Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-09-04 · Baudžiamoji byla Nr. T-880-1057/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-04
Bylos Nr.
T-880-1057/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kategorijos
Teikimas Nr. T-880-1057/2018
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.17. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atliekančio laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje prašymą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kita bausmės rūšimi.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. 2004 m. gruodžio 30 d. Švedijos Karalystės Stokholmo apylinkės teismo nuteistas pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 paragrafą, 8 straipsnio 6 paragrafą, 4 straipsnio 2 paragrafą laisvės atėmimu iki gyvos galvos, taip pat įpareigotas sumokėti 500 kronų pagal įstatymą (1994:419) dėl nusikaltimų aukų fondo. 2005 m. kovo 9 d. Svea apeliacinis teismas nepakeitė apylinkės teismo nuosprendžio. Nuosprendis įsiteisėjo 2005 m. rugpjūčio 10 d. Bausmės pradžia – 2004 m. lapkričio 2 d.

2007 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi 2004 m. gruodžio 30 d. Švedijos Karalystės Stokholmo apylinkės teismo nuosprendis buvo suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir nustatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, bausmę atliekant kalėjime. 2007 m. liepos 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi V. V. skundas atmestas.

Šalies argumentai

V. V. prašyme nurodo, kad prašo panaikinti neteisingą 2007 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį bei palengvinti jo teisinę padėtį, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti, 2017 m. gegužės 23 d.), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialią poziciją, suformuotą 2018 m. kovo 19 d. pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13 ir kiti), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio pagrindais ir tvarka, o taip pat sustabdyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės skyrimą kol bus ištaisytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnio pažeidimas.

Nurodo, kad nuteistieji iki gyvos galvos pareiškimu kreipėsi į EŽTT. Savo 2018 m. kovo 19 d. Pastabose dėl bylos priimtinumo ir esmės (toliau – ir Pastabos) Vyriausybė ne tik nurodo, jog pareiškėjai, galėjo pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti); juo labiau, Vyriausybė teigia, kad nepasinaudojimas tokia galimybe yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių neišnaudojimas, savo ruožtu sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra išaiškinęs, jog Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgauna teisinę galią (1995 m. sausio 24 d. Konstitucinio Teismo išvada, 1995 m. spalio 17 d., 2002 m. balandžio 25 d., 2004 m. balandžio 7 d. nutarimai). Konstitucijoje taip pat yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktas (aišku, išskyrus pačią Konstituciją) nustato tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai). Konvencijos normos turi būti realiai įgyvendinamos, o joje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas negali būti aiškinamas taip, esą valstybės įstatymai numato ką kita; valstybė Konvencijos dalyvė turi užtikrinti Konvencijos normų taikymą savo vidaus teisinėje sistemoje (1995 m. sausio 24 d. išvada);

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Taigi, esant tokiai situacijai, kada oficialioji konstitucinė doktrina pateikia išaiškinimus dėl Konvencijos ir EŽTT praktikos taikymo, turi teisinės reikšmės ir BPK 1 straipsnio 3 dalies teisinis reguliavimas, kuris numato, jog gali būti nustatomos ir kitokios bylų nagrinėjimo taisyklės, nei numato BPK.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime yra konstatavęs, kad visais atvejais yra nepaneigiama galimybė teismams teisės spragą užpildyti ad hoc.

Nacionaliniai teismai yra daug kartų pasisakę tiek dėl tiesioginio EŽTT praktikos, tiesioginio Konvencijos taikymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A- 575-164/08, A-248-58/08 ir kt.). Efektyviai teisės spraga buvo užpildyta priimant teismų sprendimus bylose, kuriose pareiškėjai yra laimėję bylas EŽTT, tačiau įstatymų leidėjas nėra priėmęs tokio teisinio reguliavimo, kuris pašalintų konstatuotus Konvencijos pažeidimus (Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu byloje Nr. E2YT-5326-987/2017).

Vyriausybės Pastabų paragrafuose 22-27 pasisakoma, kad po EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) galima teigti apie teisinę spragą, kuria privalo pasinaudoti ne tik minėtos bylos Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą pareiškėjai; nepasinaudojimas teismams suteikta kompetencija (ir netgi pareiga) užpildyti teisės spragas, kada to nepadaro įstatymų leidėjas, yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių nepanaudojimas. Vyriausybės nuomone, svarstomoje byloje sąžininga reikalauti, kad ieškovai išnaudotų visas nacionalines gynybos priemones, kadangi tiesioginis EŽTT išvadų byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą taikymas užtikrino veiksmingas priemones apginti Konvencijoje nustatytas teises ir galimybes spręsti klausimą nacionaliniu lygmeniu, priešingai Strasbūro teismo proceso suteikiamoms galimybėms, kurios vis tiek reikalauja naudoti individualias priemones nustačius pažeidimą.

