Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. Ž. atstovo advokato Audriaus Pėstininko (toliau – Advokatas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria buvo atmestas Advokato skundas dėl aukštesniojo prokuroro 2017 m. balandžio 10 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta panaikinti prokurorės 2017 m. kovo 7 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundas atmetamas.Baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti visus būtinus ir įstatyme nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Priešingu atveju, nepagrįstas baudžiamasis persekiojimas būtų neteisėtas ir grubiai pažeistų persekiojamų asmenų teises ir interesus.Advokatas akcentuoja, kad skundžiamoje 2017 m. gegužės 15 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nėra išsamiai ir visapusiškai įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, motyvai – neobjektyvūs, reiškia, iš esmės kelia klausimą dėl ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimo. Aukštesnysis teismas, dar kartą išnagrinėjęs bei įvertinęs teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, taip pat Advokato skundo argumentus bei skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus, priešingai nei mano Advokatas, sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga yra itin detaliai išanalizuota ir išsamiai aptarta ikiteisminio tyrimo metu procesinius sprendimus priėmusių subjektų – prokurorės, aukštesniojo prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjos. Vadovaujantis išsamia medžiagos analize, priimti procesiniai sprendimai - tiek prokurorės sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriam iš esmės pritarė ir aukštesnysis prokuroras atmesdamas Advokato skundą tuo pačiu klausimu, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjos skundžiama nutartis yra pagrįsti, motyvuoti ir teisėti, kadangi aukštesnysis teismas nenustatė duomenų, suteikiančių pagrindą daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas neteisėtai, o Advokato nurodomi argumentai yra pagrįsti. Advokatas teigia, kad tiek prokurorai, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja, pritardama jų procesiniuose sprendimuose nurodytiems motyvams, vadovaudamiesi (duomenys neskelbtini) ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) aktų išvadomis, neišsamiai ir neobjektyviai įvertino ne tik minėtus ekspertizės aktus, tačiau ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, tačiau su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas sutikti negali. Nagrinėjamu atveju matyti, kad, priešingai nei teigia Advokatas, siekiant išsiaiškinti ar U. Ž. sunkų sveikatos sutrikdymą lėmę sužalojimai atsirado dėl neatsargumo ir tarnybos pareigų neatlikimo, buvo analizuojami, kaip teisingai pažymi apylinkės teismas, ne tik bylos medžiagoje esantys medicininiai dokumentai, tačiau ir net kelių paskirtų ekspertizių aktų, specialistų išvados, taip pat I. Ž., jos motinos, gimdyme dalyvavusio ligoninės medicinos personalo apklausos, be to, atlikti kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl akivaizdu, kad duomenys buvo vertinami ne selektyviai, kaip teigia Advokatas, o jų visuma. Tai, kad tiek prokurorai, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja rėmėsi ir didžiąja dalimi vadovavosi minėtų ekspertizės aktų išvadomis, visai nereiškia, kad šie duomenys buvo vertinami skyrium, be pagrindo suteikiant pirmenybę prieš kitus duomenimis, atvirkščiai, matyti, kad ekspertizės aktų išvados patvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės susidariusiai situacijai teisingai išspręsti, visumą. Kita vertus, yra natūralu ir iš tiesų suprantama, kad nagrinėjamos ikiteisminio tyrimo bylos sudėtingumas ir pobūdis būtent ir lemia tai, kad byloje nustatytoms aplinkybėms išsiaiškinti, specialios žinios tiesiog būtinos. Pažymėtina, kad minėtų ekspertizės aktų išvadose esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tačiau ekspertizės aktų išvadų, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi ir tam tikrą specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Savaime suprantama, kad prokurorai šių žinių neturi. Tokių žinių, vertinant minėtų ekspertizės aktų išvadose pateiktus duomenis, neturi ir teisėjai, nes priešingu atveju nereikėtų kreiptis į ekspertus. Vertinant ne tik specialisto išvadą, tačiau ir ekspertizės akto išvadas, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jos sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, o būtent: ekspertui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; pateiktų pradinių duomenų teisingumas; pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas, ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-2/2005). Aukštesniojo teismo vertinimu, ekspertizės aktų išvados įtikinamos, jose aiškiai ir pakankamai konkretizuotai nurodyta: kokios indikacijos sąlygojo gimdymo metu atitinkamo metodo taikymą (cezario pjūvio, vakuumo ekstrakcijos, akušerinių replių), taip pat, kad sprendimas panaudoti (duomenys neskelbtini) buvo teisingas; kad sužalojimai ((duomenys neskelbtini)) galėjo atsirasti tiesiog gimdymo procese arba kaip taikyto (duomenys neskelbtini) metodo galima komplikacija; kad negalima kategoriškai teigti, kad minėtus sužalojimus sukėlė (duomenys neskelbtini) panaudojimas; kad inracerebrinė lokali kraujosruva galėjo susiformuoti gimdymo metu; kad pacientei pirmieji klinikiniai ((duomenys neskelbtini)) ir laboratoriniai infekcijos požymiai ((duomenys neskelbtini)) stebėti tuoj po gimdymo, kas yra būdinga ankstyvai (įgimtai) infekcijai; kad naujagimių (duomenys neskelbtini) glaudžiai susijęs su (duomenys neskelbtini); kad pacientės (duomenys neskelbtini) tyrime rasta (duomenys neskelbtini), kuri yra ir meningito, ir galvos smegenų kraujosruvos požymis; kad (duomenys neskelbtini) galėjo atsirasti dėl (duomenys neskelbtini), ji nėra tiesiogiai nustatyta su (duomenys neskelbtini) procedūra; kad daugiausia duomenų yra už tai, kad galvos smegenų pažeidimas, kuris pasireiškė (duomenys neskelbtini), yra nulemtas hipoksinio ir infekcinio perinatalinio galvos smegenų pažeidimo, tačiau yra nemaža tikimybė, kad minėta (duomenys neskelbtini) patologija galėjo būti lemta retos genetinės mutacijos, nes žinoma, kad jos gali lemti gimdymo problemas, imituoti hipoksinį bei infekcinį pažeidimą, lemti sunkias kūdikių epilepsijas, dalis jų pasireiškia kartu su kitų organų raidos anomalijomis, todėl tai, kad mergaitė gimė išnešiota, tačiau turi kitų sistemų įgimtų anomalijų tik sustiprina įgimtos patologijos galimybę; kad (duomenys neskelbtini) sindromas, (duomenys neskelbtini) gali būti įgimto bakterinio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasekmės; kad (duomenys neskelbtini) nenulėmė išvardintų sveikatos sutrikimų. Šias išvadas iš esmės patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyti faktiniai duomenys, todėl nei abejoti, nei tuo labiau jais nesiremti, aukštesniojo teismo manymu, išties nėra pagrindo, kita vertus, kaip minėta, teismas, reikiamų žinių neturi, todėl suprantama, kad šiuo atveju ekspertizės aktų išvados yra informatyviausios, iš esmės padedančios išanalizuoti byloje esančių duomenų visumą. Todėl šiuo atveju tai, kad prokurorai bei ikiteisminio tyrimo teisėja