- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- II-195-903/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00482-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- A. L.
dalyvaujant Institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams V. L., E. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. L. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. vasario 21 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-3320-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucijos vyriausioji patrulė V. K. 2019 m. vasario 11 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-9858-2019 A. L. už tai, kad jis pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus 2019 m. vasario 11 d., 14.05 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) (prancūziški numeriai), nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje stovėjusio autobuso (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos vyriausioji specialistė E. K. 2019 m. vasario 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3320-2019 A. L. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, paskyrė administracinę nuobaudą - 10 Eur baudą.
Šalies argumentai
A. L. skundu prašo panaikinti Institucijos 2019 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-3320-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodyta, kad tiek Protokole, tiek Nutarime konstatuojama, kad jis savo automobiliu atsitrenkė į stovintį autobusą, su kuo nesutinka. Tam, kad policijos pareigūnai galėtų konstatuoti tokią aplinkybę, vien apžiūrėti įvykio vietą ir paimti abiejų transporto priemonių vairuotojų paaiškinimus, kurie iš esmės prieštaringi, nepakanka. Lygiai tokioje pačioje padėtyje būtų buvusios (ir buvo) transporto priemonės po įvykio, kai autobusas važiuodamas atbuline eiga atsitrenkia (-ė) į jo sustojusį automobilį. Tai yra, policijos pareigūnai neturi pakankamai žinių, kad, neskiriant ekspertizės, nustatyti, kuri transporto priemonė prieš susidūrimą važiavo, o kuri stovėjo, ir kuri transporto priemonė į kurią atsitrenkė. Akivaizdu, kad skirti ekspertizę buvo reikalinga, o pareigūnai to nepadarė. Tuo būdu buvo pažeista ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyti visapusiškumo ir objektyvumo reikalavimai tyrimui, kaip ir pažeistas reikalavimas pareigūnams aktyviai dalyvauti nustatant svarbias aplinkybes, nes nebuvo imtasi visų priemonių - nepaskirta ekspertizė: „Pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes". Pažymėtina, kad nuo Protokolo surašymo iki tada, kai jis kreipėsi į policiją ir buvo surašytas Nutarimas, joks tyrimas iš esmės nevyko, aplinkybės nebuvo išnagrinėtos, nes iš esmės galėjo būti (ir buvo) ne tos aplinkybės, kurios nurodytos autobuso vairuotojo, kuris kaip eismo įvykio dalyvis yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, o buvo jo nurodytos aplinkybės. Todėl buvo pažeistas ir lygiateisiškumo principas, jei patikėta autobuso vairuotojo, o ne jo paaiškinimais. Manytina, kad šiuo atveju abejus paaiškinimus pareigūnas, tyręs bylą, privalėjo vertinti vienodai. O kadangi paaiškinimai skirtingi, nesant kitų įrodymų, tikslu nustatyti, kokia transporto į kokią atsitrenkė, buvo reikalinga skirti ekspertizę, o ne priimti Nutarimą. Taip pat pažymėtina, kad, kai jis pats nuvyko į policiją 2019 m. vasario 21 d., jokio posėdžio nebuvo, jo pareigūnė nieko nebeklausinėjo, jis nieko nebeaiškino, tiesiog jam po jo prašymo buvo atiduotas Nutarimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad KET 126 punktas numato: „Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma,...". Iš autobuso vairuotojo paaiškinimo matyti, kad autobusas jau stovėjo, kai įvyko susidūrimas, o, atsižvelgiant į tai, kad autobuso vairuotojas aiškino, kad važiavo pastatyti autobuso į aikštelę, tai darytina išvada, kad autobusas prieš susidūrimą, nebuvo stabdomas ir nevažiavo, todėl tai nėra tos aplinkybės, kurios nurodytos KET 126 punkte. Be to, pareigūnai, atlikę tyrimą net nesiaiškino, kokiu greičiu prieš įvykį važiavo jo vairuojama Audi ir/ar autobusas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad autobusas, atsižvelgiant į atstumą nuo šaligatvio, greičiausiai, jau buvo pastatytas stovėjimui, nes, jei būtų prieš tai tiesiog važiavęs, greičiausiai būtų važiavęs didesniu atstumu nuo šaligatvio. Bet tada kyla klausimai, kodėl iš viso autobusas sustojo, kodėl autobusas buvo pastatytas ne aikštelėje, ar autobusas galėjo stovėti toje vietoje. Kiek atsimena, tai kitoje kelio pusėje taip pat buvo pristatyta autobusų, o kelių policijos pareigūnai neatkreipė dėmesio į šią aplinkybę. Jo manymu, autobuso vairuotojas buvo privažiavęs ir sustojęs per daug arti sankryžos, todėl, nepastebėjęs jo iš galo sustojusio automobilio, važiavo atbuline eiga.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo palikti galioti skundžiamą nutarimą ir A. L. skundo netenkinti, nes jis yra nepagrįstas. Atsiliepime nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2018-11-01 iki 2019-04-30) XIV skyriaus 126 punktu įtvirtinta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Įrodymai (pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, asmenų paaiškinimai ir kt.), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad eismo įvykis registruotas į eismo įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų, dalyvaujant abiems eismo įvykio dalyviams.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. parodė, kad, jo nuomone, kaltas yra autobuso vairuotojas. Jis kiekvieną dieną į (duomenys neskelbtini) atveža draugą į darbą. Ten, kur įvyko eismo įvykis, yra daugiau stovėjimo aikštelė, o ne gatvė. Tą dieną kelkraštyje stovėjo du autobusai. Išleidus draugą ir pradėjus važiuoti, iš priekio atvažiavo krovininis automobilis, kuris važiavo į įmonės teritoriją. Už 2 autobusų buvo apie 15 metrų tarpas iki pirmo autobuso, kuris vėliau jam atbulas įvažiavo. Jis sustojo apie 3 m iki autobuso galo, kuris vėliau jam įvažiavo, kad praleisti krovininį automobilį. Tuo tarpu atbuline eiga pradėjo judėti autobusas, jis dar spėjo 3 kartus paspausti garso signalą. Autobusas judėjo iš lėto. Tuo metu ten būna labai daug autobusų, nes žmonės baigia darbą. Autobusas stovėjo prie kelkraščio, o jis sustojo už autobuso galo, jo automobilio dešinė pusė apie 20 cm buvo užlindusi už autobuso kampo. Jis paprasčiausiai nespėjo sureaguoti. Jo nuomone, autobuso vairuotojas jo nepastebėjo. Po kontakto autobusas iš karto nesustojo. Tokius slystamuosius šono pažeidimus padarė autobuso vairuotojas. Šukės buvo po autobuso galiniais ratais. Savo automobilį po susidūrimo jis patraukė, nes sunkiasvorių vairuotojai negalėjo pravažiuoti. Schema buvo nubraižyta tada, kai jis, policijos pareigūnų paprašytas, pastatė savo automobilį į panašiai tą vietą, kur jis buvo iškart po eismo įvykio.
Teismo posėdžio metu liudytojas L. Ž. parodė, kad jo vairavimo stažas 50 metų. Šių metų vasario 11 d., apie 14.10 val., jis atvežė žmones į darbą. Išleidęs žmones, apsisuko gamyklos teritorijoje ir išvažiavęs pastatė autobusą. Pastatęs autobusą, pajuto smūgį į galą. Iš karto pažiūrėjo per kairį veidrodėlį. Matė visą į jį atsitrenkusį automobilį. Jo autobuso variklis dar nebuvo išjungtas. Sustojęs laikė stabdžius ir tada trinktelėjo. Išlipęs pamatė (duomenys neskelbtini). Toje vietoje jie, 4 autobusai, visada sustoja. Stovėjimo vietos nėra subrūkšniuotos. Jis visada stato autobusą pirmoje vietoje, nuo sankryžos apie 3 m, paskui stovi miesto autobusas Nr. 3, toliau Šilalė ar Laukuva, ir toliau Gargždų. Jei nėra kitų autobusų, jie visada stato į tas pačias vietas. 14:02 val. – 14:45 val. tai tarpas kai atveža ir išveža žmones. Taip jie stovi tris kartus per dieną. Važiuoja daugiausia 10 km/h. Šia gatve važiuoja ir įvažiuoja į gamyklą sunkiasvoriai automobiliai. Po smūgio jis išjungė variklį, išlipo, priėjo ir pasakė, kad skambinam policijai. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pradėjo šaukti, kad jis važiavo atbulas. Tada jis iškvietė policiją. Po įvykio jis autobuso nejudino, o (duomenys neskelbtini) patraukė apie 30 cm. Tuo metu nei kamščio nei žmonių nebuvo. Už jo ir to kito automobilio, apie 6 m, stovėjo kitas autobusas. Tame tarpe būtų tilpęs dar vienas autobusas, kurio tuo metu ir nebuvo. Po dviejų savaičių (duomenys neskelbtini) vairuotojas atvažiavo prie autobuso ir pasakė, kad „duodu 500 eurų ir tu perrašyk viską, kad tai tu važiavai atbulas“. Jis matė (duomenys neskelbtini) sugadinimus - kapoto kampą, išdaužtas žibintas ir sparnas. Ant žemės matė stiklus prie autobuso. Jis nematė, ar kas stiklo šukes judino. Jo autobusui žibintas neišdaužtas. (duomenys neskelbtini) buvo palindęs po jo autobusu. Kai jis išlipo iš autobuso, matė, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas kalba telefonu.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė, kad buvo įvykis (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurio vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Atvykus į vietą, pamatė eismo įvykį, kuris buvo įvykęs dešinėje eismo juostoje. Ten buvo autobusas ir (duomenys neskelbtini) kuri buvo su prancūziškais numeriais. Vairuotojų parodymai buvo prieštaringi vienas kitam. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nurodė, kad jis vairavo automobilį ir pamatė, kad autobusas važiavęs ir sustojęs prie kelkraščio, pradėjo važiuoti atgal, tada jis pristojęs, kad išvengti susidūrimo, tačiau autobusas vis tiek įvažiavo. Autobuso vairuotojas nurodė, kad jis sustojo laukti darbuotojų ir tuo momentu atvažiavęs (duomenys neskelbtini) trenkėsi į jo galą. Tik atvažiavę eismo įvykio schemos ir nuotraukų nedarė, o nuėjo pas apsaugos darbuotojus pažiūrėti, gal yra vaizdo kameros, bet jų nebuvo. Paskui bandė peržiūrėti vieno autobuso vaizdo registratoriaus duomenis, tačiau ten tik matėsi kaip (duomenys neskelbtini) atvažiavo, o pačio įvykio nesimatė. Jiems parėjus (duomenys neskelbtini) vairuotojas automobilį buvo patraukęs į kairės pusės kelkraštį. Tada jie pasakė pastatyti automobilį taip, kaip buvo po įvykio. (duomenys neskelbtini) automobilis realiai buvo taip pat, kaip yra schemoje nubraižyta. Tik gali būti centimetrų paklaida. Šukės buvo po autobuso kairės pusės ratu, t .y. po autobuso korpusu. Schemoje šukės yra atvaizduotos netiksliai, nes jos tikrai buvo po autobusu. Ji iš savo darbinės patirties žino, kad pagal apgadinimus, jei (duomenys neskelbtini) būtų stovėjęs, tai nebūtų tokių didelių sugadinimų. Matėsi, kad perbrauktas bamperis raudonais dažais, taip, kad lyg būtų palindęs. Papildomuosiuose duomenyse netiksliai yra nurodyti (duomenys neskelbtini) sugadinimai, t. y. neteisingai suvesta, kad (duomenys neskelbtini) automobiliui pažeistas užpakalinis dešinės pusės žibintas bei bagažinės dangtis, o turi būti variklio dangtis bei dešinė priekinė lempa. Schemą ir papildomus duomenis suvedinėjo kolega Ž. G., kuriam tai buvo pirmas eismo įvykis ir jis tą dieną buvo apmokomas registruoti eismo įvykius.
Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. G. parodė, kad šį įvykį iš dalies prisimena, nes jam buvo vienos dienos apmokymas dirbti su kelių policija. Jie gavo iškvietimą, kad yra įvykęs eismo įvykis, o asmenys nesutaria dėl kaltės. Nuvykę įvykio vietą pažiūrėjo vizualiai, automobiliai buvo atsitraukę vienas nuo kito, šukės buvo pasklidusios autobuso kairiajame gale prie galinės padangos po juo. Didžioji dalis šukių buvo šalia autobuso korpuso. Vairuotojai kalbėjo prieštaringai. Autobuso vairuotojas sakė, kad stovėjo ir (duomenys neskelbtini) įvažiavo jam į galą, o (duomenys neskelbtini) vairuotojas sakė, kad autobusas atbuline eiga jam įvažiavo. Tada jie bandė nustatyti, ar yra įvykio liudininkų. Vienas autobuso vairuotojas turėjo vaizdo registratorių, tačiau pačio įvykio nesimatė. Kiek pamena, tai vaizdo įraše automobiliai buvo susilietę. Jiems parėjus autobusas stovėjo dešinėje pusėje, o (duomenys neskelbtini) buvo kairėje kelio pusėje. Kada braižė įvykio schemą, nepamena. Jie liepė automobilius pastatyti į pradinę eismo įvykio vietą, nes norėjo atkurti eismo įvykio vietą. Kiek tiksliai buvo atkurta eismo įvykio vieta, jis pasakyti negali. Kada darytos nuotraukos, jis taip pat nežino, nes jas darė kolegė. Papildomus duomenis pildė kartu su kolege. (duomenys neskelbtini) buvo dešinės pusės priekio sugadinimai – priekinis bamperis, priekinis žibintas. Kodėl nurodyta užpakalinis dešinės pusės žibintas ir bagažinės dangtis, nežino. Juodraštinį eismo įvykio vietos schemą pildė jis.
Siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes bei išsiaiškinti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, teismas paskyrė eismo įvykio ekspertizę. Iš teismui pateikto (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ekspertas padarė tokias išvadas:
1. Tikėtina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu nedideliu greičiu važiavęs ir į kairę nusukinėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekiniu dešiniuoju kampu ir dešiniojo šono priekine dalimi ties kampu slystamai atsitrenkė į stovinčio autobuso „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinį kairįjį kampą ir kairiąją šoninę dalį ties šiuo kampu.
2. Techniniu požiūriu autobuso „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. Ž. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudaryti kliūčių jų eismui. Techniniu požiūriu autobuso (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. L. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesudaryti kliūčių jų eismui, pralenkdamas stovintį autobusą privalėjo palikti saugų eismą užtikrinantį tarpą tarp transporto priemonių, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, tai pastebėjęs, privalėjo stabdyti vairuojamą transporto priemonę.
3. Tikėtina, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. L. veiksmai, - važiuodamas pro stovintį autobusą nepaliko saugų eismą galinčio užtikrinti tarpo ir atsitrenkė į autobusą. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų tvirtinti, kad prieš eismo įvykį autobuso (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo L. Ž. veiksmai turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui.
Teismo posėdžio metu ekspertas V. P. pakankamai išsamiai paaiškino automobilio žibinto šukių pasiskleidimo po autobusu mechanizmą, įvertinant šukių kinetinę energiją, aukštį, iš kurių krito šukės. Taip pat paaiškino, kad išvada buvo duota sprendžiant ne tik pagal šukes, bet ir automobilio išorinių sugadinimų pobūdį. Šiuo atveju lengvojo automobilio sugadinimų pobūdis buvo įstrižas su įsigilinimu ir atitolimu, o tokie sugadinimai susidaro kuomet lengvasis automobilis priartėjęs prie autobuso kampo nuo jo nusukinėja. Važiuojant autobusui atbulam tarp jų turėjo būti kampas ir autobuso galą reikėjo išsukti tuo kampu, koks yra sąlyčio paviršius ant automobilio, o tokių prielaidų pagal byloje surinktus duomenis jis nemato. Taigi jo išvada tokia, kad automobilis atsitrenkė į stovinčio autobuso galą. Taip pat nurodė, kad A. L. teismo posėdžio metu nurodytos įvykio aplinkybės, kad autobusas stovėjo prie kelkraščio, o jis sustojo už autobuso galo, jo automobilio dešinė pusė apie 20 cm buvo užlindusi už autobuso kampo, o autobuso vairuotojas jo nepastebėjo ir judėjo atbulas, neatitinka lengvojo automobilio sugadinimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. L. skundas netenkintinas.
ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
Teismo nuomone, A. L. versija, kad eismo įvykį sukėlė autobusą (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavęs L. Ž., yra paneigta liudytojų L. Ž., V. K. ir Ž. G. parodymais, ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) išvadomis bei eksperto paaiškinimais, taip pat kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.
Teismas neturi pagrindo netikėti įtikinamais ir nuosekliais liudytojo L. Ž. teisme duotais parodymais, kad 2019 m. vasario 11 d., apie 14.10 val., jis atvežė žmones į darbą. Išleidęs žmones, apsisuko gamyklos teritorijoje ir išvažiavęs pastatė autobusą. Pastatęs autobusą, pajuto smūgį į galą. Šiuos liudytojo parodymus visiškai patvirtina ne tik byloje surinkti įrodymai, bet ir jau minėto (duomenys neskelbtini) ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinys ir išvados, viena kurių yra tokia, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. L. veiksmai, - važiuodamas pro stovintį autobusą nepaliko saugų eismą galinčio užtikrinti tarpo ir atsitrenkė į autobusą. Abejoti eksperto, turinčio 27 metų ekspertinio darbo stažą, išvadomis teismas nemato pagrindo. Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies matyti, kad minėtas išvadas ekspertas padarė įvertinęs visus šioje byloje surinktus įrodymus bei atlikęs atitinkamus skaičiavimus. Beje, teismo posėdžio metu ekspertas dar kartą patvirtino, kad jis vertino visus pateiktus duomenis, o lengvojo automobilio išorinių sugadinimų pobūdis (įstrižas su įsigilinimu ir atitolimu) ir pėdsakų (šukių) išsidėstymas, vėlgi įvertinant šukių kinetinę energiją ir galimą sklaidą iš tam tikro aukščio, rodo tai, kad tikėtinai į stovintį autobusą atsitrenkė lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini)
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad eismo įvykį lėmė būtent A. L. padarytas KET pažeidimas, kai jis vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje stovėjusio autobuso (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė.
Taigi, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytus administracinius nusižengimus teisingai kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį bei paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą. Tokiu būdu naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. vasario 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3320-2019 nepakeistą ir A. L. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.