Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Vilijos Šalčiuvienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, bedarbis (registruotas darbo biržoje), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005 m. gruodžio 30 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 8 MGL bauda; 2) 2011 m. spalio 12 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Galutinė subendrinta bausmė –33 MGL bauda; 3) 2013 m. sausio 3 d. Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo ir 33 MGL bauda (baudos nesumokėjęs), kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2017 m. sausio 6 d. apie 22.50 val. Kauno m., magistralinio kelio A6 Kaunas – Zarasai – (duomenys neskelbtini) km, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1, 59 promilių etilo alkoholio kraujyje).

Be to, jis 2017 m. sausio 6 d. apie 22.50 val. Kauno m., magistralinio kelio A6 Kaunas –Zarasai – (duomenys neskelbtini) km, tarnybiniame automobilyje, pažymėtame skiriamaisiais policijos ženklais, Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimą kelių transporto priemonę, būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio bei norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus administracinius teisės pažeidimus, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiesiems patruliams A. J. ir E. B. pasiūlė duoti 500 Eur kyšį, tokiu būdu, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus, pasiūlė didesnį negu 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams už tai, kad išvengtų atsakomybės, tai yra už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus.

Kaltinamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. sausio 6 d. vakare vartojo alkoholį, tada iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotu automobiliu Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus važiavo iš Kauno, norėjo važiuoti į Vilnių, bet pravažiavo posūkį, todėl turėjo apsisukti. Kai bandė įvažiuoti į kelią link Vilniaus pusės, ties (duomenys neskelbtini) km, apie 22.50 val. buvo sustabdytas policijos pareigūnų dėl to, kad viršijo greitį. Priėjęs pareigūnas paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Pradėjo ieškoti jų automobilyje, bet nerado. Tada policijos pareigūnas liepė eiti iki jų tarnybinio automobilio. Ten patikrino jo tapatybę ir liepė pūsti į alkotesterį. Alkotesteris parodė 1,55 prom. Supratęs, kad bus negerai, jog vairavo išgėręs, norėdamas išvengti atsakomybės, siūlė pareigūnams pinigų, norėjo, kad nerašytų jam protokolo. Kiek pamena, buvo įspėtas, kad siūlyti pinigų jiems negalima. Siūlė pareigūnams 300 Eur, po to 400 Eur, o tada 500 Eur, bet pareigūnai nesutiko pasiimti. Jie sakė, kad negerai daro, bet jų neklausė, nes buvo išgėręs. Visų vakaro aplinkybių gerai neprisimena dėl girtumo. Po to, pareigūnai jį pristatė į Kauno priklausomybės ligų centrą, kur jis savanoriškai sutiko duoti kraujo tam, kad būtų nustatytas jo alkoholio kiekis kraujyje. Po to, pareigūnai jį parvežė atgal prie automobilio. Tada jis paskambino draugui ir paprašė, kad jis atvažiuotų paimti ir parvairuotų automobilį. Atvyko draugas, atidavė jam automobilį, o jis pats buvo sulaikytas bei pristatytas į Kauno areštinę. Nuoširdžiai gailisi, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus ir siūlė kyšį pareigūnams (b. 1. 92-93).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Liudytojo A. J. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2017 m. sausio 6 d. dirbo kartu su vyriausiąja patrule E. B. K. mieste, tarnybiniu automobilio Škoda Octavia. Apie 22.47 val. Kelio A6 Kaunas – Zarasai – (duomenys neskelbtini) km, buvo vykdoma greičio kontrolė. Jis su greičio matuokliu užfiksavo atvažiuojančio nuo Kauno link Jonavos automobilio Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 102km/h greitį, kur leistinas greitis buvo 70km/h. Sustabdė minėtą automobilį, priėjo prie vairuotojo, prisistatė, paprašė pateikti transporto priemonės dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas automobilio dokumentų nepateikė, vairuotojo pažymėjimo taip pat. Tuomet Renault Megane automobilio vairuotoją atsivedė iki tarnybinio automobilio, jis atsisėdo ant galinės sėdynės. Tada per policijos centrinę duomenų bazę nustatė, kad automobilio vairuotojas A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m. Bendraujant su vairuotoju užuodė iš jo burnos sklindantį alkoholio kvapą, jis kalbėjo nerišliai. Paklausus vairuotojo, kur jis vyksta, šis paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) į Karmėlavos oro uostą, taip pat neneigė, kad iš vakaro ir visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų, brendį, degtinę. Praėjus apie 16 min. nuo vairuotojo sustabdymo, alkoholio kiekio matuoklio pagalba, patikrinus A. V. blaivumą, buvo nustatytas 1,55 promilių girtumas. A. V. su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko, pasirašė prie rodmenų parodymų registracijos knygoje. Patikrinus girtumą, kolegė pildė vairuotojui administracinio nusižengimo protokolą už KET pažeidimus, dėl viršyto leistino greičio, nepateikto vairuotojo pažymėjimo ir kitų automobilio dokumentų. Rašant protokolą dėl padarytų pažeidimų, A. V. pradėjo siūlyti už pinigus susitarti, sakydamas: „duodu 300 Eur ir mane paleiskite“. Tai išgirdęs, jis vairuotojui paaiškino, kad už policijos pareigūno papirkimą ar bandymą papirkti siūlant kyšį, numatyta baudžiamoji atsakomybė. Vairuotojas buvo įspėtas ne mažiau 3 kartus, kad nesiūlytų pinigų pareigūnams, bandydamas papirkti, tačiau A. V. į perspėjimus nereagavo, o priešingai siūlė vis didesnę sumą, didindamas po 100 Eur. Didžiausia suma, kurią vairuotojas siūlė, buvo 500 Eur. Jo siekis papirkit juos kaip policijos pareigūnus jam pasirodė realus, kadangi po sulaikymo pas jį asmens kratos metu buvo rasta apie 850 Eur. Kadangi vairuotojas siūlė kyšį, norėdamas papirkti juos už administracinio nusižengimo protokolo nesurašymą ir vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nedelsiant radijo ryšiu informavo Kauno AVPK budėtoją. Po to, A. V. pristatė į Priklausomybių lygų centrą, kur jam dar kartą buvo tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu neblaivumas ir imamas kraujo mėginys tyrimams. Atlikus A. V. apžiūrą PLC, jis buvo pristatytas į Kauno AVPK OVS. Kiek jam yra žinoma tarnybiniame automobilyje Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įmontuota garso ir vaizdo įrašymo įranga (b. 1. 20-23).