didžiąja dalimi rėmėsi ekspertizės aktų išvadomis, visiškai nereiškia, kad nebuvo analizuojami ir tiriami visi ikiteisminio tyrimo duomenys, ir priimtų procesinių sprendimų savaime neteisėtais ir nepagrįstais nedaro. Advokatas akcentuoja, kad minėtuose ekspertizės aktuose yra nurodyta, kad patirti sužalojimai galėjo būti (duomenys neskelbtini) panaudojimo komplikacija, todėl mano, kad remtis ekspertizės aktų išvadų atitinkamomis dalimis, kurios leidžia daryti tik prielaidą, kad buvo galima naudoti (duomenys neskelbtini) bei, kad šio prietaiso panaudojimas nebuvo priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais, negalima. Iš tiesų, kaip jau minėta, ekspertizės aktų išvadose nurodyta, kad nagrinėjamu atveju taikyti (duomenys neskelbtini) buvo galima, to nepaneigė ir Advokato akcentuojama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, kadangi ji 2014 m. birželio 19 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad iš medicinos dokumentuose pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad esama pakankamai aplinkybių, nurodančių, kad vakuumo ekstrakcija aptariamu klinikiniu atveju negalėjo būti naudojama. Pažymėjo ir tai, kad negalima daryti išvados, kad (duomenys neskelbtini) buvo panaudota nekokybiškai ar nesavalaikiai. Taigi, nors sužalojimai ((duomenys neskelbtini)) galėjo atsirasti kaip taikyto (duomenys neskelbtini) metodo galima komplikacija, tačiau, kad ir kaip sunku sutikti, šiuo atveju nurodyta ir tai, kad minėti sužalojimai galėjo atsirasti ir gimdymo proceso metu dėl suspaudimo motinos dubens kaulais ar gimdymo procese dėl galvos ekstenzijos, juolab, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, gimdyvė, nors nebejautė skausmo, sąrėmių, vis tiek stanginosi. Reiškia, nesant vienareikšmiškai išvadai, kad sužalojimai, atsirado būtent dėl (duomenys neskelbtini) panaudojimo, dėl netinkamo ar nesavalaikio jo panaudojimo, negalima taip pat vienareikšmiškai teigti, jog šio prietaiso panaudojimas buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais. Kita vertus, kartu pažymėtina, kad priežastinis ryšys tarp patirtų sužalojimų gimimo metu ir vėliau pasireiškusio (duomenys neskelbtini) yra tikėtinas, tačiau ne vienintelis, kadangi kaip minėta, mergaitė turėjo įgimtą infekciją bei (duomenys neskelbtini), kurie nėra tiesiogiai susiję su (duomenys neskelbtini) procedūra apskritai. Todėl, apibendrinus išdėstytą, visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nesant objektyvių duomenų, kategoriškai patvirtinančių, kad mergaitei sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent panaudojus (duomenys neskelbtini) ir dėl kitų konkrečių gimdyme dalyvavusių medicinos darbuotojų netinkamų veiksmų, nesant nustatyto priežastinio ryšio tarp veiksmų bei kilusių padarinių, tęsti ikiteisminio tyrimo nėra pagrindo.Advokatas remdamasis komisijos sprendimu, teigia, kad šios išvados leidžia ginčyti ekspertizės aktų išvadų pagrįstumą ir abejoti aplinkybe, ar iš tiesų šiuo atveju vakuuminio ekstraktoriaus panaudojimas buvo tinkamas. Šiuo aspektu pirmiausia dar kartą pažymėtina, kad abejoti ekspertų, turinčių reikiamų žinių, ekspertizės aktų išvadomis, kurios, priešingai nei teigia Advokatas, patvirtina, kad būtent šiuo atveju, (duomenys neskelbtini) procedūra buvo tinkamiausias būdas užbaigti gimdymą atsiradus pakitimams kardiotokogramoje, nėra pagrindo. Kita vertus, akcentuodamas tai, kad specialistas, remdamasis tuo, kad kaip viena iš sąlygų vakuumo ekstrakcijai atlikti gimdymo istorijoje buvo nurodyta „vaisiaus galvutė didžiuoju segmentu“, abejojo ar buvo tinkamos sąlygos panaudoti vakuuminį