Kauno apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-12-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė) iki 2021-12-11 buvo paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore, atsakinga už daugiabučio namo inžinerinių tinklų priežiūrą. Atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo priežiūrą įvyko draudžiamasis įvykis. Ieškovė išmokėjo 269,64 Eur draudimo išmoką ir turi teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės. Žalos dydį pagrindžia apgadinto turto fotonuotraukos, turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, mokėjimo nurodymas.

5. Ieškovė, reikalaudama žalos atlyginimo, neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų: konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastiniu ryšiu susijusių su ieškovės patirta žala. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiais dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Atsakovė nėra ginčo patalpų savininkė, atsakovė atlieka tik turto administravimo (techninės priežiūros) funkcijas. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Remiantis Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 3 punktu, pagrindinis administratoriaus uždavinys yra administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Įgyvendindamas nurodytas nuostatas administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3. punktas). Tačiau visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus. Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, o bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja. Atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato kaip savininkė bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio.

6. Ieškovė nepateikė jokių duomenų ar ieškovės apdraustas butas buvo užlietas dėl trūkusio vamzdžio, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, ar kitų aplinkybių. Pačios ieškovės pateiktame apžiūros akte nurodomos dvi turto sugadinimo priežastys: galimai trūkęs nusidėvėjęs stovas arba drėgmė galimai skverbiasi iš šalia esančio namo. Ieškovė, būdama draudikė, netyrė realių buto užliejimo (drėkstančios sienos) priežasčių, neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos, nepagrįstai preziumavo vamzdžio trūkimą, išmokėdama draudimo išmoką rėmėsi tik draudėjo pranešimu, apžiūrėtomis draudėjo patalpomis ir pastato administratorės pranešimais.

7. Ieškovė neįrodė, kad namo inžinerinė įranga buvo avarinės būklės; kad buvo gauti gyventojų prašymai imtis veiksmų ir atsakovė juos ignoravo; kad žala kilo būtent dėl namo inžinerinės įrangos avarinės būklės, o ne dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų. Tačiau net jei būtų buvusi nustatyta avarinė inžinerinės įrangos būklė, atsakovė nebūtų turėjusi pareigos be gyventojų sutikimo vykdyti vamzdžių keitimo darbus. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio atsakovė būtų gavusi pranešimų apie drėkstančias ar pelijančias sienas, netvarkingus vamzdžius, būtinumą pakeisti vamzdžius ar apie kitus trūkumus ir, kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog ji, gavusi tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią vamzdžių trūkimui (avarijos atsiradimui). Atsakovė buvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek šiuo atveju buvo būtina.

8. Vykdant bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos name priežiūrą yra vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Atsakovė įvykdė įstatymuose nustatytas administratoriaus pareigas, laikydamasi administravimo nuostatų, STR 1.03.07:2017, Civilinio kodekso nuostatų reikalavimų.

9. Atsakovė stebėjo namo techninę būklę, ja domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorę, informavo gyventojus apie tai, kad jų butuose esantys vandentiekio stovai gali būti seni ir susidėvėję, dėl prastos jų būklės galimos vandentiekio avarijos, prašė namo gyventojus apžiūrėti savo butuose esančius vandentiekio stovus ir, pastebėjus menkiausius gedimus, apie tai ją nuolat informuoti. Taigi, atsakovė užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal STR 1.12.05:2002 7 punktą.

10. Iki buto užliejimo įvykio butų savininkai nesikreipė į atsakovę dėl vamzdžių pakeitimo ir (ar) remonto, apie defektus neinformavo, nešaukė bendraturčių susirinkimo dėl vandens tiekimo vamzdžių pakeitimo, remonto, atnaujinimo, butų savininkų sprendimai šiais klausimais nebuvo priimti. Atsakovė neturi teisės pastoviai (kiekvieną dieną) apžiūrėti vamzdžių, kurie įrengti privačiuose butuose, nes atsakovė neturi teisės be pagrindo patekti į gyventojų privačią nuosavybę ar juo labiau neribotai ardyti butuose esančias sienas. Atitinkamai, savalaikis avarijų likvidavimas ir žalos kilimo užkardymas priklauso ne tik nuo atsakovės veikimo, bet visų pirma nuo gyventojų reagavimo laiku pranešant apie užfiksuotą įvykti. Tik tinkamai bendradarbiaujant gyventojams ir administratoriui įmanoma išvengti žalos kilimo arba kaip įmanoma tai apriboti.

11. Atsakovė dėjo maksimalias įmanomas pastangas tinkamo administravimo vykdymui, tačiau vamzdynas dėl jo amžiaus bei naudojimo natūraliai dėvisi. 2019 m. kasmetinio patikrinimo metu defektai nebuvo nustatyti, todėl atsakovė neturėjo pagrindo manyti/ tikėtis, kad įvyks gedimas, vos tik pablogėjus situacijai (2020 m. kasmetinio patikrinimo metu) atsakovė nedelsiant ėmėsi prevencinių priemonių avarijos užkardymui.

12. Atsakovės patekimas prie bendrojo naudojimo objektų, esančių gyventojų butuose, yra apsunkintas, kadangi butai yra kiekvieno gyventojo asmeninė nuosavybė, o administratorė prie tokių bendrojo naudojimo objektų gali patekti ir vykdyti jų priežiūrą (atlikti periodines patikras) tik gyventojo sutikimu. Nuotekų ir vandentiekio vamzdžio defektas (įtrūkimas) gali būti nustatytas tik pašalinus namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiuose butuose įrengtas konstrukcijas, dengiančias vamzdyną. Todėl atlikti vamzdyno techninę priežiūrą be savininkų valios ir žalos jiems padarymo objektyviai būtų neįmanoma. Šiuo atveju trūkęs bendrojo naudojimo vamzdis buvo uždengtas, paslėptas po konstrukcijomis, vizualiai nematomas, priėjimas prie jo buvo komplikuotas, todėl vamzdyno būklė negalėjo būti pastebėta bei tinkamai įvertinta. Gedimas buvo pastebėtas tik gavus gyventojų kreipimąsi.

13. Ieškovė, priimdama sprendimą išmokėti draudimo išmoką, veikė savo rizika. Reikalaujama atlyginti žala yra sudaryta tik iš sienų bei lubų perdažymo. Jei gyventojai būtų kreipęsi laiku, avarija būtų nedelsiant likviduota ir žalos būtų apskritai išvengta arba ji būtų minimali. Iš byloje pateiktų nuotraukų matoma, kad sienos drėkimas nebuvo trumpalaikis. Žala kilo ne dėl atsakovės, o dėl gyventojų neveikimo, neinformuojat atsakovės, kad drėksta sienos.

14. Ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų fakto, patirtos žalos fakto bei dydžio, neegzistuoja ir kitas atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinas elementas – priežastinis ryšys. Net ir konstatavus, kad ieškovė patyrė žalą, ji niekaip nėra susijusi su atsakovės pareigų vykdymu, nes atsakovė užtikrino tinkamą administravimo paslaugų bei inžinerinių tinklų priežiūros atlikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

16. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos yra žalos padarymas, priešingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). CK 6.266 straipsnis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ir draudėjo J. D. buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiui nuo 2020-03-04 iki 2021-03-03 buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2020-08-10 draudėjas J. D. pranešė apie įvykusį draudžiamąjį įvykį, nurodydamas, kad atitraukus sofą-lovą pamatė šlapią sieną, galimai trūkęs stovas iš kaimynų pusės. 2020-08-10 buvo apžiūrėtas draudėjo turtas ir surašytas Apžiūros aktas, žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėto akto duomenų nustatyta, kad sugadinta kambario siena, apie 2 kv. m., kuri sušlapo, atšoko tinkas. Nurodytos galimos turto sugadinimo priežastys: „galimai drėgmė skverbiasi iš šalia esančio (duomenys neskelbtini) buto, arba galimai dėl trūkusių (susidėvėjusių) stovų; šalia esančiame bute ir kituose butuose iki V aukšto, stovai pradėti keisti.“ Pastabose nurodyta, kad šalia kambario sienos yra (duomenys neskelbtini) buto vonios kambarys. Drėgmė galimai randasi iš už sienos, nefiksuojamas bėgimas iš viršaus. Iš liudytoju apklauso draudėjo J. D. parodymų nustatyta, kad įvykio metu jis buvo buto savininkas, šiuo metu butas yra parduotas. Bute gyveno liudytojo draugas, kuris, pamatęs sušlapusią sieną nedelsiant pranešė savininkui, o jis – draudimo bendrovei. Pamatyti šlapią kambario sieną buto gyventojas galėjo prieš kelias dienos iki draudėjo pranešimo draudimo bendrovei dienos. Liudytojas nekvietė atsakovės avarijų likvidavimo tarnybos darbuotojų, nes iš kaimynų sužinojo, kad įvyko vandentiekio avarija penktame namo aukšte, vanduo nutekėjo per visus namo aukštus, užliejo viršutinius butus ir tik po to pasiekė liudytojo butą, buvusį pirmame aukšte. Liudytojas nurodė, kad dėl šio įvykio jau dirbo tarnybos, bendro naudojimo vandens stovas trūko viršutiniame namo aukšte, atsakovės darbuotojai negalėjo patekti į butą, kuriame gyveno negalią turintys kurčnebyliai, į jį buvo patekta pakvietus specialiąsias tarnybas. Iš ieškovės atstovės paaiškinimų, pateiktų foto nuotraukų nustatyta, kad dėl įvykio buvo apžiūrėta ir (duomenys neskelbtini) buto vonia. Darytos fotonuotraukos patvirtina, kad vonioje nebuvo rasta drėgmės, užpylimo požymių. Buto gyventoja S. P. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buto kaimynų neužliejo, prieš 2020-08-10 namo viršutiniame aukšte įvyko kanalizacijos avarija, po ko buvo pakeisti vamzdžiai. Aplinkybę, kad įvykis įvyko penktame namo aukšte ir jo metu trūko vandens stovas, patvirtina ir atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės apie bendro naudojimo vandens stovo trūkimą bei pateikti rašytiniai duomenys, iš kurių nustatyta, kad 2020-08-05 atsakovės darbuotojai lankėsi minėto daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bute, į butą nebuvo įleisti (2020-08-05 Užduotis-paskyra Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš atsakovės pateikto elektroninio puslapio iš įvykių registravimo sistemos duomenų matyti, kad į sistemą įvesti duomenys apie tai, kad drėksta (duomenys neskelbtini) buto sienos, lubos, nurodytas galimai pranešimo laikas arba terminas avarijai pašalinti (atsakovė tikslių paaiškinimų šiuo klausimu nedavė) - 2020-08-04 13:59 val., darbų atlikimo data – 2020-08-26, atlikti darbai: pakeistas WC stovas ir karšto vandens cirkuliacinis vamzdis butuose (duomenys neskelbtini). Iš butų numeracijos, liudytojo parodymų nustatyta, kad tai butai esantys vienas po kitu nuo pirmojo iki penktojo namo aukšto. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad draudžiamasis įvykis draudėjo J. D. bute įvyko po to, kai 2020-08-04 įvyko vandens pratekėjimas iš bendro naudojimo inžinerinio įrenginio - karšto vandens cirkuliacinio vamzdžio viršutiniame namo aukšte, vandeniui prasiskverbus iki pirmojo namo aukšto, buto (duomenys neskelbtini). Šlapia siena bute pastebėta vėliau, nei įvyko įvykis, tačiau nėra pagrindo teigti, kad įvyko kokia nors kita vandentiekio avarija ar, kad įvykį sukėlė tretieji asmenys, ar, kad draudėjas galimai ilgai nepranešė apie įvykį draudėjui. Kartu nustatytų aplinkybių kontekste atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad draudėjas J. D. turėjo dėl įvykio kviesti atsakovės avarinės tarnybos darbuotojus, fiksuoti įvykį, šalinti avariją, taip galėjo išvengti nuostolių kilimo. Įvykis jau buvo įvykęs, dėl jo jau buvo registruotas kitų daugiabučio namo gyventojų pranešimas apie tai (kad bute (duomenys neskelbtini) drėksta lubos ir sienos) ir atsakovė jau buvo pradėjusi avarijos priežasčių nustatymo bei šalinimo darbus.