Liudytojos E. B. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės pareigose. 2017 m. sausio 6 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. J. Kauno mieste ir rajone, tarnybiniu automobilio Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 22.50 val. Kelio A6 Kaunas – Zarasai – (duomenys neskelbtini) km, buvo vykdoma greičio kontrolė. Kolega su greičio matuokliu užfiksavo atvažiuojančio nuo Kauno link Jonavos automobilio Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 102km/h greitį, kur leistinas greitis buvo 70km/h. Kolega sustabdė automobilį, priėjo prie vairuotojo, paprašė pateikti transporto priemonės dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, ji tuo metu buvo tarnybiniame automobilyje. Kolega Renault Megane automobilio vairuotoją atsivedė į tarnybinį automobilį, pasodino ant galinės sėdynės. Tuomet A. J. patikrinęs per policijos centrinę duomenų bazę nustatė, kad automobilio vairuotojas A. V. Bendraujant su vairuotoju užuodė iš jos burnos sklindantį alkoholio kvapą, kalba jo buvo nerišli, sutrikusi koordinacija. Paklausus vairuotojo, kur jis vyksta, šis paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) į Karmėlavos oro uostą, taip pat neneigė, kad iš vakaro ir visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Praėjus apie 15 min. nuo vairuotojo sustabdymo alkoholio kiekio matuoklio pagalba, patikrinus A. V. blaivumą, buvo nustatytas 1,55 promilių girtumas. A. V. su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko, pasirašė prie rodmenų. Patikrinus girtumą rašė vairuotojui protokolą už KET pažeidimus dėl viršyto leistino greičio, nepateikto vairuotojo pažymėjimo ir kitų automobilio dokumentų. Rašant protokolą dėl padarytų pažeidimų, A. V. pradėjo siūlyti už pinigus susitarti. Tai išgirdęs kolega vairuotojui paaiškino, kad už policijos pareigūno papirkimą ar bandymą papirkti siūlant kyšį, numatyta baudžiamoji atsakomybė. Pasiteiravęs vairuotojas, ar automobilio viduje įrašinėjama, o jiems patvirtinus, kad įrašas daromas, šis pasiūlė išlipti iš automobilio ir susitarti. Vairuotojas buvo įspėtas ne mažiau 3 kartus, kad nesiūlytų pinigų pareigūnams, bandydamas papirkti, tačiau A. V. į perspėjimus nereagavo, o priešingai siūlė vis didesnę sumą. Didžiausia suma, kurią vairuotojas siūlė, buvo 500 Eur. Jo siekis papirkit juos jai pasirodė realus, kadangi vairuotojas primigtinai prašė būti paleidžiamas, skundėsi, kad šiuo metu laikosi C kategorijos vairuotojo teises ir jeigu dabar jis bus nubaustas, bus sugadintas visas jo gyvenimas. Kadangi vairuotojas siūlė kyšį, norėdamas papirkti juos už administracinio nusižengimo protokolo nesurašymą ir vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nedelsiant radijo ryšiu informavo Kauno AVPK budėtoją. Po to, vežė A. V. į Priklausomybių lygų centrą, kur šis dar kartą buvo tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu ir davė kraują tyrimams. Atlikus A. V. apžiūrą, jis buvo pristatytas į Kauno AVPK OVS. Tarnybiniame automobilyje filmavimo ir garso įrašymo įranga yra (b. 1. 14-17).

