Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-02-10 · Byla Nr. Ik-1028-244/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-10
Bylos Nr.
Ik-1028-244/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Irena Paulauskienė, Liudmila Zaborovska (pran.)
Pareiškėjas
D. Š.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1028-244-2011
Procesinio Nr. 3-61-3-03072-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija 9.1, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Irenos Paulauskienės ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Inspekcija) 2010-08-13 sprendimu Nr. 14.4-63-50 nusprendė pakeisti 2010-06-01 patikrinimo aktą Nr. 35-139 ir nurodyti D. Š. sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: 28 869,00 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 14 052,00 Lt GPM delspinigių vietoje patikrinimo akte priskaičiuotų 27207,00 Lt GPM ir 13 247,00 Lt GPM delspinigių bei sprendime paskirtą 2 887,00 LT GPM baudą (b. l. 23–28).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos 2010-10-08 sprendimu Nr. 68-227 patvirtino Inspekcijos 2010-08-13 sprendimą Nr. 14.4-63-50 (b. l. 5–9).

Šalies argumentai

Pareiškėja patikslintame skunde (b. l. 19–22) prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) 2010-10-08 sprendimą Nr. 68-227, kuriuo atsisakyta tenkinti D. Š. skundą, ir Inspekcijos 2010-08-13 sprendimą Nr. 14.4-63-50. Paaiškino, kad VMI, priimdama skundžiamą sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino, kad 2003-12-14 tarp D. Š. ir V. Š. buvo sudaryta novacijos sutartis, pagal kurią V. Š. įsipareigojo neatlygintinai D. Š. perleisti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r. Šia sutartimi, vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.141 str., viena prievolė buvo pakeista kita prievole. 1990-03-14 pareiškėja pagal paskolos raštelį paskolino V. Š. 1 300,00 JAV dolerių, kurių jis negrąžino daugiau kaip 13 metų. Mirus V. Š. motinai E. Š., jis įgijo teisę paveldėti motinai priklausiusį žemės sklypą, tuo pačiu įgydamas galimybę vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, prisiimtus pagal minėtą paskolos raštelį ir novacijos sutartį. LR civilinio kodekso 6.141 str. 1 d. numatyta, kad prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoje esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą. Prievolė grąžinti paskolą buvo pakeista ir sukurta kita prievole, kurios skirtingas dalykas ir įvykdymo būdas – neatlygintinai perleisti žemės sklypą. Pagal dovanojimo sutartį gautas žemės sklypas buvo skolininko V. Š. prievolės įvykdymas natūra perleidžiant turtą kreditorei D. Š. Dėl šios priežasties pareiškėjai negali būti taikytini LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 14 p. ir 6 str., pagal kuriuos natūra gauta nauda apmokestinama taikant 33 proc. tarifą, o nuo 2006-07-01 iki 2007-12-31 taikant 27 proc. pajamų mokesčio tarifą. Centrinis mokesčių administratorius novacijos sutartimi nesirėmė, nes ji, pasak atsakovės, realiai nebuvo sudaryta. Tačiau mokesčių administratorius patikrinimo akte negali spręsti sutarties, sudarytos tarp mokesčio mokėtojo ir trečiųjų asmenų, galiojimo klausimo, todėl nesiremti minėta novacijos sutartimi nėra teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 33–35) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad LR finansų ministro 2002-10-30 įsakymas Nr. 339 „Dėl pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos“ (nauja redakcija – 2009-05-19 LR finansų ministro įsakymas Nr. 1K-162) (toliau – Tvarka) nustato gautų pajamų natūra įvertinimo taisykles bei kokios gauto turto, gautų paslaugų ar kitos gautos naudos rūšys pripažįstamos pajamomis natūra ir apmokestinamos taikant GPM įstatymo nustatytas konkrečiai pajamų rūšiai apmokestinimo taisykles. Tvarkos 5.1 punkte nurodyta, kad natūra gautos pajamos turi būti įvertinamos tikrąja rinkos kaina pajamų natūra gavimo momentu. Vadovaujantis Tvarkos 6 punktu, turto tikrąją rinkos kainą privalėjo apskaičiuoti pati pajamų natūra gavėja, t. y. pareiškėja. GPM įstatymo 17 str. 1 d. 19 p. nurodyta, kad dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių) yra neapmokestinamosios. Neapmokestinamosios pajamos taip pat yra iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 24 pagrindinių neapmokestinamųjų pajamų dydžio (toliau – NPD), o pagal to paties įstatymo 6 str. 3 dalį iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), viršijanti 24 pagrindinius NPD, apmokestinama taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifą. Šiuo atveju pagrindinis NPD buvo 290 Lt. Turto, kuris buvo įsigytas dovanojimo būdu, atkūrus nuosavybės teises ar paveldėjus, įsigijimo kaina yra nustatoma pagal LR Vyriausybės nutarimu 2003-01-29 Nr. 133 „Dėl gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Gyventojo ne individualios veiklos turto kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių nuostatas. Turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuria šis turtas dovanojimo momentu būtų įvertintas paveldimo ar dovanojamo turto mokesčiui apskaičiuoti (jeigu šis turtas yra minėto mokesčio bazė) arba kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis (jei šis turtas būtų GPM bazė). Turto įsigijimo kaina nustatoma tokiu būdu, neatsižvelgiant į tai, ar gyventojas gavęs dovanų turtą privalėjo mokėti GPM. Pareiškėja pagal 2006-06-15 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį iš V. Š., kurį pagal įgaliojimą atstovavo sutuoktinė R. Š., gavo dovanų (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį, kurio bendras plotas 2 ha, esančią (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k. v., Šiaulių r. (toliau – ginčo turtas). Tai reiškia, kad pareiškėja gavo pajamų natūra. V. Š. nepatenka į GPM įstatymo nustatytą asmenų ratą, iš kurių dovanojimo būdu gautos pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Dovanojama žemės sklypo dalis šalių įvertinta 2 518,00 Lt (vidutinė rinkos vertė – 2 721,00 Lt). Sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina buvo nustatyta abipusiu – R. Š. ir pareiškėjos, sutarimu. Kilus abejonėms dėl ginčo turto vertės nurodytos dovanojimo sutartyje, t. y. jos atitikimo tikrajai rinkos kainai, vietos mokesčių administratorius kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus dėl tikrosios ginčo turto rinkos vertės nustatymo jo dovanojimo momentu, t. y 2006-06-15. Pagal UAB „Inreal“ išvadas ginčo turto rinkos vertė dovanojimo sutarties sudarymo dieną buvo 95 000,00 Lt. Todėl inspekcija nustatė, kad pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigą apskaičiuoti mokesčius, į mokesčio deklaraciją įrašė neteisingus duomenis apie savo pajamas, nes nedeklaravo pagal 2006-06-15 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį gautos dovanos. Kadangi mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negalėjo nustatyti įprastine, atitinkamų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, Inspekcija mokesčius apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Vadovaujantis VMI viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – Taisyklės) 4.1 p., įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas; apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento), įrašo neteisingus duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruojamas pajamas. Mokesčių administratorius pagrįstai mokesčių bazę nustatė pagal UAB „Inreal“ atliktą vertinimą ir konstatavo, kad pareiškėja pagal 2006-06-15 sutartį gavo 95 000,00 Lt vertės pajamas natūra, kurių teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo ir nesumokėjo GPM. UAB „Inreal“ turto vertės nustatymo ataskaita yra parengta nepriklausomo turto vertintojo, ji atitinka LR turto ir verslo pagrindų įstatymo 23 str. reikalavimus ir turi juridinę galią, todėl laikytina, kad vertinimas teisingas, kol yra nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad V. Š. nuo 2001-11-01 buvo išvykęs iš Lietuvos ir grįžo tik 2004-01-09, o pateiktose gyventojo turto ir pajamų deklaracijose pareiškėja nėra deklaravusi suteiktos paskolos šiam asmeniui, be to, pareiškėja nepateikė 1990-03-14 paskolos sutarties, minimos novacijos sutartyje, tai reiškia, kad 2003-12-14 novacijos sutartis bei 1990-03-14 paskolos sutartis nagrinėjamu laikotarpiu sudarytos nebuvo. Vėliau pateikta tikrovės neatitinanti 2003-12-14 novacijos sutartis įrodo, jog buvo siekiama išvengti mokėtino GPM. Pareiškėja nurodo, kad 2003-12-14 novacijos sutartis nebuvo teismo tvarka pripažinta negaliojančia, todėl mokesčių administratorius negali į ją neatsižvelgti. Tačiau Civilinio kodekso normos viešojo administravimo srityje taikytinos tik tais atvejais, kai tai yra įsakmiai nurodyta Civiliniame kodekse ir kai viešojo administravimo santykiai nėra tiesiogiai reglamentuoti viešosios teisės normomis. Mokesčių administratoriui nebuvo teisinės būtinybės remtis Civilinio kodekso normomis ir analizuoti pareiškėjos sudarytos 2003-12-14 novacijos sutarties jos galiojimo aspektu. Be to, pareiškėjos pateikta novacijos sutartis nebuvo realiai sudaryta ir vykdoma, todėl pareiškėjos argumentai dėl sutarties nuginčijimo teisme nepagrįsti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą (b. l. 138–139) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje vyksta dėl to, ar pagrįstai vietos mokesčių administratorius pagal 2006-06-15 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį nuo natūra gautos dovanos vertės apskaičiavo pareiškėjai GPM ir su juo susijusias sumas.