18. Iš ieškovės pateiktų sugadinto turto foto nuotraukų, 2020-08-10 Turto žalos įvertinimo skaičiuotės, Turto apžiūros akto duomenų nustatyta, kad dėl įvykio draudėjui padaryta 385,54 Eur žala, kuri, išskaičiavus nusidėvėjimo medžiagų procentą, nustatyta 269,64 Eur. Iš skaičiuotės matyti, kad nuostolius sudaro sienos tinkavimo, dažymo darbai ir papildomi darbai (patalpų išklojimas apsaugine plėvele/ valymas, statybinių šiukšlių pakrovimas, išvežimas, transportas). 2020-08-12 ieškovė išmokėjo draudėjui 269,64 Eur draudimo išmoką.

19. Draudžiamasis įvykis įvyko atsakovei (duomenys neskelbtini) administruojant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus.

20. LR aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. DL-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 11-12 punktai numato, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. 92 punktas numato, kad daugiabučio gyvenamojo namo periodinių (sezoninių) apžiūrų metu vertinami namo bendrojo naudojimo objektų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo poreikis.<...> Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu atliekami ir nuolatiniai stebėjimai. Pareiga planuoti pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus, organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus, nustatyta valdytojui (95-97 punktai), o butų ir kitų patalpų savininkai turi pareigą apmokėti namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo išlaidas (99 punktas).

21. Atsakovės pateikti Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnalo, pradėto 2006-04-13, duomenys – neinformatyvūs, duomenys neapima laikotarpio, artimo įvykio kilimui, jais vadovautis pagrindo nėra. Teismui skiriant bylą nagrinėti teismo posėdyje pasiūlius atsakovei pateikti papildomus rašytinius įrodymus (pilną Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo kopiją, apimančią ginčo laikotarpį, įrodymus, pagrindžiančius 2020-08-04 neeilinės statinio apžiūros organizavimo pagrindą, ginčo laikotarpiu gautus gyventojų nusiskundimus dėl gedimų gyvenamajame name, fiksuotus įvykius, vykdytas apžiūras, atliktus gedimų šalinimus), tokie nebuvo pateikti. Atsakovės teiginiai, kad minėtas įrodymas patvirtina aktyvų atsakovės tinkamą pareigų, kaip namo administratorės atlikimą, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė pildė žurnalą, tikrino bendro naudojimo įrenginius, kaip pati nurodė, jai prieinamose vietose – rūsyje, ant stogo (žurnalo įrašai 2018, 2019 m., iki 2020 m. birželio mėnesio). Iš 2019-05-08 Statinio apžiūros akto duomenų nustatyta, kad kasmetinės apžiūros metu vandentiekio ir nuotekų sistemos vamzdynų būklė buvo įvertinta kaip patenkinama. 2020 m. pavasarį, t.y. po metų namo kasmetinė apžiūra atlikta nebuvo. Tik registravus vandentiekio avariją pagal gyventojų pranešimą 2020-08-04, tą pačią dieną buvo suorganizuota neeilinė statinio apžiūra, kurios metu, be kitų objektų, atlikta statinio bendrųjų inžinerinių sistemų apžiūra, įvertinti jų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui ir remonto bei kitokio tvarkymo darbų poreikis. Apžiūros metu nustatyti vandentiekio vamzdyno ir nuotekų sistemos koroziniai pažeidimai bei nurodyta stiprinti, keisti pažeistas konstrukcijas. Liudytoju apklaustas J. D. parodė, kad atsakovės darbuotojai niekada jam būnant buto savininku kelerius metus, nėra apsilankę pas atsakovą dėl bendrojo naudojimo inžinerinių įrenginių apžiūros, jis nėra pastebėjęs skelbimų lentoje atsakovės pranešimo apie atliktinų apžiūrų gyventojų butuose laiką; bendravimas su atsakovės darbuotojais vykdavo tik kilusių avarijų, kitų klausimų sprendimo atvejais. Liudytojas yra gavęs kelias draudimo išmokas dėl įvykusių bute draudžiamųjų įvykių. Aplinkybę, kad atsakovė neatliko vandentiekio, nuotekų sistemos vamzdynų keitimo darbų, nors žinojo, kad jie nekeisti nuo namo pastatymo momento ir akivaizdu, kad yra susidėvėję, pažeisti korozijos, juos tik stebėjo, patvirtino pati atsakovė. Teismas kritiškai vertina atsakovės teiginius, kad 2019 m. vamzdynų būklė dar buvo patenkinama, o jau 2020 m. ji tapo keistina. Iš 2020-08-04 Statinio apžiūros akto foto nuotraukų matyti, kad koroziniai pažeidimai – žymūs, todėl neįtikėtina, kad vamzdynų būklė žymiai pablogėjo per metus laiko.

22. Pateikti įrodymai patvirtina, kad gyvenamojo namo vamzdynų būklė buvo kritiška dar iki įvykio kilimo. 2019 m. atlikusi statinio apžiūrą atsakovė nenurodė jokių rekomenduojamų darbų patenkinamos būklės vandentiekio vamzdynų būklės pagerinimui, o kasmetinės statinio apžiūros 2020 m. pavasarį, kaip tai numato sprendimo 20 punkte nurodyto STR 1.07.03:2017 reikalavimai, atsakovė neatliko, apžiūra atlikta tik 2020-08-04 ir tik po to, kai buvo registruotas pranešimas apie įvykį. Byloje atsakovė, nors nurodė, nepateikė įrodymų, kad ji, kaip administratorė, teikė siūlymus/ rekomendacijas daugiabučio namo gyventojams dėl bendrojo naudojimo objektų remonto darbų, kad skatino gyventojus apie gedimus iš karto informuoti administratorę, informavo gyventojus apie tai, kad jų butuose esantys vandentiekio stovai gali būti seni ir susidėvėję, dėl prastos jų būklės galimos vandentiekio avarijos, prašė namo gyventojus apžiūrėti savo butuose esančius vandentiekio stovus ir, pastebėjus menkiausius gedimus, apie tai ją nuolat informuoti. Nustatytų bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė, būdama atsakinga už bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų priežiūrą, kuriai ši veikla yra jos profesionalus verslas, nesiėmė priemonių laiku pakeisti susidėvėjusių inžinerinių įrenginių – bendro naudojimo vandentiekio vamzdyno, kad užkirsti kelią avarijos kilimui, laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius defektus. Atsakovės neveikimas lėmė, kad ieškovės draudėjo turtui buvo padaryta žala. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, atsakovei pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, netinkamai atlikus jai priskirtas administravimo ir priežiūros funkcijas, neužtikrinus saugaus bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir nesiėmus reikiamų veiksmų galimiems gedimams pašalinti.

23. Teismas, įvertinęs visumą byloje ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių konstatuoja, kad byloje nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: kilusi žala, atsakovės veiksmai, pasireiškę neveikimu, priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų.

24. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Vadovaujantis išdėstytu, ieškinys tenkinamas, ieškovei priteisiamas iš atsakovės 269,64 Eur žalos atlyginimas. Prievolė yra piniginio pobūdžio, žala neatlyginta, todėl iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2021-09-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

25. Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, 17 Eur žyminis mokestis, 750,20 Eur atsakovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos. Ieškinys tenkinamas, todėl iš atsakovės priteisiamos ieškovės ir valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 17 Eur žyminis mokestis – ieškovei, 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – į valstybės biudžeto pajamas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

26. Ieškovei grąžintinas nepanaudotas 20 Eur avansas galimoms liudytojų išlaidoms apmokėti, sumokėtas į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2021-11-16 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), 269,64 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus 64 centus) žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 Eur (septyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5662.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti ieškovei (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), nepanaudotą 20 Eur avansą, sumokėtą į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2021 m. lapkričio 16 d., mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini). Avanso grąžinimą pavesti Kauno apylinkės teismo Finansų skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.