- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-07
- Bylos Nr.
- TA-502-70-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- D. V., J. Š.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Drigoto (pranešėjas), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. V. ir J. Š. prašymą atnaujinti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. V. ir J. Š. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus padavimo terminą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjos D. V. ir J. Š. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pažymėti planuojamos ūkininko sodybos ir ūkinių pastatų vietą D. V. ir J. Š. priklausančio 0,56 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio Vilniaus mieste, Vaidotų kaime, žemės reformos žemėtvarkos projekte ir išduoti ūkininko ūkio sodybos bei ūkinių pastatų statybos projektavimo sąlygų sąvadą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 17 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačių pagrindu.
II.
2009 m. birželio 30 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjų atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties. Taip pat pareiškėjos padavė prašymą atnaujinti praleistą terminą jam paduoti. Prašyme dėl termino atnaujinimo pareiškėjos nurodo, jog susipažinę su pirmosios instancijos teismo nutartimi, manė, jog teismas suteikė joms teisę įgyvendinti savo teises, nurodydamas, kad nėra kliūčių pareiškėjoms įgyvendinti savo teisės-statyti ūkininko sodybą, šiuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl teismo nutarties neskundė. Be to, 2008 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas išdavė vykdomąjį dokumentą, kuriame nurodoma „panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 m. spalio 11 d. rašte Nr. A51-16881-(11.4-MPD-O) išreikštą sprendimą ir įpareigojama pažymėti ūkininko sodybos vietą žemės reformos žemėtvarkos projekte bei išduoti projektavimo sąlygų sąvadą“. Tačiau 2009 m. sausio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas išaiškino sprendimo vykdymo tvarką administracinėje byloje Nr. I-596-14/2007 pagal pareiškėjų D. V. ir J. Š. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartimi yra nuspręsta panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 m. spalio 11 d. rašte Nr. A51-16881-(11.4-MPD-0) išreikštą sprendimą bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją priimti motyvuotą sprendimą dėl pareiškėjų 2006 m. spalio 2 d. prašymo, t. y. atsakovas nėra įpareigotas pažymėti planuojamos ūkininko sodybos ir ūkinių pastatų vietą žemės reformos žemėtvarkos projekte ir išduoti ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų statybos projektavimo sąlygų sąvadą. Todėl tik po 2009 m. sausio 30 d. nutarties priėmimo išaiškėjo visiškai kita sprendimo esmė.
Pareiškėjos dėl 2009 m. sausio 30 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, tačiau Vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nurodo, kad tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui išaiškinus sprendimo vykdymo tvarką ir atskleidus nutarties turinį tokiu būdu, tapo aišku, kad pareiškėjų skundas nebuvo tenkintas, o tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutarties priėmimo tapo aišku, kad buvo klaidingai išduotas 2008 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo vykdomasis dokumentas Nr. I-596-14/07. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2008 m. spalio 17 d. nutartimi nutraukus administracinę bylą, pareiškėjos buvo įsitikinusios, jog jų teisės ir teisėti interesai buvo apginti ir tik kilus ginčui dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo ir išaiškinus nutarties vykdymo turinį paaiškėjo, kad pareiškėjų teisės buvo pažeistos ir teismas visiškai nepagrįstai nutraukė bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. Terminas atskirajam skundui paduoti apeliacinės instancijos teismo gali būti atnaujintas apelianto prašymu, pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties (Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 str. 2 d., 148 str.).
Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis buvo paskelbta 2008 m. spalio 17 d., tad paskutinė diena atskirajam skundui paduoti buvo 2008 m. spalio 24 d. Pareiškėjų atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateiktas 2009 m. birželio 30 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad terminas gali būti atnaujinamas tuomet, kai jis praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Tuo tarpu pareiškėjų nurodytas argumentas, kad jos nepadavė atskirojo skundo, kadangi iki Vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutarties paskelbimo nesuprato, jog jų skundas nebuvo patenkintas, nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Ši aplinkybė – subjektyvus pareiškėjų mastymas, ir ji nelaikytina objektyviai trukdžiusia pareiškėjoms laiku pasinaudoti savo teise paduoti atskirąjį skundą. Be to, pažymėtina, kad netgi ir nuo 2009 m. balandžio 24 d., kuomet buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis netenkinti pareiškėjų atskirojo skundo, iki atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutarties padavimo praėjo daugiau nei įstatyme numatytos 7 dienos atskirtajam skundui paduoti.
Kitų aplinkybių, dėl kurių J. Š. ir D. V. praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, pareiškėjos nenurodo.
Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 148 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. V. ir J. Š. prašymą atnaujinti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. V. ir J. Š. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.