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2017 m. sausio 6 d. apie 22:50 val. Kauno r., magistralinio kelio A6, Kaunas – Zarasai – (duomenys neskelbtini) km, dešinėje pusėje, nuomojamo automobilio Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), vairuotojas A. V. vairavo jį apsvaigęs nuo alkoholio. Alkotesteriu nustatytas 1,55 prom. girtumas. Siekdamas išvengti atsakomybės už padarytus Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 127 p. pažeidimus – vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viršijo leistiną greitį, neturėjo ir nepateikė nustatytos formos dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentų, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo bei siekdamas neteisėto vyriausiųjų policijos patrulių A. J. ir E. B. neveikimo bandė juos papirkti ir pasiūlė jiems 500 Eur, nors buvo perspėtas dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės. A. V. sulaikytas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre paimtas jo kraujo mėginys toksikologiniam tyrimui (b. 1. 1).

Tarnybiniais pranešimais dėl KET pažeidimų ir papirkimo, kuriose nurodyta, kad 2017 m. sausio 6 d. E. B. ir A. J. dirbo r. š. „592“ Kauno rajone. Apie 22:47 kelio A6 Kaunas – Zarasai – (duomenys neskelbtini) km A. J. su greičio matuokliu Traffi patrol XR 507-207/07662 užfiksavo atvažiuojančio nuo Kauno link Jonavos automobilio Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 102 km/h greitį, kur leistinas greitis yra ne didesnis kaip 70 km/h. A. J. sustabdė šį automobilį. Vairuotojas su savimi neturėjo ir nepateikė nustatytos formos dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentų, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo. A. J. patikrino per Policijos CDB ir nustatė, kad automobilį vairavo A. V. Bendraujant su vairuotoju, užuodė iš jo burnos sklindantį alkoholio kvapą, kalba vairuotojo buvo nerišli, sutrikusi koordinacija. Vairuotojas paaiškino, kad vyksta iš (duomenys neskelbtini) į Karmėlavos oro uostą, taip pat paaiškino, kad iš vakaro ir šiandien visą diena vartojo alkoholinius gėrimus. Patikrinus su alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARYE-0403 nustatytas 1.55 promilių neblaivumas, kas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį. Surašė vairuotojui A. V. ATP protokolą (ROIK 17064467651) už KET 16 ir 127 punktų pažeidimus. Forminant sius pažeidimus vairuotojas A. V. pradėjo siūlyti už pinigus susitarti, kad jie neįformintų nustatytų pažeidimų, jis pasiūlė 300 Eur. A. J. vairuotojui paaiškino, kad už policijos pareigūno papirkimą ar bandymą papirkti yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Vairuotojas buvo įspėtas tris kartus, kad nesiūlytų pinigų už neįforminamą KET pažeidimų, tačiau po kiek vieno A. J. perspėjimo vairuotojas A. V. siūlydavo vis didesnę sumą didindamas po 100 Eur. Didžiausia suma, kurią vairuotojas siūlė, buvo 500 Eur. Dėl nustatyto 1.55 promilių girtumo vairuotojas pristatytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą neblaivumui nustatyti ir nušalintas nuo vairavimo. Vairuotojas perduotas Kauno AVPK NVRS (b. l. 10, 11).

2017 m. sausio 10 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos specialisto pateiktu CD – disku, kuriame užfiksuotas vaizdo ir garso įrašas, padarytas tarnybiniame automobilyje Škoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 35-37).

2017 m. sausio 6 d. 23.03 val. alkotesterio parodymais, kuriais A. V. nustatytas 1,55 promilių girtumas (b. 1 24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvada Nr. T-A 272/2017(01), kurioje nurodoma, kad A. V. kraujyje nustatytas mažiausia koncentracija 1,59 promilės etilo alkoholio (b. 1. 29).

2017 m. sausio 6 d. sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, kuriame nurodyta, kad A. V. neblaivus ir jis sutinka, kad automobilį vairuotų D. M. (b. l. 30).

Kaltinamojo A. V. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. V. 2017 m. sausio 6 d. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,59 promilių etilo alkoholio. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas A. V. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, kuri nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi, papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju kvalifikuojant kaltinamojo veiką pagal BK 227 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti taip, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi neteisėtai ir būtent taip, kaip to pageidauja papirkėjas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis, siekdamas neteisėtos policijos pareigūnų veikos už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. kad policijos pareigūnai nesurašytų administracinio nusižengimo protokolo už padarytus administracinius nusižengimus, siūlė duoti jiems 500 Eur kyšį.

Kaip nustatyta, pats kaltinamasis siūlė tris kartus pareigūnams paimti pinigus, kad protokolas nebūtų rašomas ir jis nebūtų traukiamas atsakomybėn. Taip jis veikė jau būdamas pareigūnų įspėtas, kad tokia jo veika yra neteisėta ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tai rodo, kad kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą ir neteisėtumą, suprato, kad siekia papirkti savo pareigas vykdančius policijos pareigūnus ir paveikti juos tokiu būdu taip, kad šie savo pareigų neatliktų ir nesurašytų jam administracinio nusižengimo protokolo. Tai reiškia, kad jis siekė paperkamų valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų neteisėto neveikimo, vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, vienas kurių ir yra būtent sulaikyti įtariamus teisės pažeidėjus, kad jiems būtų surašytas pažeidimo protokolas, nustačius tam faktinį bei teisinį pagrindą. Tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, kuri yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.). Jis teistas, administracine tvarka baustas, VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neregistruotas, Tauragės psichikos sveikatos centro priklausomybių lygų centre gydytas, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje nurodyta, kad A. V. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga.

Pažymėtina, kad A. V. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams ir 33 MGL bauda.

Patikrinus VMI duomenų bazę nustatyta, kad 33 MGL bauda nėra sumokėta. LITEKO sistemoje taip pat nėra duomenų apie baudos sumokėjimą.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė po Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nuosprendžio priėmimo. Konstatuotina, kad minėtas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos 33 MGL baudos. Taigi, tai rodo, kad ši bausmė iki šiol nėra atlikta ir todėl teismas negali už nusikaltimus skirti baudos bausmės, nes kaltinamasis nėra sumokėjęs teismo nuosprendžiu jam paskirtos baudos, be to, teisiamas nebe pirmą kartą.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų skirtina BK 227 straipsnio 2 dalyje ir BK 281 straipsnio 7 dalyje sankcijose numatyta bausmė – areštas. Bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės dydžio vidurkis. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą gali būti nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto.

Teismas sprendžia, kad prokurorės pasiūlytos bausmės rūšis ir jų dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

A. V. paskyrus galutinę bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Pažymėtina, jog jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 str. 1 d.). Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 str. 2 d.).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 1,59 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas trumpesnis nei maksimalus.

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. sausio 6 d. 22.50 val. iki 2017 m. sausio 8 d. 11.20 val. (b. l. 80, 82). Šis laikas turės būti įskaitytas į paskirtą bausmę (BK 65 str. 1 p. a)).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94) baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė (b. l. 37) paliktina saugoti prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir paskirti A. V. galutinę subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. V. 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir iš dalies neatlikta bausme (neatlikta 33 MGL (1242,78 Eur) dydžio bauda), ir paskirti A. V. galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų areštą ir 33 MGL (1242,78 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. V. paskirtą arešto bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 8 d. (iš viso dvi dienos), šias dvi dienas laikinojo sulaikymo prilyginant 2 (dviem) arešto paroms.

Paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Išaiškinti A. V., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ikiteisminio tyrimo metu paskirtą A. V., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinę plokštelę palikti saugoti prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.