Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei-Anakurdovienei, Agnei Pučinskaitei dalyvaujant ieškovei V. N. , atsakovui K. N. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalinio panaikinimo civilinėje byloje Nr.N2-343-769/2007 pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovui K. N. , institucijai , teikiančiai išvadą- Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, įsiskolinimo vaiko išlaikymui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi neįmanoma gyventi su atsakovu viename bute, sūnus G.pageidauja likti gyventi su ja, atsakovas neteikia nei sūnui A., nei G. išlaikymo, mano, kad geriausia atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikams priteisti atsakovui tenkančia turto dalimi, todėl ieškovė V. N. patikslintu ieškiniu ir teismo posėdyje galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus prašė teismo: nutraukti santuoką su atsakovu K. N. dėl jo kaltės; priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nustatyti nepilnamečio sūnaus G. N. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą: A. N. , gim. (duomenys neskelbtini), už dvejus paskutinius metus po 200 Lt kas mėnesį, iš viso 4800 Lt, G. N. , gim. (duomenys neskelbtini) , už trejus paskutinius metus po 200 Lt kas mėnesį, iš viso 7200 Lt, įsiskolinimą priteisiant turtu- 1/3 atsakovui atitenkančio buto, esančio (duomenys neskelbtini); padalyti santuokinį turtą: jai, V. N. , priteisti 2/3 buto (20703 Lt), esančio (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 31054 Lt, 2/3 automobilio vertės kompensaciją, K. N. priteisti 1/3 buto (10351 Lt), esančio (duomenys neskelbtini) , kurio vertė 31054 Lt ir automobilį Renauls, v.n. (duomenys neskelbtini) , 500 Lt vertės; palikti santuokinę pavardę ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 33-37, 92-97).

Nutraukė ieškovės V. N. , a.k. (duomenys neskelbtini) , ir atsakovo K. N. , a.k. (duomenys neskelbtini) , santuoką, sudarytą 1983-09-10, Prienų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 161, dėl atsakovo K. N. kaltės.

Po santuokos nutraukimo paliko pavardes N., N..

Padalino santuokoje įgytą turtą: priteisė ieškovei V. N. a.k. (duomenys neskelbtini) , 2/3 dalis trijų kambarių buto su rūsiu, unikalus (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) ir 333 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią automobilio dalį, o atsakovui K. N. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisė 1/3 dalį trijų kambarių buto su rūsiu unikalus (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) ir automobilį RENAULT, v.n. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertės.

Nepilnamečio sūnaus G. N. , gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą nustatė su ieškove V. N. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisė iš atsakovo K. N. a.k. (duomenys neskelbtini) , nepilnamečiui sūnui G. N. , gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nuo 2004-01-08 iki 2008-04-30 nekilnojamuoju turtu- 1/3 buto ( 10351 Lt vertės) su rūsiu, unikalus (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), o nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. lapkričio 23 d., tai yra iki sūnaus pilnametystės, priteisė iš atsakovo K. N. nepilnamečiui sūnui G. N. materialinį išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 litų.

Nustatė, jog priteistą išlaikymą vaikui G. N. , gim. (duomenys neskelbtini) , uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė V. N. .

Įpareigojo ieškovę V. N. , įvykdyti visus įsipareigojimus kreditoriui AB bankui ”Hansabankas”, kylančius iš 2006-06-07 sutarties Nr. 04-024225-EG, 2006-06-15 sutarties Nr. 06-040983-RK, 2006-09-19 sutarties Nr. 06-067608-GV.

Priteisė iš atsakovo ieškovei 5000 Lt neturtinės žalos, 323 Lt sumokėto žyminio mokesčio, viso: 5656,78 Lt.

Kitoje dalyje ieškinio netenkino.

Priteisė iš atsakovo 633,58 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (597,08 Lt žyminio mokesčio ir 36,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( b.l. 99-103).

pirma, teismas pripažindamas jį kaltu dėl šeimos iširimo nepagrįstai rėmėsi vaikų subjektyviais parodymais, kurie yra įtakoti motinos (ieškovės) . Vienintelis rašytinis įrodymas- specialisto išvada ( b.l. 14) taip pat besąlygiškai neįrodo jo kaltės. Nesutarimai šeimoje kilo pagrinde dėl vaikų auklėjimo. Dėl didelio nuo 2003 m. darbų ir pareigų krūvio pablogėjo jo sveikata, buvo nustatyta aukšto kraujospūdžio liga, kairio kelio artrito 1st. Ieškovė niekada nesistengė jam padėti, paremti, o tik priekaištavo dėl jo darbo kaime bei pagalbos nusenusiems tėvams, todėl mano, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinų kaltės ir nebuvo teisinio pagrindo priteisti iš jo neturtinę žalą;

antra, nors jis padeda tėvams ir daug laiko praleidžia kaime, tačiau savo gyvenamąją vietą laiko butą, (duomenys neskelbtini). Kito jam priklausančio gyvenamojo būsto neturi ir neturi galimybių įsigyti. Nagrinėjant bylą jis nesutiko su buto įvertinimu, tačiau nespėjo padaryti kito įvertinimo, todėl jį teikia apeliaciniam teismui ir prašo leisti jį prijungti ir vertinti. Turto vertintojai butą įvertino 80 000 litų. Dėl šios aplinkybės turi būti pakeistas ir turto padalinimas ir vaiko išlaikymas. Kadangi butas yra trijų kambarių, vienas kambarys arba 1/3 dalis buto priteistina jam natūra. Yra dirbantis, todėl išlaikymą sūnui gali teikti periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis. Teismas visiškai nemotyvuoja, kodėl išlaikymą sūnui G. priteisia nuo 2004-01-08. Teismas priimdamas nepilnamečio G. parodymus, kad maistą kaime užsiaugino vaikai patys, pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus. Kaime jis augino kiaules: 2004 metais- šešias, 2005 ir 2006 metais – po septynias. Jas skersdavo ir skerdiena aprūpindavo šeimą. Iš kaimo veždavo pieną, daržoves, vaisius. Gaunamos vaikų pašalpos buvo taupomos ir naudojamos prieš rugsėjo 1 d. Pašalpų likutis šiai dienai yra 963 Lt. Teismas pripažindamas, kad A. jis kaime išlaikė iki 2006 m. lapkričio mėn., prieštarauja ankstesnei išvadai, kad jis neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Be to, ir pati ieškovė anksčiau niekada nekėlė klausimo dėl vaikų išlaikymo, nes jis jai buvo neaktualus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra jokio pagrindo jam ir ieškovei gyvenus kartu ir vedus bendrą ūkį, priteisti sūnui išlaikymą nuo 2004-01-08. Sutinka, kad išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt būtų priteistas nuo ieškinio į teismą padavimo dienos.

Ieškovės argumentas dėl sunkios sveikatos būklės nėra pagrįstas įrodymais. Medicininė pažyma (b.l.28), kurioje nurodyta, kad ieškovė serga vidutinio sunkumo depresija, gali būti susijusi su fiziologiniais moters organizmo pokyčiais ( b.l. 105-107, 28).

Nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad ji priekaištavo jam dėl pagalbos tėvams ūkyje, prieštaravo sūnaus A. mokymuisi. Nurodė, kad nuolat buvo atsakovo žeminama, atsakovas smurtavo, girtavo, pastoviai tyčiojosi iš sūnaus G. apkūnumo.

Jeigu K. N. bus palikta trečdalis buto ir jis galės jame lankytis, ji su sūnumi vėl neturės ramybės, bijos jo, bus priversti kęsti jo fizinį ir psichologinį smurtą. Bus vienintelė išeitis- norint ramiai gyventi, ji su vaikais turės pasiieškoti ir nuomotis kitą butą.

Atsakovas gyvena kaime. Netiesa, kad vaikų išlaikymas jai buvo neaktualus. Dėl to ir ėmė kreditus, paskolas, kad galėtų išlaikyti šeimą. Vaikai niekada pinigų neprašydavo pas tėvą, nes niekada negaudavo. Vaikus prieš mokyklą apipirkdavo ne iš tėvo pinigų, o iš daugiavaikės šeimos pašalpų. Tai ką nupirkdavo, visiems metams neužtekdavo. Vasarą, kai vaikai būdavo kaime, juos išlaikydavo močiutė. Vaikai dirbo visus ūkio darbus, todėl mano, kad jie patys savo darbu už tą išlaikymą su kaupu atsilygindavo ir užsidirbo sau ir daržovių ir mėsos. Bendro ūkio su K. N. niekada nevedė. Savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo neatsisako. Viename bute gyventi su atsakovu dėl jo netinkamo elgesio jos ir vaikų atžvilgiu nėra galimybių, tai darytų žalą nepilnamečio vaiko interesams, kitiems šeimos nariams. Įstatymas numato, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus gali būti nukrypta nuo lygių dalių principo, ką teismas teisingai ir padarė. (b.l. 131-135).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, todėl dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pasisako tik apskųstose dalyse (CPK 320 str.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

Byloje ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą- šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis E. D. v. P. D. byloje Nr. 3K-3-175, 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž.V. v. J.V., bylos Nr. 3K-3-220/2007).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktino kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą ar yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino.

Byloje ieškovė rėmėsi aplinkybėmis apie atsakovo netinkamą elgesį šeimoje, jo konfliktišką būdą, psichologinio ir fizinio smurto pavartojimą jos atžvilgiu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad teismas, pagrįstai, remdamasis ieškovės paaiškinimu ir vaikų M., K., G. parodymais dėl netinkamo atsakovo elgesio šeimoje, 2006-12-11 specialisto išvada (b.l. 14), kuria ieškovei nustatytas nežymus sveikatos sutrikimas, konstatavo, kad atsakovas nebuvo lojalus ieškovei, girtavo, vartojo smurtą ieškovės atžvilgiu, žemino ir užgauliojo nepilnametį sūnų G. dėl jo apkūnumo,, todėl teismas teisingai pripažino, jog šalių šeima iširo dėl atsakovo kaltės.(CK 3.60 str.). Tai, kad atsakovas yra konfliktiško charakterio patvirtina ir jo elgesys teismo posėdyje, už ką buvo pašalintas iš teismo posėdžio salės (b.l. 141).

Pripažinus atsakovą kaltu dėl šeimos iširimo, atsižvelgiant į ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, atsakovo pavartotą smurtą, kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai ieškovei priteisė iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui (CK 3.70 str. 2d., CK 6.250 str., CK 1.5 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo vaikui priteisimo turtu

Teismas konstatavęs atsakovo prievolės išlaikyti vaiką nevykdymą nuo 2004 m. sausio 8 d., nustatęs, kad vaikų kasdieninius poreikius tenkino tik ieškovė, atsižvelgęs į nepilnamečio sūnaus A. interesus (turėti sveiką ir saugią aplinką) bei atsižvelgęs į ieškovės sveikatą (serga vidutinio sunkumo depresija), nusprendė, kad tinkamiausias būdas sūnaus išlaikymo įsiskolinimui padengti yra įsiskolinimo ir išlaikymo mokamo, periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 200 Lt iki 2008-04-30 pakeitimas į išlaikymą turtu, priteisiant G. N. nuosavybės teise 1/3 dalį ginčo buto.

Teisėjų kolegija nesutinka su teismo sprendimo motyvais šioje dalyje ir padarytomis išvadomis iš štai dėl ko:

CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo savo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taigi teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa, todėl įstatymo leidėjas nustatė apribojimą, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus nuo ieškinio pareiškimo dienos. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, CK 3.192 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, todėl išlaikymas turi būti nuolatinis , o ne periodiškas.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai; kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingai faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Kaip jau buvo minėta, kad viena iš reikšmingų faktinių aplinkybių sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo klausimą yra vaiko poreikių nustatymas, nes išlaikymas yra skiriamas tik vaiko poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai , kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai- tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai.

Taip pat pažymėtina, kad kiekviena šeima turi teisę savarankiškai spręsti, kaip paskirstyti savo pajamas, bendru sutarimu nustatyti vaikų išlaikymo formą ir tvarką. Išlaikymas vaikui gali būti teikiamas ne vien pinigų forma.

Šalių paaiškinimai dėl atsakovo išlaikymo teikimo nepilnamečiui sūnui Gediminui ir išlaikymo įsiskolinimo yra prieštaringi. Teismas priteisdamas iš atsakovo įsiskolinimą sūnaus išlaikymui už trejus metus, iš esmės rėmėsi vien ieškovės paaiškinimais, kurios santykiai su atsakovu yra konfliktiški ir jokių kitokių leistinų ir pakankamų įrodymų, jog atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiui sūnui G. ieškovė teismui nepateikė. Taip pat ieškovė nenurodė argumentų, kodėl anksčiau nesikreipė į teismą, jeigu atsakovas neteikė išlaikymo sūnui, kad šią prievolę jis vykdytų priverstinai, o tokį ieškinį pareiškė tik po to, kai nusprendė nutraukti santuoką su atsakovu, todėl tikėtina, kad ieškovė prašė priteisti įsiskolinimą sūnaus išlaikymui už trejus metus, siekdama atsakovą išgyvendinti iš buto.

Įrodymų įvertinimas grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas – teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Ieškovei nepaneigus atsakovo argumento, jog atsakovas ištisus metus aprūpindavo šeimą pienu, mėsa, daržovėmis, vaisiais, išaugintais tėvų ūkyje, pagal nustatytą šeimoje tvarką vaikams drabužius, avalynę, mokymo reikmenis pirkdavo iš gautų pašalpų, be to, ieškovė patvirtino, kad vaikai vasarą praleisdavo pas senelius kaime, seneliai juos išlaikydavo, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas neteikė sūnui G. išlaikymo nuo 2004-01-08, o atsakovas įrodė, kad nustojo teikti nepilnamečiui sūnui G. išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos t.y. 2007-01-08, , todėl iš teismo sprendimo motyvuojančios dalies pašalintini motyvai dėl atsakovo 7200 Lt įsiskolinimo sūnaus išlaikymui nuo 2004-01-08 iki 2007-01-08. Nenustačius atsakovo išlaikymo įsiskolinimo sūnui, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo K. N. nepilnamečiui sūnui G. N. , gim. (duomenys neskelbtini), priteistas materialinis išlaikymas nuo 2004-01-08 iki 2008-04-30 nekilnojamuoju turtu – 1/3 buto (10351 Lt vertės) su rūsiu, unikalus (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) ir šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Byloje nėra nustatyta, kad šalių sūnus G. turi kokių nors sveikatos sutrikimo problemų, byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys sūnaus poreikius, be to pati ieškovė patvirtino, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį yra pakankamas, todėl tik ištaisytina teismo sprendime išlaikymo data- 2008-05-01 į 2007-01-08, nuo kurios iš atsakovo priteistas sūnui G. N. išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt iki sūnaus pilnametystės-2009m. lapkričio 23 d.

Atsakovui apeliaciniame skunde pripažinus, kad pas jį yra likę daugiavaikės šeimos pašalpos 963 Lt likutis, atsakovas įpareigotinas 963 Lt grąžinti sūnui G.. (CPK 376 str. 3d.).

Dėl turto padalijimo

Teisėjų kolegija nesutinka su teismo sprendimu šioje dalyje ir štai dėl ko:

CK 3.127 str. 3d. suteiktas prioritetas turto padalijimui natūra, nes būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises.

Santuokinis turtas padalijimas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatytos svarbios aplinkybės, sudarančios teisinį pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Šioje normoje nurodytos aplinkybės, kurios pripažintinos svarbiomis: sveikatos būklė, turtinė kiekvieno sutuoktinio padėtis, nepilnamečių vaikų interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo teismų praktiką, kad nukrypstant nuo lygių dalių principo, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis, ir toks nukrypimas būtinas apginti sutuoktinio, nepilnamečių vaikų interesus. Nustačius kelias tokias aplinkybes, reikšmingas nukrypimui nuo lygių dalių principo, būtina nurodyti, kuriai iš jų teikiamas prioritetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. priimta nutartis Nr. 3K-3-251/2006).

Kadangi atsakovas savo gaunamomis lėšomis mažai prisidėjo prie bendro šeimos biudžeto kūrimo, mokesčių mokėjimo našta už buto komunalinius patarnavimus tekdavo vienai ieškovei, su ieškove liko gyventi nepilnametis sūnus G., o ieškinio padavimo teisme metu- 2007-01-08 sūnus A. taip pat buvo nepilnametis, jam buvo 17 metų 5 mėnesiai ir 15 dienų, teismas priimdamas sprendimą pagrįstai, atsižvelgęs į šalių nepilnamečio sūnaus G. interesus bei į atsakovo neprisidėjimą prie buto išlaikymo, nustatė nelygias šalių dalis į bendrą turtą (CK 3.123 str. 1d.).

Nustačius, kad butas susideda iš trijų kambarių ir yra dalus, atsakovas kito gyvenamojo ploto neturi, ((duomenys neskelbtini)kaime darbo metu gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame name) ir kategoriškai nesutinka, kad jam būtų priteista piniginė kompensacija už jam tenkančią turto dalį, neprieštarauja dėl turto padalijimo nukrypstant nuo lygių dalių principo, t.y. neprieštarauja, kad jam būtų priteista 1/3 dalis buto, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas priteisdamas iš ieškovės atsakovui piniginę kompensaciją už jam tenkančią nuosavybės teise 1/3 dalį buto, pažeidė jo interesus.

Tai, kad abu bendraturčiai nesugeba bendradarbiauti spręsdami bendrus klausimus, atsakovas yra konfliktiško charakterio ir todėl jų gyvenimas viename bute neįmanomas, neužkerta šalims galimybės, siekiant išvengti konfliktų, ieškoti kitų būdų kaip išspręsti šią problemą (butą iškeisti, parduoti ir pan.), o ne šią pareigą perkelti teismui.

Panaikinus sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui nuo 2004-01-08 iki 2008-04-30 nekilnojamuoju turtu- 1/3 buto, teismo sprendimo dalis,kuria atsakovui priteista 1/3 dalis ginčo buto su rūsiu, paliktina nepakeista.

Be to, pažymėtina, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad 1/3 dalis buto yra priteisiama atsakovui, o po to ši dalis priteisiama šalių sūnui G. N. , priėmė sprendimą, kurio rezoliucinė dalis yra prieštaringa. (b.l. 119).

Dėl bylinėjimo išlaidų

Apeliantas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 366 Lt žyminio mokesčio (b.l. 104, 126). Kadangi ieškovė pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. bylose dėl išlaikymo priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, patenkinus atsakovo reikalavimą dėl 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimo panaikinimo, iš valstybės priteistina atsakovui 216 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą ir sumažintinos teismo sprendimu iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei 216 Lt suma. (CPK 93 str.4 d.).

Atlikus įskaitymą, sumažintinos teismo sprendimu priteistos iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos valstybei iki 201,58 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą: panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo K. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) ) nepilnamečiui sūnui G. N. , gim. (duomenys neskelbtini) , priteistas materialinis išlaikymas nuo 2004-01-08 iki 2008-04-30 nekilnojamuoju turtu – 1/3 buto (10351 Lt vertės) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

Pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo datą- 2008-05-01, nuo kurios iš atsakovo priteistas sūnui G. N. išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt, nustatant išlaikymo priteisimo datą nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos- 2007 m. sausio 8 d, iki sūnaus pilnametystės - 2009m. lapkričio 23 d.

Pakeisti teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje.

Iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei sumažinti iki 201,58 Lt.

Įpareigoti atsakovą grąžinti sūnui G. N. pas jį likusį 963 Lt pašalpos likutį.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.