Pareiškėjas sutinka su tokia Vyriausybės pozicija ir yra tos pačios nuomonės, kad teismai turi ne tik teisę, bet ir pareigą užpildyti teisės spragas, kada to nepadaro įstatymų leidėjas. Įstatymų leidėjas niekaip nesureguliavo baudžiamojo įstatymo taip, kad šis atitiktų Konvenciją ir EŽTT praktiką, todėl šiuo atveju teisės spraga užpildytina ad hoc, t. y. nuteistojo laisvės atėmimu iki gyvos galvos teisinę padėtį palengvinant BPK 362¹ straipsnio pagrindais ir tvarka, kadangi EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) laikytinas švelninančiu bausmę teisiniu reguliavimu, pagal savo teisinę galią ne tik prilygstančiu įstatymui, bet net ir viršijančiu įstatymo teisinę galią. Minėto sprendimo 181 paragrafe pasisakoma, kad tiek vykdomoji valdžia, tiek ir teismai turi kompetenciją šioje srityje.

Šio prašymo padavimo metu minėtas EŽTT sprendimas reiškia, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, nesant jos peržiūrėjimo galimybės, Lietuvos Respublikos teismuose negali būti skiriama. Atsižvelgiant į 2018 m. kovo 19 d. pastabose išdėstytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją, teismas turi kompetenciją sušvelninti bausmę tiek, kad sušvelninta bausmė atitiktų Konvenciją ir jos išaiškinimus aktualioje EŽTT byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti, taip pat į EŽTT bylos Vinter and Others 120 paragrafo išaiškinimus).

Byloje turėtų būti rengiamas žodinis posėdis.

Remiantis išdėstytu, prašoma:

Panaikinti 2007 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.Sušvelninti 2007 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį.Sustabdyti iki gyvos galvos bausmės skyrimą Lietuvos Respublikos teismuose, kol įstatymų leidėjas sureguliuos baudžiamąjį įstatymą taip, kad bus ištaisytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

4. Sustabdyti nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos kitose valstybėse Lietuvos piliečių ekstradiciją atlikti bausmę į Lietuvą.

Atsiliepimų į prašymus negauta.

Prašymai atmetami.

BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prašymui arba teikimui nagrinėti gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja prokuroras. Taigi, iš tokio teisinio reguliavimo matyti, kad V. V. prašymo nagrinėjimas gali vykti ne tik žodinio, bet ir rašytinio proceso tvarka. Teismui pateiktas prašymas yra aiškus ir išsamus, kartu su juo pateikti prašymą grindžiantys dokumentai, todėl rengti žodinį bylos nagrinėjimą nėra tikslinga.

Dėl pirmojo prašymo

Nuteistasis prašo panaikinti 2007 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Pažymėtina, jog peržiūrėti teismo procesinius dokumentus galima specialia galiojančiame baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta instancine tvarka, kuomet šie teismo procesiniai dokumentai per nustatytus terminus yra skundžiami apeliacine ir (jei baudžiamojo proceso normos numato) kasacine tvarka.

Be to, BPK XXXV skyriuje numatyti pagrindai ir tvarka atnaujinti baudžiamąją bylą dėl EŽTT sprendimo, kai šis teismas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas, pažeidžiant Konvenciją ir jos papildomus protokolus. Vienok, tokį prašymą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui gali pateikti asmuo, kurio atžvilgiu minėti EŽTT konstatuoti pažeidimai buvo padaryti, ir tada, kai EŽTT priimtas sprendimas tapo galutinis. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, nuteistojo V. V. atžvilgiu atitinkamas EŽTT sprendimas nėra priimtas. Todėl šį prašymą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo peržiūrėti ir panaikinti 2007 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį. Be to, net jei toks pagrindas ir egzistuotų, tuomet nutarties peržiūra, kaip minėta, turėtų vykti BPK XXXV skyriaus (456-461 straipsniai), reglamentuojančio baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto ar Europos žmogaus teisių teismo sprendimų, nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, nuteistojo prašymas panaikinti 2007 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį atmetamas.

Dėl antrojo prašymo

Nuteistasis pateikia ir alternatyvų prašymą – prašo sušvelninti 2007 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų. Taigi, teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13, 48303/16 ir kiti) pateikta nuomonė dėl to, kokiu būdu turėtų būti šalinama esama teisės spraga dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros galimybės. Ši teisės spraga turėtų būti šalinama ne tiesiogiai taikant EŽTT sprendimą byloje Matijošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), o šio sprendimo pasekoje keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą. Tokiu būdu įstatyme būtų nustatyta aiški tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą ir kad šis prašymas būtų patenkintas, taip pat kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų keičiama į kitą bausmę ir pan.

Teismas baudžiamojoje teisėje negali taikyti teisės analogijos, jis negali prisiimti įstatymo leidėjo funkcijų ir tokiu būdu pašalinti egzistuojančią teisės spragą. Šiuo atveju teisės spragą gali pašalinti tik kompetentingas teisėkūros subjektas. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu Seime yra įregistruotas BK 51, 66, 97 straipsnių pakeitimo projektas registracijos Nr. 18-941(4), kurį priėmus būtų įtvirtinta galimybė peržiūrėti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir nustatyta tokios peržiūros atlikimo tvarka.

Teismas neturi teisėkūros subjektams suteiktų įgalinimų ir kompetencijos savarankiškai nustatyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo tvarką. Teismo galimybės užpildyti įstatymų spragas negali virsti aktyvia teisėkūra, taip prieštaraujant Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui. Nesant aiškios, realiai taikomos tvarkos, kaip turi būti peržiūrima laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, teismui pakeitus nuteistajam V. V. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausme, pavyzdžiui, terminuotu laisvės atėmimu, toks bausmės pakeitimas neatitiktų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo instituto, kurio trūkumą nacionalinėje teisėje EŽTT įvardijo kaip Konvencijos pažeidimą, esmės, būtų pakeista nuteistojo atžvilgiu priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio esmė, paneigti apeliacinio ir kasacinio procesų paskirtis bei tikslai. Tik tada, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo tvarka ir kriterijai, bus galima spręsti klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo ir jos pakeitimo kitos rūšies bausme. Todėl šis nuteistojo prašymas atmetamas.

Dėl trečiojo prašymo

Nuteistasis prašo sustabdyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės skyrimą visuose Lietuvos Respublikos teismuose.

Šiuo atveju pažymėtina, jog baudžiamąsias bylas nagrinėja nepriklausomas ir nešališkas teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrosios kompetencijos teismai sprendžia baudžiamojo proceso klausimus tik kiekvienoje konkrečioje tam konkrečiam teismui teismingoje byloje. Tik teismas, kuris nagrinėja konkrečią baudžiamąją bylą, įvertinęs visas jos aplinkybes, gali nuspręsti ar asmeniui yra skirtina laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (jei tokia bausmė yra numatyta nusikalstamą veiką uždraudžiančio BK straipsnio, pagal kurį asmuo yra kaltinamas, sankcijoje). Uždraudimas teismams skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę būtų laikytinas kišimusi į kitų teismų veiklą nagrinėjant baudžiamąsias bylas, todėl yra negalimas ir todėl šis nuteistojo prašymas sustabdyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės skyrimą visuose Lietuvos Respublikos teismuose atmetamas.

Dėl ketvirtojo prašymo

Nuteistasis prašo sustabdyti nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos kitose valstybėse Lietuvos piliečių ekstradiciją atlikti bausmę į Lietuvą.

Teismas taip pat pažymi, jog nėra pagrindo sustabdyti ekstradicijos ar asmenų perdavimo pagal Europos arešto orderį, kadangi toks klausimas nepriklauso šio teismo kompetencijai. Bendrosios kompetencijos teismai sprendžia baudžiamojo proceso klausimus tik kiekvienoje konkrečioje tam konkrečiam teismui teismingoje byloje. Ekstradicijos ar asmenų perdavimo pagal Europos arešto orderį sustabdymas kitose bylose būtų laikytinas kišimųsi į kitų teismų veiklą nagrinėjant baudžiamąsias bylas, todėl yra negalimas. Todėl nuteistojo prašymas sustabdyti nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos kitose valstybėse Lietuvos piliečių ekstradiciją atlikti bausmę į Lietuvą taip pat atmetamas.

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo V. V. nurodytus prašymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu,

nutaria:

atmesti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymus panaikinti 2007 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį; sušvelninti 2007 m. birželio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį; sustabdyti iki gyvos galvos bausmės skyrimą Lietuvos Respublikos teismuose, kol įstatymų leidėjas sureguliuos baudžiamąjį įstatymą taip, kad bus ištaisytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas; sustabdyti nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos kitose valstybėse Lietuvos piliečių ekstradiciją atlikti bausmę į Lietuvą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: