Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarimo K. D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaziui D. A. 2014 m. rugpjūčio 26 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., kuriame nurodyta, kad K. D. A. 2014 m. rugpjūčio 24 d., 18.29 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į vietovės ypatumus, susidarius aplinkybėms nesumažino važiavimo greičio ir nesustojo, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į tvorą, dėl ko buvo apgadinta tvora ir automobilis. Po eismo įvykio nepažymėjo eismo įvykio kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, nesutaręs dėl įvykio aplinkybių policijai nepranešė, iš įvykio vietos nuvažiavo. Po eismo įvykio vartojo psichiką veikiančią medžiagą – alkoholį, nesulaukęs kol bus patikrintas blaivumas ar bus atsisakyta tai padaryti. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo, registracijos liudijimo, įstatymo numatytų draudimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentų. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 16, 133, 231.1, 232 p. reikalavimus.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad net nebuvo pagrindo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, kadangi buvo prašoma bylą išnagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant. Net ir perdavus bylos medžiagą tyrimui papildyti, aplinkybės ir įrodymai nesikeistų, tik pasikeistų kaltinimo formuluotė, dėl ko nuo pat pradžių procesas nebuvo teisingas ir pažeidžiantis teisę į teisingą teismą.

Be to, K. D. A. nurodo, kad pažeidimo dėl kurio jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas jis nepadarė. Atsižvelgiant į byloje pateiktą pažeidimo formuluotę ir byloje esančius įrodymus pareiškėjas negali būti trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. (tiek ir pagal ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d.), kadangi pareiškėjo vairuojama transporto priemonė apsisukinėdama kaimynės tvoros nekliudė, todėl eismo įvykio nebuvo. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių įvykio atsiradimo aplinkybes. Byloje nėra užfiksuotas tvoros sugadinimo faktas, nėra nustatyti automobilio dažų pėdsakai ant tvoros, tvoros apgadinimo aukštis su transporto priemonės tariamu apgadinimo aukščiu taip pat nenustatytas. Be to nėra aišku, ar fotografuotas „Renault“ automobilis buvo pareiškėjo, nes fotonuotraukose nėra užfiksuoti automobilio valstybiniai numeriai. Kaltinimas remiasi suklastotais įrodymais, kadangi 2014 m. rugpjūčio 24 d. transporto techninės apžiūros akte nurodyti rasti ant automobilio techniniai defektai ir šie nufotografuoti: braukimo žymė ant priekinio buferio dešinės pusės, braukimo žymė ant priekinio dešinės pusės sparno, o tuo tarpu į administracinės teisės pažeidimo bylą yra pateiktos fotonuotraukos, darytos ne akto surašymo diena – 2014 m. rugpjūčio 24 d., bet 2014 m. rugsėjo 15 d. Jog pateiktos fotonuotraukos, darytos ne 2014 m. rugpjūčio 24 d., o 2014 m. rugsėjo 15 d. patvirtina ir tas faktas, jog pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nenurodė, jog pažeidimo padarymo dieną atlikti papildomi veiksmai – fotografuoti automobilio techniniai defektai. Pareiškėjas teigia, kad teismui išlieka pareiga įvertinti įrodymų visumą, patikrinti duomenų tikrumą, patikimumą, išsamumą, tikslumą ir nedraudžia teismui į bylą pateiktų duomenų pripažinti neįrodytais. Šioje byloje pareigūnų teikti faktiniai duomenys be pakankamo pagrindo buvo vertinami kaip patikimi ir neabejotinai teisingi, kas lėmė, jog taip pat buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarimas.

Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Šiuo atveju, pagal byloje esančias ir abejonių keliančias nuotraukas, darytas ne pažeidimo padarymo dieną, o po tariamo eismo įvykio praėjus 21 dienai net neįmanoma nustatyti, ar pareiškėjo vairuojama transporto priemonė išties dalyvavo eismo įvykyje ir jį sukėlė. Be to, nuotraukose visiškai nematyti, jog J. Š. tvora būtų išties išversta, sulankstyta ar sugadinta. Iš nuotraukų taip pat nėra aišku, ar jose užfiksuotas pareiškėjo automobilis, be to, byloje esanti kaimynės tvoros nuotrauka patvirtina ir tas aplinkybes, jog tvora galėjo būti kliudyta nežymiai dėl ko, bet koks atidus ir rūpestingas vairuotojas galėjo ir nepastebėti, jog įvyko eismo įvykis.

Motyvuojamoji dalis

K. D. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, jame pagrindinis keliamas klausimas dėl to ar Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarimas priimtas teisingai taikant ATPK 35 str. nustatytus terminus. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama, kad K. D. A. padarė pažeidimą dėl kurio jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas teisėtai bylos medžiagą grąžino Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai tyrimui papildyti ir ATPK 35 str. pažeidimų nepadarė.

ATPK 35 str. nustatytų terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (LVAT byla Nr. N16-1491/2007).

Pagal ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Taip pat pagal ATP 35 str. 3 d., šis terminas gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos <...>, o pastarojo straipsnio 4 dalyje numatyta, jog aptariamo straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse numatytais atvejais administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Taigi, vienas iš administracinės atsakomybės skiriamųjų bruožų yra jos operatyvumas.

Iš bylos duomenų matyti, jog K. D. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal ATPK 127 str. 2 d., 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. dėl galimai 2014 m. rugpjūčio 24 d. padaryto pažeidimo. Taigi administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigiasi 2015 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismas nepažeisdamas įstatyme numatyto termino 2015 m. vasario 23 d. nutartimi (b. l. 38) savalaikiai administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t.y. nuo 2014 m. rugpjūčio 24 d. Tai, kad Kauno apylinkės teismas administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė dar ir 2015 m. kovo 19 d. nutarimu (b. l. 48), nėra laikoma pažeidimu. Aukštesnysis teismas pažymi, jog 2015 m. kovo 19 d. nutarimas yra perteklinis, tačiau jis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens interesų nepažeidžia.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla nėra išnagrinėta, todėl, siekdamas nedaryti įtakos bylos baigčiai, dėl kitų apeliacinio skundo motyvų aukštesnysis teismas nepasisako.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas nurodo, kad vadovaujantis ATPK 284 str. pirmos instancijos teismas turi teisę pats pakeisti šio kodekso straipsnį. Tačiau pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N3-802-07 yra pažymėjęs, kad asmens teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, taip pat institucijos surašančios administracinio teisės pažeidimo protokolus, privalo užtikrinti asmenims traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Šios teisės inter alia užtikrinamos tinkamai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuose yra aiškiai ir tiksliai yra nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju pagal nurodytas protokole aplinkybes ir byloje surinktą medžiagą negalima spręsti dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl pagrįstai byla buvo grąžinta nustatytiems trūkumams pašalinti protokolą surašiusiai institucijai.

Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. D. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.