Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. P., jo atstovei advokato padėjėjai Rūtai Sutkutei, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, informacijos apie asmens baustumus byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 1 d., 41⁴ str. 3 d., 172⁹ str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos T. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad 2015 m. liepos 20 d., 14.30 val., Kaune, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad įmonėje yra išmokama neoficialaus darbo užmokesčio dalis, o neoficialaus darbo užmokesčio dalį darbuotojams statybų aikštelėje išmoka darbų vadovas A. R.. Nustatyta, kad pagal darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraštį, A. R. 2015 m. sausio mėn. gavo 265,92 Eur (į banko sąskaitą), neoficialus išmokėtas darbo užmokesčio priedas 250 Eur, viso faktiškai gautas darbo užmokestis 515,92 Eur. 2015 m. vasario mėn. A. R. gavo 265,92 Eur (į banko sąskaitą), neoficialus išmokėtas darbo užmokesčio priedas 250 Eur, viso faktiškai gautas darbo užmokestis 515,92 Eur, 2015 m. kovo mėn. gavo 265,92 Eur (į banko sąskaitą), neoficialus išmokėtas darbo užmokesčio priedas 250 Eur, viso faktiškai gautas darbo užmokestis 565,92 Eur, 2015 m. balandžio mėn. gavo 264,38 Eur (į banko sąskaitą, mokėjimas atliktas vienu pavedimu, kartu su gegužės mėn. darbo užmokesčiu), neoficialus išmokėtas darbo užmokesčio priedas 485 Eur, viso faktiškai gautas darbo užmokestis 749,38 Eur, 2015 m. gegužės mėn. gavo 320,58 Eur (į banko sąskaitą mokėjimas atliktas vienu pavedimu kartu su balandžio mėn. darbo užmokesčiu), neoficialus darbo užmokesčio priedas nebuvo išmokėtas, kadangi darbdaviui buvo pranešta apie išėjimą ir darbo. Viso 2015 m. A. R. išmokėta 1285 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio ir nuo šios sumos nesumokėti mokesčiai. Be to nustatyta, kad pagal darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraštį A. Š. 2015 m. sausio mėn. gavo 460 Eur (į banko sąskaitą), neoficialus išmokėtas darbo užmokesčio priedas 260 Eur, viso faktiškai gautas darbo užmokestis 720 Eur, 2015 m. vasario mėn. gavo 460 Eur (į banko sąskaitą, neoficialus išmokėtas darbo užmokesčio priedas 260 Eur, viso faktiškai gautas užmokestis 720 Eur, 2015 m. kovo mėn. gavo 262,92 Eur (į banko sąskaitą), neoficialus išmokėtas darbo užmokesčio priedas 460 Eur, viso faktiškai gautas darbo užmokestis 725,92 Eur, 2015 m. balandžio mėn. gavo 161,97 Eur (į banko sąskaitą mokėjimas atliktas vienu pavedimu kartu su gegužės mėn. darbo užmokesčiu), neoficialus išmokėtas darbo užmokesčio priedas 580 Eur, viso faktiškai gautas darbo užmokestis 741,97 Eur. 2015 m. gegužės mėn. gavo 212,75 Eur (į banko sąskaitą, mokėjimas atliktas vienu pavedimu, kartu su balandžio mėn. darbo užmokesčiu), neoficialus darbo užmokesčio priedas nebuvo išmokėtas, kadangi darbdaviui buvo pranešta apie išėjimą iš darbo. Viso 2015 m. A. Š. išmokėta 1560 Eur UAB „Polista“ buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio ir nuo šios sumos nesumokėti mokesčiai. Darbuotojai už gautą papildomą darbo užmokesčio dalį niekur nepasirašydavo. Šiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 str. 3 d., 188 str. 2 d., 201 str. 2 d., Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 str. 1 d. reikalavimus.

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad įmonės darbuotojams darbo užmokestis išmokamas nesilaikant darbo sutartyse numatytų terminų. Darbo sutartyse numatyta, kad darbo užmokestis išmokamas du kartus per mėnesį iki sekančio mėn. 5-10 d. ir 20-25 d. Pagal pateiktus banko išrašus nustatyta, kad darbuotojams darbo užmokestis išmokamas vieną kartą, sekančio mėn. 3-30 d. Patikrinimo pabaigai darbo užmokesčio įsiskolinimas darbuotojams sudarė 7756,84 Eur. Šiais veiksmais pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 201 str. 2 p. reikalavimai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodoma, kad patikrinimo metu nuvykus įmonės deklaruotu biuro adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad įmonė šiuo adresu veiklos nevykdo. Mokesčių mokėtojas per 5 d. d. nuo duomenų atsiradimo/pasikeitimo apie tai nepranešė mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 46 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-30 nutarimu Nr. 2336 patvirtintų Mokesčių mokėtojų registro nuostatų 62 punkto reikalavimai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. P. pripažino, jog nebuvo pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai pasikeitus buveinės adresui, taip pat darbo užmokestis mokamas vieną kartą per mėnesį, nors pagal darbo sutartis turėjo būti mokamas du kartus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo turtą ir jį užregistravo Registrų centre, todėl manė, kad duomenys automatiškai bus perduoti VMI. Netrukus po to, kai šis pažeidimas buvo nustatytas, šią pareigą įvykdė. Su darbuotojais buvo sudaromos darbo sutartis naudojant seną sutarties šabloną, kuriame buvo numatytas darbo užmokesčio mokėjimas du kartus. Vėliau, pasikeitus įstatymui, leidusiam darbo užmokestį mokėti vieną kartą per mėnesį, sutarties šablonas toliau buvo naudojamas tas pats, nors mokėjimo tvarka buvo pakeista. Po nustatyto pažeidimo, darbuotojai parašė prašymus, kuriuose nurodė darbo užmokestį jiems pervesti vieną kartą per mėnesį. Dėl šių pažeidimų nuoširdžiai gailisi. Tuo tarpu dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo kaltės nepripažino, tvirtindamas, kad įmonėje neoficialus darbo užmokestis niekada niekam nebuvo išmokėtas. Parodė, kad A. R. ir A. Š. įmonėje dirbo sąlyginai neilgai, A. R. pradėjo dirbti 2014-03-21, o Š. – 2014-11-03. Jiems pradėjus dirbti, po kelių mėnesių gavo darbų vadovo nusiskundimų dėl šių darbuotojų, t.y., kad jie nesistengia laiku ir kokybiškai atlikti darbus. Š.m. kovo mėn. jiems buvo paskirta užduotis įrengti laiptų turėklus. Atėjus darbų pridavimo terminui, paaiškėjo, kad laiptų turėklai buvo padaryti nekokybiškai ir neatitiko reikalavimų. Tų darbų negalėjo priduoti užsakovui, teko perdaryti. Su darbuotojais kalbėjo ir sakė, kad reikia darbą padaryti iš naujo ir kokybiškai, tačiau jie atsisakė, teigdami, jog prie jų kimbama be reikalo. Po kurio laiko jie nusprendė išeiti iš darbo. Jų darbo broką užfiksavo nuotraukose, nors kažkokių konkrečių drausminių priemonių nesiėmė, nes iki tol viską pavykdavo išspręsti ir be formalių procedūrų. Be to buvo ir daugiau konfliktų su darbų vadovais, jie ne kartą minėjo, kad šie darbuotojai neskubėdavo pradėti darbo, nuolat reikėdavę juos raginti. Jų neatleido, nes manė, jog jų požiūris į darbą pasikeis. A. R. ir A. Š. brokui pašalinti buvo sudaryta subrangos sutartis, įmonė patyrė 2000 eurų nuostolio.

Liudytojas A. R. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu apie dvejus metus. Teigė, kad darbo užmokestis jam buvo mokamas pavedimu į banko sąskaitą. Niekam iš darbuotojų nėra mokėjęs darbo užmokesčio grynais pinigais. Prižiūrėjo A. R. ir A. Š. darbą, tvirtindamas, kad jie darbo drausmės pažeidimų nebuvo padarę, nors dažnai juos reikėdavę raginti dirbti kokybiškiau. Paskutinis nekokybiškas jų atliktas darbas – metaliniai turėklai. Nekokybiško darbo raštu nefiksuodavo, pakakdavo pasakyti žodžiu. Prieš jiems išeinant iš įmonės buvo kalbėta, kad jie nekokybiškai atliko darbą, dėl ko jie buvo nepatenkinti.

Liudytojas R. G. parodė, kad nuo 2014 m. spalio mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu dirba kitoje įmonėje, nes gavo geresnį pasiūlymą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pagal darbo sutartį, o darbo užmokestis buvo mokamas pinigus pervedant į banko sąskaitą. Grynais pinigais darbo užmokesčio nėra gavęs. Teko dirbti su A. R. ir A. Š. viename objekte, ir kiek pamena, teko taisyti jų darbo broką.

Liudytojas G. G. parodė, kad apie 6 mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo užmokesčio grynais pinigais niekada nėra gavęs. Jam jis buvęs pervedamas į draugės sąskaitą banke. Teigė, kad yra tekę taisyti kitų darbuotojų, t.y. A. R. ir A. Š. nekokybišką darbą.

Liudytojas A. R. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie vienerius metus. Nurodė, kad pusė darbo užmokesčio mokėjo „vokelyje“. Minimalią sumą gaudavo į banko sąskaitą, o neoficialaus darbo užmokesčio priklausomai nuo dirbtų dienų skaičiaus. Grynais pinigais atlyginimą mokėjo darbų vadovas A. R.. 2015 m. sausio mėn. grynais pinigais gavo 300-400 Eur, nors tikslesnės sumos negalėjo nurodyti. Negalėjo pasakyti kiek buvo sumokėta grynais pinigais vasario, kovo ir balandžio mėnesiais. VMI rašydamas paaiškinimą taip pat nurodė netikslias sumas. Nenurodė kitų darbuotojų, kurie galėtų patvirtinti, kad jam darbo užmokestis buvo mokamas ir grynais pinigais, nes, anot jo, jie nematė. Pats matė kaip kitiems darbuotojams buvo išmokėtas darbo užmokestis prieš maždaug vienerius metus, nors tiksliai įvardinti kuriems, negalėjo. Pripažino, kad įmonėje gavo pastabų dėl darbo broko, t.y. dėl pagamintų turėklų. Taip pat pripažino, kad jis su A. Š. skambino Valstybinei mokesčių inspekcijai anonimiškai, pranešdami apie atlyginimų mokėjimą „vokeliuose“. Taip pat negalėjo nurodyti, kodėl apie tai nepranešė anksčiau.

Liudytojas A. Š. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 5-6 mėnesius. Įmonėje įsidarbino per A. R.. Dalis darbo užmokesčio buvo pervedama į banką, o dalis mokama grynais, už kuriuos niekur nepasirašydavo. Juos mokėjo darbų vadovas A. R.. Vieną kartą darbo užmokestį grynais pinigais yra mokėjęs ir B. S.. Iš įmonės išėjo, nes buvo vėluojama sumokėti atlyginimą, ir tokį, dėl kurio buvo sutarta. Negalėjo nurodyti kiek pinigų buvo pervesta į banką ir kiek sumokėta grynais. Teigė, kad darbo vietoje gaudavo apie 200 Eur grynais, už kuriuos nepasirašydavo. Rašant paaiškinimą VMI kartu su pareigūne paskaičiavo kiek maždaug buvo mokama oficialaus ir neoficialaus darbo užmokesčio. Išėjęs iš darbo, kartu su A. R. paskambino į Valstybinę mokesčių inspekciją pasitikėjimo linija. Negalėjo pasakyti, kodėl apie tai nepranešė anksčiau. Pripažino, kad buvo gavęs pastabų dėl darbo kokybės, t.y. netinkamai pagamintų laiptų turėklų. Taip pat, kad darbų vadovas A. R. yra raginęs greičiau atlikti darbą.

Liudytojas G. P. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu apie penkerius metus. Pažįsta A. R. ir A. Š., kurie įmonėje dirbo apie vienerius metus. Yra davęs jiems pastabų dėl vėlavimų, tačiau raštu niekur nebuvo fiksuota. Teigė, kad darbuotojams atlyginimų grynais pinigais darbo vietoje niekada nėra mokėjęs.

Liudytojas B. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2010 m. Viename iš objektų buvo tiesioginiu A. R. ir A. Š. vadovu. Jiems pastabų dėl darbo ir drausmės neturėjo. Tvirtino, kad grynais pinigais nėra mokėjęs darbo užmokesčio darbuotojams.

Liudytojas V. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie du mėnesius. Atlyginimas buvo sumokėtas du ar tris kartus į banko sąskaitą. Grynais pinigais atlyginimas nebuvo mokamas. Jam taip pat neteko matyti, kad kam nors darbo užmokestis būtų mokamas grynais pinigais, taip pat apie tai niekada negirdėjo.

Liudytojas D. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie tris mėnesius. Per tą laikotarpį atlyginimą gavo 3-4 kartus. Darbo užmokestį įmonė pervesdavo į banko sąskaitą. Darbo užmokesčio grynais pinigais nėra gavęs, nėra matęs, kad kam nors iš darbuotojų jis būtų mokamais grynais pinigais. Taip pat apie tai nėra ir girdėjęs.

Liudytoja I. D. parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė remdamasi buvusių darbuotojų A. R. ir A. Š. paaiškinimais ir įmonės pateikta dokumentacija. Protokole ir paaiškinimuose nurodyti darbo užmokesčiai skiriasi, nes darbuotojai galimai neįsiminė sumų. Darbuotojai rašė kiek atsimena, gan abstrakčiai, o ji jas patikslinusi. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą atliko pagal, berods 2015 m. birželio – liepos mėn. gautą anoniminį pranešimą. Buvo kviečiami šešių mėnesių laikotarpiu atleisti liudytojai. Atėjo tik du minėti darbuotojai.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2-6), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 7-9), A. Š. paaiškinimas (b. l. 10), A. R. paaiškinimas (b. l. 11), darbo užmokesčio išrašų kopijos (b. l. 12-20), darbo užmokesčio dokumentai (b. l. 26, 27), laiptų turėklų nuotraukos, rodančios apie darbo broką (b. l. 28-32, 65-69), prašymai dėl darbo užmokesčio mokėjimo (b. l. 44, 45), darbo sutartys ir jų pakeitimai (b. l. 46-51), prašymai atleisti iš darbo (b. l. 70, 71), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 72-86), statybos rangos sutarties ir sąmatos kopija (b. l. 87-93), pirkimo-pardavimo sutarties kopija (b. l. 94-96), pažyma apie atleistus darbuotojus (b. l. 97), Valstybinės mokesčių inspekcijos kvietimai (b. l. 102-111).

Dėl ATPK 41⁴ str. 1 d. numatyto pažeidimo.

ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas, užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 2-6, 7-9) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbuotojams darbo užmokestis buvo išmokamas nesilaikant darbo sutartyse numatytų terminų, t.y. darbo sutartyse buvo numatyta, kad darbo užmokestis išmokamas du kartus per mėnesį iki sekančio mėnesio 5-10 d. ir 20-25 d., tuo tarpu pagal pateiktus banko išrašus nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojams buvo išmokamas vieną kartą sekančio mėnesio 3-30 dienomis. Be to, visas darbuotojams neišmokėtas darbo užmokestis sudaro 7756,84 Eur. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat pripažino patikrinimo metu nustatytus darbo užmokesčio mokėjimo tarkos pažeidimus.

Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad T. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 201 str. 2 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje, todėl jis baustinas.

Dėl ATPK 41⁴ str. 3 d. numatyto pažeidimo.

ATPK 41⁴ str. 3 d. įtvirtinta, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas, užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų. Kaip matyti, atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda už alternatyvias veikas, t.y. teisės aktuose nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

T. P. administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinamas tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams A. R. buvo išmokėta 1285 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio ir nuo šios sumos nesumokėti mokesčiai, taip pat A. Š. buvo išmokėta 1560 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio ir nuo šios sumos nesumokėti mokesčiai.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ str. 3 d., bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. (nutartis byloje Nr. N575-1449/2010). Nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas) numatytą teisės pažeidimą, šis pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, taip pat – kad tokiose bylose kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (pavyzdžiui, 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. N143-614/2008, 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje Nr. N10-2044/2007, 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje Nr. N5-1428/2007 ir kt.).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinimas T. P. grindžiamas tik A. Š. ir A. R. paaiškinimais. Galima turėti tam tikrų abejonių dėl T. P. kaltės, taip pat galima daryti prielaidą, kad bendrovėje galimai buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, tačiau kaip ne kartą pasisakyta teismų praktikoje, bet kokios kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis. Pats neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio mokėjimo veiksmas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnų nebuvo užfiksuotas. Jokių kitų padarytą pažeidimą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų (neoficialių buhalterinės apskaitos dokumentų, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų ir pan.) neabejotinai patvirtinančių direktoriaus T. P. kaltę padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą, nėra. Pačių buvusių įmonės darbuotojų A. R. ir A. Š. paaiškinimai, kuriais administracinio teisės pažeidimo protokole buvo grindžiamas kaltinimas, ir teismo posėdžio metu jų duoti parodymai gan prieštaringi, neužtikrinti, netikslūs bei atsižvelgiant į bylos duomenis, leidžiantys manyti, kad į Valstybinę mokesčių inspekciją buvo kreiptasi dėl susiklosčiusių konfliktinių santykių su darbdaviu. Be to, nei šiuo metu dirbantys įmonėje, nei buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nepatvirtino, jog įmonėje mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Taigi, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Taigi konstatuojama, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. P. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., padarymo, todėl pradėta teisena nutrauktina nesant T. P. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., sudėties.

Dėl ATPK 172⁹ str. 1 d. numatyto pažeidimo.

ATPK 172⁹ str. 1 d. įtvirtinta, kad mokesčio mokėtojo duomenų nepateikimas Mokesčio mokėtojų registro tvarkytojui ar pavėluotas pateikimas, neteisingų duomenų pateikimas, taip pat pakeistų arba papildomų mokesčio mokėtojo registravimo duomenų nepateikimas ar pavėluotas pateikimas, užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams bei fiziniams asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, T. P. kaltę nepateikus, kaip to reikalauja Mokesčių administravimo įstatymo 46 str. 2 d. nuostatos, informacijos apie pakeistą mokesčių mokėtojo buveinės vietą, patvirtina ir kiti bylos duomenys. Tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-30 nutarimu Nr. 2336 patvirtintų Mokesčių mokėtojų registro nuostatų 62 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 172⁹ str. 1 d., todėl yra baustinas.

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyti pažeidimai buvo pašalinti.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos minimalios nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 1 d., 172⁹ str. 1 d. sankcijose, o galutinė subendrinta nuobauda skirtina sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Pažymėtina, kad teismas, išskirtinių aplinkybių, ypatingai švelninančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, nenustatė, todėl nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 31 str., 41⁴ str. 1 d., 172⁹ str. 1 d., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 1 d. ir 172⁹ str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 1 d., - 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172⁹ str. 1 d., skirti 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą;

Paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 280 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d., bylos teiseną T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).