Pagal nagrinėjamu laikotarpiu galiojusio 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 5 str. 1 dalį, GPM objektas yra gyventojo pajamos. GPMĮ 2 str. 14 dalyje nustatyta pajamų sąvoka, pagal kurią pajamos - tai pozityviosios pajamos, taip pat per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra. To paties įstatymo 2 str. 15 dalyje nustatyta, kad pajamos natūra - neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn turtas, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms.

Lietuvos Respublikos finansų ministras yra įgaliotas nustatyti natūra gautų pajamų pripažinimo ir įvertinimo tvarką, todėl konkretūs atvejai, kai pripažįstama, kad gyventojo gautas turtas, paslaugos arba kita nauda yra natūra gautos pajamos, nustatyti Tvarkoje (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-10-30 įsakymas Nr. 339 „Dėl pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos“, nauja redakcija 2009-05-19 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas Nr. IK-162). Tvarka taip pat nustato gautų pajamų natūra įvertinimo taisykles bei kokios gauto turto, gautų paslaugų ar kitos gautos naudos rūšys pripažįstamos pajamomis natūra ir apmokestinamos taikant GPMĮ nustatytas konkrečiai pajamų rūšiai apmokestinimo taisykles. Pažymėtina, kad natūra gautos pajamos apmokestinamos pagal tokias pat taisykles ir taikant tokius pačius GPM tarifus, kaip ir pinigais gautos pajamos. Tais atvejais, kai GPMĮ tam tikrų rūšių pajamoms yra nustatytos GPM lengvatos, jos ta pačia tvarka taikomos ir tų rūšių pajamoms, gautoms natūra.

Remiantis anksčiau minėta Tvarka, pajamomis, gautomis natūra, pripažįstamos nepiniginės dovanos. Tvarkos 5.1 punkte (redakcija galiojusi pajamų gavimo momentu) nurodyta, kad natūra gautos pajamos turi būti įvertinamos tikrąja rinkos kaina pajamų natūra gavimo momentu. Be to, nagrinėjamos bylos atveju, vadovaujantis Tvarkos 6 punktu, turto tikrąją rinkos kainą privalėjo apskaičiuoti pati pajamų natūra gavėja, t. y. pareiškėja.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja pagal 2006-06-15 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį iš V. Š., kurį pagal įgaliojimą atstovavo sutuoktinė R. Š., gavo dovanų (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį, kurio bendras plotas 2 ha, esančią (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k. v., Šiaulių r.. Taigi, byloje nustatyta, kad pareiškėja gavo pajamų natūra. Nustatyta, kad V. Š. nepatenka į GPMĮ nustatytą asmenų ratą, iš kurių dovanojimo būdu gautos pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Iš 2006-06-15 dovanojimo sutarties turinio matyti, kad dovanojama žemės sklypo dalis šalių įvertinta 2 518 Lt.

