Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-345-297/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
e1-345-297/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00201-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Kaltinamasis
D. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-345-297/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00201-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 3 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00201-20 medžiagą, kurioje

D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, susituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. T. 2020 m. sausio 1 d. apie 17 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai daryti, kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę E. T., kuriai suėmė rankomis už plaukų ir tampė, taip sukėlė nukentėjusiajai E. T. fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. T., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu visiškai prisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. sausio 1 d. apie 17 val. jis grįžo namo, buvo išgėręs. Namuose nerado savo piniginės, todėl pradėjo konfliktuoti su žmona E. T., nes manė, kad ji piniginę paslėpė. Būdamas supykęs, konflikto metu sugriebė žmonai už plaukų ir tampė. Žmona iškvietė policijos pareigūnus. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi (b. l. 49–50).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Nukentėjusioji E. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltinamasis D. T. yra jos sutuoktinis. 2020 m. sausio 1 d. apie 17 val. jis grįžo namo neblaivus ir ėmė kaltinti ją, kad paslėpė jo piniginę. Konflikto metu, sugriebęs jai už plaukų, pradėjo tampyti po kambarį. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė D. T.. Pas teismo medicinos specialistą nukentėjusioji nesikreipė, nes nesimatė jokių išorinių sužalojimų. Vėliau ji susitaikė su kaltinamuoju ir pretenzijų jam neturi (b. l. 25–26, 30–31).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei fotonuotraukose užfiksuota, kad nukentėjusioji E. T. nurodė, kad 2020 m. sausio 1 d. apie 17 val. D. T. panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, sugriebęs ją už plaukų ir tampydamas (b. l. 1 – 8).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis P. B. 2020 m. sausio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. sausio 1 d. 17.13 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras tampo žmoną už plaukų. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko E. T., kuri nurodė smurtavusį vyrą. E. T. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,58 promilės girtumas, o D. T. – 2,89 promilės girtumas (b. l. 16).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. T. tyčia smurtavo prieš šeimos narį – sutuoktinę E. T., t. y. sugriebė už plaukų ir tampė, tokiais veiksmais jis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios parodymai, tiek ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei fotonuotraukose fiksuoti duomenys. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, nes dėl kaltinamojo tyčinių smurtinių veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas kaltinamojo sutuoktinei, t. y. kaltinamojo šeimos nariui (BK 248 straipsnio 2 dalis).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 68).

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Pagal BK 48 straipsnio 4 ir 7 dalių nuostatas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, nurodytus BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse, arba vietoj jų teismas baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. T., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. T. nuteisiamas už tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nors anksčiau kaltinamasis nėra teistas, tačiau teismas įvertina tą aplinkybę, kad 2018 m. vasario 26 d. prokuroro nutarimu D. T. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, t. y. BK 38 straipsnio pagrindu. Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė lengvina atsakomybę. D. T. dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 65), gyvena šeimoje, išlaiko du nepilnamečius vaikus (b. l. 55). Baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 60–64). Neįrašytas stebimų dėl psichikos ligų ir dėl priklausomybės ligų pacientų tarpe (b. l. 67). Įvertinus visas bylos aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, t. y. artima šios rūšies bausmės vidurkiui. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl yra sąlygos skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies nuostatomis, D. T. nustatytini įpareigojimai būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Šiuo atveju, kai skiriami BK 48 straipsnio 6 dalyje nurodyti įpareigojimai, prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomas įpareigojimas per visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų neskirtinas, nes toks įpareigojimas nėra numatytas BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse, gi pagal BK 48 straipsnio 7 dalį kiti baudžiamajame įstatyme nenumatyti draudimai ar įpareigojimai gali būti asmeniui skiriami vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų, o ne kartu su jais.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis D. T. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. sausio 1 d. 18.50 val., iš sulaikymo paleistas 2020 m. sausio 2 d. 14.17 val. (b. l. 38, 40), šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. T. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į bausmę laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 2 d., t. y. dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė