- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-06
- Bylos Nr.
- 1A-1122-256-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė (pirm.), Stasys Lemežis, Vladas Nikitinas
- Nuteistasis
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-09-16 nutarties, kuria netenkintas Vilniaus 1 pataisos namų teikimas dėl nuteistojo A. K. lygtinio paleidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K., gim. 1962-02-27, atlieka bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2006m. sausio 26d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal BK 140str. 1d., 145str. 1d., 129str. 1d., 63str. 5d., 1,2p. laisvės atėmimu 9 metams.
Pirmosios instancijos teismas netenkino Vilniaus 1-jų pataisos namų teikimo dėl A. K. lygtinio paleidimo motyvuodamas tuo, kad jis atlieka bausmę už labai pavojingo nusikaltimo padarymą, dar neatlikta žymi bausmės dalis ir nepasiekti bausmės tikslai.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo nutartį panaikinti ir jį lygtinai paleisti. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė teisės normas, neatsižvelgė į teikime nurodytas aplinkybes ir neįvertino, kad atlikta bausmės dalis jau atliko savo paskirtį. Teismas turėjo atsižvelgti ne tik į tai, kad paskirta bausmė atitiktų įstatymų reikalavimus, kai asmuo izoliuojamas nuo visuomenės, tačiau ir į nuostatas individualizuojant bausmės atitikimo sąlygas bei teisingumo principus. Teismas nepagrįstai vadovavosi kriterijais, kurie jo atžvilgiu buvo griežtesni. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos turi būti vertinama nuteistojo asmenybė, elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu, požiūris į darbą, tačiau teismas nepilnai atsižvelgė į BK 77str. numatytus vertinimo kriterijus, neatsižvelgė į galimybę integruotis į visuomenę, charakterizuojančius duomenis, pataisos namų psichologų tarnybos išvadas. Pataisos įstaigoje jis dirba, yra skatintas, nebaustas, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius su šeima.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nuostatų. Minėtas straipsnis suponuoja teismo teisę ir pareigą įvertinti, ar nuteistasis gali toliau būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas atsižvelgia ne tik į formalųjį pagrindą, ar atlikta minimali laisvės atėmimo bausmės dalis, bet visapusiškai įvertina nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, faktiškai atliktą paskirtos bausmės laiką, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, sprendžia, ar yra materialusis pagrindas – galimybė daryti išvadą, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 7 skirsniu, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vertinama ne tik nuteistojo charakteristika ir elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo asmenybė, padaryto nusikaltimo pobūdis, anksčiau padarytų nusikaltimų skaičius ir kitos aplinkybės.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo asmenybę ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. negali būti priskirtas kategorijai asmenų, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus. Bausmių vykdymo kodekso 157str. nurodyta, kad esant tam tikroms sąlygoms, nuteistieji gali būti, bet ne turi būti paleisti iš pataisos įstaigų. Tos aplinkybės, kad nuteistasis iš esmės atitinka formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą, yra atlikęs ½ dalį paskirtosios bausmės, iš esmės geraiai charakterizuojamas, dirba, mokėsi, dalyvauja pataisos namų rengiamose programose, palaiko ryšius su šeima, skatintas ir nebaustas, negali būti pagrindas lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.
Įvertinus A. K. asmenybės duomenis, padarytų nusikaltimų pavojingumą, atsižvelgus į tai, jog savo kaltę jis pripažįsta tik iš dalies, darytina išvada, kad nuteistąjį paleidus lygtinai nebus pasiekti BK 41str. numatyti bausmės tikslai ir nebus įgyvendintas teisingumo principas.
Baudžiamojo kodekso 41str. numatyta bausmės paskirtis gali būti realizuota tik toliau taisant nuteistąjį A. K. izoliuotą nuo visuomenės.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutartį.