Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-11-13 · Civilinė byla Nr. 2-43935-996/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-13
Bylos Nr.
2-43935-996/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37020-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Stanislovaitienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Interdenta“
Atsakovas
R. N.
Advokatai
Erikas Kaliačius, Egidijaus Kieras
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-43935-996/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37020-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.5; 1.3.5.7; 1.3.5.9; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Interdenta“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „Interdenta“ vadovui Vytautui Nemuniui, advokatui Erikui Kaliačiui,

atsakovės R. N. atstovui advokato padėjėjui Egidijui Kierui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Interdenta“ ieškinį atsakovei R. N. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

uždaroji akcinė bendrovė „Interdenta“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. I, b. l. 2–6), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimas), priteisti jai iš R. N. (toliau – atsakovė, darbuotoja) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad 2015 m. liepos 23 d. tarp įmonės, atstovaujamos direktoriaus Vytauto Nemunio, ir atsakovės – įmonės direktoriaus Vytauto Nemunio sutuoktinės, buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 02, pagal kurią atsakovė nuo 2015 m. liepos 24 d. pradėjo dirbti gydytoja odontologe; kartu pažymėjo, kad atsakovė taip pat turi 50 procentų įmonės akcijų; atsakovės 2017 m. birželio 20 d. prašymo atleisti iš darbo pagrindu atsakovė atleista iš darbo 2017 m. birželio 20 d.; atsakovė 2017 m. rugpjūčio 17 d. prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio nuo 2017 m. sausio 1 d. neišmokėjimo; Darbo ginčų komisija sprendimu išieškojo darbuotojos naudai iš įmonės 2 842,31 Eur darbo užmokestį už 2017 m. sausio–birželio mėn., 72,59 Eur delspinigius, 385 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, kartu įpareigodama įmonę sprendimą dalyje dėl 385 Eur darbo užmokesčio išieškojimo vykdyti skubiai; įmonė 385 Eur darbuotojai sumokėjo 2017 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo pavedimu. Pabrėžė, kad darbo užmokestis tiek atsakovei, tiek visiems kitiems įmonės darbuotojams buvo mokamas tik grynaisiais pinigais, tačiau įmonė per klaidą ir neapdairumą nepateikdavo darbuotojams pasirašyti pinigų gavimą patvirtinančio dokumento; įmonė yra atsakovei sumokėjusi visą jai priklausantį darbo užmokestį.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas įmonės vadovas papildomai paaiškino, kad atsakovė mokėdavo darbo užmokestį tiek darbuotojams, tiek sau; atsakovė buvo paėmusi iš kasos pinigų, tačiau įmonė to nefiksavo; atsakovė įkalbėjo įmonės darbuotoją M. A. kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio, įmonė antrą kartą M. A. išmokėjo darbo užmokestį; atsakovė kitos įmonės įsikūrusi nėra, šiuo metu ji dirba kitoje įmonėje; išeidama iš darbo išsivedė visus darbuotojus; mano, kad atsakovė siekia sužlugdyti įmonę, tai susiję su jo (įmonės vadovo) ir atsakovės santuokos nutraukimo byla; jis (įmonės vadovas) įmonei vadovauja nuo pat jos įkūrimo 2015 m., iki tol turėjo individualią įmonę, buhalterinių dalykų nelabai išmano; prieš nutraukdamas darbo sutartis su kitais įmonės darbuotojais buvo susidariusios nedidelės neišmokėto darbo užmokesčio skolos, juos atleidžiant iš darbo jis skolas jiems sumokėjo ir jau nuo tada prašė darbuotojų pasirašyti apie pinigų gavimą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad atsakovė savinosi įmonės pinigus; tokia tvarka, jog darbuotojai apie gautą darbo užmokestį nepasirašydavo, įmonėje buvo visada; įmonės ekonominė padėtis yra sunki.

Šalies argumentai

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (t. I, b. l. 91–94).

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad ji jai priklausančio darbo užmokesčio už 2017 m. sausio–birželio mėnesius negavo, būdama įmonės akcininkė tikėjosi, kad anksčiau ar vėliau darbo užmokestis jai bus išmokėtas, nes įmonė jai tai žadėjo, todėl ji dirbo toliau ir laukė; 2017 m. birželio–liepos mėnesiais su įmone ėmė nutraukinėti darbo sutartis dauguma darbuotojų (iš 7 darbuotojų liko 1 darbuotojas – įmonės vadovas), nes įmonė nemokėjo nei einamojo darbo užmokesčio, nei susidariusios skolos. Pabrėžė, kad ieškovė nepateikė jokių piniginių lėšų jai perdavimą patvirtinančių įrodymų; darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, įmokų Sodrai sumokėjimą patvirtinantis dokumentas nepatvirtina piniginių lėšų jai sumokėjimo fakto; tai, kad tarp įmonės vadovo ir jos vyksta santuokos nutraukimo byla ir, kad ji turi įmonės akcijų, šiai bylai reikšmės neturi.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas papildomai paaiškino, kad tarp nagrinėjamos darbo bylos ir santuokos nutraukimo bylos ryšio nėra, nes šioje darbo byloje ginčas kilęs tarp įmonės ir darbuotojos dėl neišmokėto darbo užmokesčio, o ne tarp įmonės vadovo asmeniškai ir atsakovės; nelogiškas įmonės vadovo teiginys, jog atsakovė siekia sužlugdyti įmonę, nes ji pati yra įmonės akcininkė; įmonės vadovas patvirtino, kad 2017 m. birželio mėnesį buvo likusios darbo užmokesčio skolos darbuotojams, kurias jis jiems išmokėjo, taip pat išmokėjo prašomą sumą ir M. A., nors teigė, kad jai jau buvo ji išmokėta, tačiau neaišku tuomet, kodėl prašomos sumos nebuvo sumokėtos atsakovei; pats įmonės vadovas yra pasirašęs darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su darbuotoja teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. liepos 23 d. ieškovė ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 02, pagal kurią atsakovė nuo 2015 m. liepos 24 d. pradėjo dirbti įmonėje gydytoja odontologe (t. I, b. l. 7–8), darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta 2017 m. birželio 20 d. DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (t. I, b. l. 7–8, 47–48), darbuotoja 2017 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio nuo 2017 m. sausio 1 d. (t. I, b. l. 45–46), Darbo ginčų komisija sprendimu nusprendė išieškoti darbuotojos naudai iš darbdavės 2 842,31 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtą darbo užmokestį už 2017 m. sausio–birželio mėn., 72,59 Eur delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą, 385 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, nurodydama sprendimą dalyje dėl 385 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio išieškojimo vykdyti skubiai (t. I, b. l. 19–20); įmonė 2017 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo pavedimu pervedė darbuotojai 385 Eur (t. I, b. l. 21).

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio DK 10¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.

DK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

DK 186 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.

DK 201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, – kartą per mėnesį.

Pagal DK 207 straipsnio 1 dalį, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.

Pažymėtina, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 186 straipsnio 1 dalis), DK 93 straipsnyje įtvirtinta darbdavio pareiga mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį, o jo laiku nesumokant, pareiga mokėti delspinigius, kol darbo teisiniai santykiai tęsiasi, (DK 207 straipsnio 1 dalis) arba vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, jei darbo teisiniai santykiai jau nutrūkę (DK 141 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovė įmonėje dirbo nuo 2015 m. liepos 24 d. iki 2017 m. birželio 20 d., darbo sutarties 3 punktu šalys buvo sulygusios, jog darbuotojai darbo užmokestis bus mokamas vieną kartą per mėnesį, nuo 2016 m. spalio 1 d. buvo sulygtas 385 Eur darbo užmokestis (t. I, b. l. 7–8).

Darbuotojos teigimu, darbdavė nuo 2017 m. sausio 1 d. iki pat darbo santykių su ja pabaigos 2017 m. birželio 20 d. jai nemokėjo darbo užmokesčio, su ja tinkamai neatsiskaitė, su kuo įmonė nesutiko, teigdama, kad ji darbo užmokestį darbuotojai sumokėjo grynaisiais pinigais, tačiau per neapdairumą nepateikė darbuotojai pasirašyti pinigų gavimą patvirtinančio dokumento; teismo posėdžio metu įmonės vadovas teigė, jog atsakovė visada pati sau išsimokėdavo darbo užmokestį.

Pabrėžtina, kad ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, turi veikti itin atsakingai. Byloje nėra jokių įrodymų apie įmonės atsiskaitymą su darbuotoja nuo darbuotojos nurodomo 2017 m. sausio mėnesio. Be to, ieškinyje įmonė nurodė, kad ji išmokėjo darbuotojai darbo užmokestį, tuo tarpu teismo posėdžio metu įmonės vadovas jau teigė, kad atsakovė pati sau išsimokėjo darbo užmokestį, savinosi pinigus iš kasos, nors kartu pripažino, kad tokių aplinkybių įmonė nefiksuodavo, kartu teigė, kad jis nelabai išmano buhalterinius dalykus, o iš į bylą pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių (t. I, b. l. 24–31) matyti, kad juos pasirašinėjo pats įmonės vadovas, jis pats pripažino anksčiau turėjęs individualią įmonę, įmonė turėjo buhalterę, todėl įmonės teismui teikiama pozicija vertinama įmonės siekiu bylos aplinkybes kreipti sau palankia linkme. Pati įmonė pripažįsta, kad ji savo veiklą organizavo neatsakingai – per neapdairumą nepateikė darbuotojai pasirašyti pinigų gavimą patvirtinančio dokumento, todėl įmonei netinkamai vykdant savo įsipareigojimus darbuotojos atžvilgiu jai pačiai tenka dėl to kylančios neigiamos pasekmės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad asmuo, manydamas, kad jam trūksta žinių ar įgūdžių vadovauti įmonei, neturėtų imtis tokios veiklos arba kreiptis į asmenis, galinčius jį tinkamai konsultuoti. Neatsakingas požiūris į įmonės valdymą negali būti pateisinamas ir ginamas.

Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Šiuo atveju, byloje nėra jokių dokumentų, kurie galėtų patvirtinti pinigų išmokėjimą atsakovei. Vien tai, kad įmonė deklaruodavo ir mokėdavo socialinio draudimo įmokas nuo atsakovei apskaičiuoto darbo užmokesčio, buvo parengusi darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, grynųjų pinigų išmokėjimo atsakovei fakto neįrodo.

Pats įmonės vadovas teismo posėdžio metu pripažino, kad įmonės darbuotojams 2017 m. birželio mėnesį įmonė buvo skolinga, jis jiems išeinant iš darbo skolą sumokėjo; įmonės darbuotoja M. A. buvo kreipusi į Darbo ginčų komisiją dėl jai neišmokėto darbo užmokesčio, iki Darbo ginčų komisijos posėdžio įmonė su ja atsiskaitė (t. I, b. l. 96–98), nors įmonės vadovas teismo posėdžio metu teigė, kad tokiu būdu M. A. buvo antrą kartą sumokėtas darbo užmokestis, tačiau tinkamai paaiškinti, kodėl įmonė tai padarė savo iniciatyva, nepajėgė. Taigi, matyti, jog įmonė tinkamai neatsiskaitydavo ne tik su atsakove, bet ir su kitais darbuotojais.

Teismas sutinka su atsakovės teiginiu, jog tai, kad tarp įmonės vadovo ir atsakovės vyksta santuokos nutraukimo byla šiai darbo bylai reikšmės neturi. Be to, įmonės vadovo teiginys, jog atsakovė siekia sužlugdyti įmonę, išsivedė visus darbuotojus yra nelogiškas nustačius tai, kad atsakovė turi 50 procentų įmonės akcijų, o kitos įmonės akcijų ji neturi, išėjo dirbti į kitą įmonę odontologe.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas neturi pagrindo abejoti darbuotojos paaiškinimais dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo.

Byloje yra duomenys apie atsakovei nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. apskaičiuotą 2 842,31 Eur neatskaičius mokesčių (2 455,11 Eur atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (t. I, b. l. 27–31, 47–48, 65), vadinasi, Darbo ginčų komisija sprendime pagrįstai nurodė išieškoti darbuotojai iš darbdavės 2 842,31 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; kadangi Darbo ginčų komisija sprendime buvo nurodžiusi sprendimo dalį dėl 385 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojai vykdyti skubiai, po Darbo ginčų komisijos priimto sprendimo įmonė darbuotojai pervedė 385 Eur (t. I, b. l. 21), įrodymų apie likusį 2 070,11 Eur (2 455,11 Eur – 385 Eur) sumos sumokėjimą atsakovei byloje nėra, vadinasi, darbdavė šiai dienai yra skolinga darbuotojai 2 070,11 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Darbo ginčų komisija pagrįstai vadovavosi DK 207 straipsnio 1 dalimi apskaičiuodama darbuotojai priklausančius delspinigius dėl darbo užmokesčio laiku nemokėjimo, šalys neginčijo Darbo ginčų komisijos sprendime atlikto delspinigių aritmetinio apskaičiavimo teisingumo, todėl teismas laiko, kad Darbo ginčų komisija tinkamai nurodė išieškoti darbuotojai iš darbdavės 72,59 Eur delspinigius.

Darbo ginčų komisija taip pat pagrįstai vadovavosi DK 141 straipsnio 3 dalimi apskaičiuodama darbuotojai priklausantį vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, kadangi byloje konstatuotas neatsiskaitymo su darbuotoja laiku faktas, darbuotojos kaltė dėl neatsiskaitymo su ja laiku byloje nenustatyta, todėl įmonei turi būti taikomi DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyti neatsiskaitymo su darbuotoja padariniai – vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas už uždelsimo atsiskaityti laiką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Darbo ginčų komisija pagrįstai atsižvelgusi į atsakovei neišmokėtos sumos dydį, įmonės finansinę padėtį (turimas skolas kreditoriams) sprendė, kad vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už visą uždelstą atsiskaityti laiką reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp padaryto teisės pažeidimo ir sankcijos darbdavei, todėl, teismo įsitikinimu, Darbo ginčų komisijos nustatyta 385 Eur išmoka už visą uždelstą atsiskaityti laiką yra pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavės padarytam pažeidimui.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, Darbo ginčų komisijos sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atmetus ieškovės ieškinį nėra pagrindo spęsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo jai klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovės ją atstovavusiai advokatų kontorai sumokėtas jos patirtas 544,50 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (t. I, b. l. 95, 105, 107). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovės 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos 4 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Interdenta“ ieškinį atmesti.

Palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. DGKS-4464 darbo byloje Nr. APS-36-15752.

Priteisti atsakovei R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Interdenta“ (į. k. 302865696) 544,50 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Interdenta“ (į. k. 302865696) 4 Eur (keturių eurų) pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė