- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-19
- Bylos Nr.
- eI-1180-583/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00034-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- V.D., G.D.
- Kategorijos
- 1.2.5Atliekų tvarkymo organizavimas ir planavimas
- 1.8.2Kiti su mokesčių sumokėjimu, grąžinimu ir išieškojimu susiję klausimai
- 3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Teismo sprendimas
2016 m. vasario 15 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovams V.D. ir G.D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Rinkliavų centras) kreipėsi į teismą, prašymu, kurį 2016 m. vasario 15 d. raštu dėl reikalavimo mažinimo patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovų 69,11 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovai yra nekilnojamojo daikto, esančio adresu Pušyno g. 10, Pagėgiai, savininkai ir yra vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., mokėtojai.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Pagėgių savivaldybės taryba 2011 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (Pagėgių savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T-103 patvirtinta nauja redakcija), kurie yra privalomi visiems Pagėgių savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Pareiškėjas yra Tauragės regiono savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Pagėgių savivaldybės teritorijoje, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta administruoti vietinės rinkliavos surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjo atstovas ir atsakovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Pagėgių savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T-103 patvirtinti Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (minėta, toliau – ir Nuostatai).
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Pagėgių savivaldybės taryba 2011 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtino Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurie Pagėgių savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T-103 išdėstyti nauja redakcija. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai). Todėl nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan. Nuostatų 21 punktas išsamiai reglamentuoja vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimo tvarką.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovams G.D. ir V.D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovai, kaip nekilnojamojo turto savininkai, pagal Nuostatų 5 punktą laikytini vietinės rinkliavos mokėtojais ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Duomenų, kad atsakovai kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų taikymo ar būtų atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, nėra. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai Nr. 10158042, Nr. 10208020 patvirtina, kad atsakovai nėra sumokėję 583,92 Lt (169,11 Eur) vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjui kreipusis į teismą, V.D. sumokėjo 100 Eur vietinės rinkliavos, todėl likusi įsiskolinimo suma sudaro 69,11 Eur. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovų nuosavybės teise valdomo pastato pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Atsakovams vietinė rinkliava apskaičiuota remiantis Nuostatų priedo 1.1 punktu, t.y. pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (2,92 metinė vietinė rinkliava Lt/m² (arba 0,2433 Lt per mėn. už 1 kv. m.).
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovai sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš V.D. ir G.D. pareiškėjui priteistina 69,11 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos suma.
Dėl atstovavimo išlaidų
Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovų priteisti 28,96 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).
Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 49 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008.). Taigi, ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies.
Vertinant kokio dydžio išlaidos priteistinos iš atsakovo būtina įvertinti ir pareiškėjo teisinį statusą, kad UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ yra Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, kurios jam perdavė dalį įgalinimų administruojant vietinę rinkliavą ir tokiu būdu finansuojamas iš viešųjų finansų, todėl privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti steigėjų suteiktas administravimo funkcijas. Kaip jau minėta, teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas, jei taip, kokios apimties teisinių paslaugų teikimui (žr.: 2014-08-27 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-776/2014).
Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prašomą priteisti sumą sudaro 28,96 Eur prašymo teismui paruošimo ir surašymo išlaidos. Patirtas išlaidas patvirtina 2015-12-21 sąskaita - faktūra Nr. JUR1133 bei 2015-12-23 vietinio mokėjimo nurodymas. Bylos dokumentais nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo vardu prašymą ruošė ir teikė advokatė J.Š., atstovaujanti pareiškėjui pagal 2014 m. rugsėjo 2 d. atstovavimo sutartį. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už dokumentų parengimą (prašymo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015 m. III ketv. buvo 735,10 Eur, todėl maksimali priteistina suma už prašymo surašymą yra 1837,75 Eur (735,10 x 2,5).
Nors pareiškėjo prašoma priteisti 28,96 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtus kriterijus, į pareikštų reikalavimų apimtį, į tai, kad byla šabloninė, nesudėtinga, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, inicijuota per LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų EPP posistemį, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir priteistina 14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma. Kitoje dalyje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl žyminio mokesčio
Kreipdamasis į teismas pareiškėjas 2016-01-21 lėšų pervedimo nurodymu Nr. 8349 sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-02-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-174-261/2016 išaiškino, jog atliekų tvarkymo centrams yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su vietinių rinkliavų administravimu, t. y. jie iš esmės vykdo savivaldybės funkciją, susijusią su vietinių rinkliavų administravimu, todėl atliekų tvarkymo centrų prašymai priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą žyminiu mokesčiu neapmokestinami (ABTĮ 40 str. 2 d.).
Remiantis apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika darytina išvada, jog UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, todėl pareiškėjui grąžintinas 2016-01-21 sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 4 str. 6 d. ir 42 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 44 - 45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tenkinti.
Priteisti iš atsakovų V.D., gim. (duomenys neskelbtini), ir G.D., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 69,11 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Priteisti iš atsakovų V.D., gim. (duomenys neskelbtini), ir G.D., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.
Grąžinti pareiškėjui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 2016-01-21 mokėjimo pavedimu Nr. 8349 administracinėje byloje Nr. eI-1180-583/2016 sumokėtą 21 Eur žyminį mokestį.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.