Pareiškėja nurodo, kad Inspekcija nepagrįstai nepripažino 2003-12-14 novacijos sutarties sudarytos tarp jos ir V. Š. Pareiškėjos teigimu, sudarius dovanojimo sutartį, ji gavo ne materialinę naudą, o tiesiog kitu būdu ir forma atgavo paskolintus pinigus. Pagal dovanojimo sutartį gautas žemės sklypas buvo skolininko V. Š. prievolės įvykdymas natūra perleidžiant turtą kreditorei D. Š., todėl, pareiškėjos manymu, dėl šios priežasties jai negali būti taikytini LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 14 p. ir 6 str., pagal kuriuos natūra gauta nauda apmokestinama. Pareiškėja pažymi, kad mokesčių administratorius negali spręsti sutarties sudarytos tarp mokesčio mokėtojo ir trečiųjų asmenų galiojimo klausimo. Nurodo, kad anksčiau minėta novacijos sutartis nėra nuginčyta teismine tvarka, todėl yra teisėta ir galiojanti, o mokesčių administratorius neturi teisinio pagrindo ja nesiremti.

Patikrinimo akte nurodyta, jog pareiškėja paaiškino, kad prieš keletą metų ji buvo paskolinusi V. Š. pinigų, kuris per eilę metų tų pinigų negrąžino, todėl padovanojo ginčo turtą. Pareiškėja Inspekcijai pateikė 2003-12-14 novacijos sutartį. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad V. Š. nuo 2001-11-01 buvo išvykęs iš Lietuvos ir grįžo tik 2004-01-09. Be to, pateiktose Gyventojo turto ir pajamų deklaracijose pareiškėja nėra deklaravusi suteiktos paskolos V. Š. (1998 m. pirmą kartą pateiktoje Lietuvos Respublikos gyventojo turto ir pajamų deklaracijoje už 1997 m. iki metų pradžios paskolinta ir negrąžinta lėšų suma nėra nurodyta, nors didesnės kaip 2 000 Lt paskolintos lėšos turėjo būti deklaruotos).

Kadangi pareiškėja nei vietos mokesčių administratoriui, nei centriniam mokesčių administratoriui nepateikė 1990-03-14 paskolos sutarties, minimos pareiškėjos pateiktoje 2003-12-14 novacijos sutartyje, Inspekcija padarė išvadą, kad 2003-12-14 novacijos sutartis bei 1990-03-14 paskolos sutartis nagrinėjamu laikotarpiu sudarytos nebuvo, o vėliau tikrovės neatitinkanti 2003-12-14 novacijos sutartis pateikta siekiant išvengti mokėtino GPM.

Pareiškėja nurodo, kad 2003-12-14 novacijos sutartis nebuvo teismo tvarka pripažinta negaliojančia, todėl mokesčių administratorius negali į ją neatsižvelgti.

Pažymėtina, kad mokestiniai teisiniai santykiai, iš kurių kilęs ginčas sprendžiamas nagrinėjamoje byloje, yra viešieji teisiniai santykiai, jie yra savarankiški civilinės (privatinės) teisės atžvilgiu. Ginčo santykiams taikytina mokestinė teisė. Nei teritorinis (Šiaulių aps. VMI), nei centrinis mokesčių administratoriai nėra įgalioti ir pagal savo kompetenciją neturi teisės spręsti klausimų, susijusių su civilinių sandorių, kuriuos sudarius pareiškėjai kilo pareiga mokėti anksčiau minėtus mokesčius, teisėtumu.

Mokestiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, todėl jų realizavimui pirmiausia taikomas administracinio teisinio reguliavimo metodas. Teisiniai santykiai, susiję su mokesčių apskaičiavimu, sumokėjimu, išieškojimu lemia tai, kad šie teisiniai santykiai yra reglamentuojami specifiniais teisės aktais, iš esmės besiskiriančiais nuo privatinių teisinių santykių dalyvių elgesio reglamentavimo. Šiems santykiams LR civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai (LR CK 1.1 str. 2 d.).

Kadangi nagrinėjamu atveju GPM apskaičiavimą ir sumokėjimą reglamentuoja GPMĮ bei MAĮ nuostatos, atsakovė pagrįstai teigia, kad mokesčių administratoriui nebuvo teisinės būtinybės remtis Civilinio kodekso normomis ir analizuoti pareiškėjos sudarytos 2003-12-14 novacijos sutarties jos galiojimo aspektu.

Remiantis išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2010-10-08 sprendimas Nr. 68-227 ir Inspekcijos 2010-08-13 sprendimas Nr. 14.4-63-50 yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjos skundas atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos D. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Gintaras DzedulionisIrena PaulauskienėLiudmila Zaborovska