ekstraktorių, kadangi vaisiaus galva savo didžiausia apimtimi buvo pasiekusi dubens įėjimo plokštumą, bet dar nenusileidusi žemiau jos, todėl darė išvadą, kad galva dar nebuvo nusileidusi į dubenį, kas labai svarbu, todėl abejoja vakuuminio ekstraktoriaus panaudojimo tinkamumu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2014 m. birželio 19 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) specialistų komisija iš tiesų išreiškė aukščiau minėtą poziciją, tačiau be to, ką jau nurodė Advokatas, komisija nurodė ir tai, kad didžiausias galimybes įvertinti ar reikėjo panaudoti (duomenys neskelbtini) ir ar buvo tam sąlygos, turi gydytojas tiesiogiai dalyvavęs prižiūrint gimdymą. Kita vertus, komisija nurodė, kad apklausus procedūrą atlikusią gydytoją D. B., paaiškėjo, kad nepanaudojus šio prietaiso, didelė tikimybė, kad gimdyvės arba laiku nebūtų buvę įmanoma atgaivinti, arba būtų padaryta žala sveikatai neveikimu. Todėl komisija įvertinusi ne tik patį klinikinį atvejį, tačiau ir medicininius dokumentus, padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) galėjo būti naudojama, panaudota kokybiškai, savalaikiai. Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, vėliau buvo kreiptasi ir į ekspertus. Ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pradėtas 2015 m. rugsėjo 28 d. ir užbaigtas 2016 m. birželio 10 d. išvadose nurodyta, kad įvertinus įrašus ligos istorijoje, galima manyti, kad sprendimas panaudoti (duomenys neskelbtini) buvo teisingas. Išvadose taip pat nurodyta, kad nors „vaisiaus galvutė didžiuoju segmentu“ nėra visiškai tikslus vaisiaus galvutės padėties dubens atžvilgiu apibūdinimas, dėl ko nėra aišku, ar vaisiaus galvutė buvo nusileidusi dubenį, tačiau įvertinus tai, kad vaisius, antrą kartą uždėjus gaubtuvėlį buvo ištrauktas trijų stangų metu, tikėtina, kad vaisiaus galvutė buvo tinkamoje padėtyje, kad būtų galima naudoti vakuumo ekstrakciją gimdymo užbaigimui. Dar daugiau, vėlesnėje ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad nors minėtas įrašas nepilnai apibūdina vaisiaus galvutės padėtį dubens atžvilgiu, tačiau pagal tokį įrašą negalima kategoriškai spręsti galima buvo ar negalima buvo atlikti (duomenys neskelbtini). Tačiau pažymėta, jog partogramoje išvarymo laikotarpyje vaisiaus galvutės padėtis atžymėta siaurojoje mažojo dubens dalyje, todėl padaryta išvada, jog tokiu atveju sąlygos atlikti (duomenys neskelbtini) buvo tinkamos. Taigi, įvertinus išdėstytą matyti, kad šiuo atveju būtent Advokatas, o ne procesinius sprendimus priėmę institucijų pareigūnai ar teismas, selektyviai vertina pateiktas išvadas. Kita vertus, matyti, kad laiko atžvilgiu komisijos sprendimo išvados buvo anksčiausios, ir nors vėliau sekė dar keli ekspertizės aktai su juose pateiktomis išvadomis, vertinat šių duomenų visumą, neabejotinai matyti, kad visose išvadose iš esmės pateikiama vieninga išvada, kad sąlygos atlikti (duomenys neskelbtini) buvo tinkamos, (duomenys neskelbtini) panaudojimas taip pat buvo tinkamas būdas gimdymui užbaigti, buvo savalaikis. Skundo argumentai, kad (duomenys neskelbtini) buvo naudota netinkamai, kadangi procedūra truko ne 15-20 min., o apie valandą, kad gaubtuvėlis buvo dedamas ne daugiau trijų kartų, o penkis kartus, kad gimdyvė patyrė gausybinius (duomenys neskelbtini) plyšimus, dėl ko ji po gimdymo buvo daugiau nei dvi valandas siuvama, nėra visiškai nepagrįsti. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, gimdyvės ir jos motinos parodymai išties nesutampa su ligoninės medicinos darbuotojų parodymais šiuo klausimu, tačiau šiuo metu šių prieštaravimų pašalinti nėra įmanoma. Apylinkės teismas atsakydamas į analogišką skundo argumentą nurodė pakankamai aiškiai ir išsamiai savo motyvus šiuo klausimu, su kuo sutinka ir aukštesnės instancijos teismas ir dar labiau šio klausimo nebekomentuoja. Vertinant (duomenys neskelbtini) procedūros trukmę būtina pažymėti, kad išties, kaip nurodo Advokatas, klinikinės procedūros - gimdymo užbaigimo (duomenys neskelbtini) aprašyme nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) turi baigtis per 15-20 minučių arba ne daugiau kaip 5 sąrėmius. Šiuo aspektu pažymėta, kad iš byloje esančių įrašų matyti, kad iki 22.50 val. (iki antrojo išstūmimo) kardiotokograma buvo normali, ir tik vėliau bazinis dažnis suretėjo iki 100-90 k/min., sumažėjo variabiliškumas (prasidėjo hipoksija). 23.00 val. gimdymo veikla susilpnėjo, gimdyvė stanginosi, vaisiaus širdies tonai sulėtėjo iki 90 k/min, vaisiaus padėtis buvo išilginė, pirma eiga galvutė, gimdos kaklelis atsidaręs visiškai, vaisiaus galvutė didžiajame segmente. Kadangi nustatytas vaisiaus širdies tonų suretėjimas, dėl ko vystosi ūmi vaisiaus hipoksija, ruoštasi gimdymą užbaigti (duomenys neskelbtini). Buvo iškviesta budinti (duomenys neskelbtini) gydytoja M. Č., atitinkamai ruošiami išoriniai lytiniai organai ir ant vaisiaus dedamas mažasis gaubtuvėlis, trijų stangų metu, atlikus episiotomiją, 23.30 val. ištrauktas naujagimis. Įvertinus šias aplinkybes matyti, kad skundo argumentas, jog (duomenys neskelbtini) procedūra truko apie valandą yra nepagrįstas, kadangi tik pusvalandžiui iki gimimo buvo priimtas sprendimas dėl šio prietaiso panaudojimo būtinybės apskritai. Šiuo aspektu, dėl savaime suprantamų priežasčių, tam, kad būtų taikoma ši procedūra, reikėjo paruošti ne tik gimdyvę, tačiau pasiruošti ir gydytojoms, iškviesti kitą budinčią gydytoją, todėl negalima tiesiogiai traktuoti, jog (duomenys neskelbtini) buvo pradėta tada, kada buvo priimtas sprendimas, t. y. lygiai 23.00 val., todėl procedūros laiką 15-20 min. reiktų vertinti kaip pačios procedūros laiką neįskaitant pasiruošimo atlikti procedūrai laiko. Kadangi šiuo atveju byloje nėra užfiksuotų duomenų „nuo...iki“ kada buvo atliekama konkrečiai pati procedūra, vertintina, kad šioje klinikinėje situacijoje pati (duomenys neskelbtini) nebuvo taikoma ilgiau nei to reikalaujama. Šiuo atveju itin svarbu pažymėti tai, kad esant tokiam komplikuotam gimdymui, kaip yra šiuo atveju, remiantis gydytojų parodymais, pasiruošimas cezario pjūvio operacijai užtruktų dar ilgiau, kas galbūt įtakotų dar sunkesnius padarinius. Advokatas taip pat mano, kad gimdymo metu atlikta epiziotonomija bei gimdyvės patirti daugybiniai gimdymo takų plyšimai, dėl ko ji buvo siuvama daugiau nei 2 valandas, taip pat patvirtina netinkamo prietaiso naudojimo faktą. Atsakant į šį skundo argumentą svarbu atsižvelgti į ekspertizės aktų išvadas, kuriose nurodyta, kad epiziotomija buvo atlikta laiku ir tinkamai (atliekant (duomenys neskelbtini)), kiekvienu atveju apie epiziotonomijos būtinumą ir atlikimo laiką sprendžia gimdymą prižiūrintis gydytojas. Gydytoja D. B. parodė, kad gimdymas buvo komplikuotas, gimdyvę siuvo apie 1.15 val., taikė bendrinį nuskausminimą, nes plyšimai buvo giliai makštyje. Gydytoja taip pat pažymėjo, kad kiekvienas atvejis skirtingas, todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teigti, jog daugybiniai plyšimai atsirado dėl netinkamo (duomenys neskelbtini) taikymo, negalima.Advokatas kritiškai vertina išvadą, jog (duomenys neskelbtini) buvo įgimtas, teigia, jog vienintelė galimybė mergaitei užsikrėsti (duomenys neskelbtini) bakterija galėjo būti tik dėl aplaidžių gydytojų veiksmų, dėl netinkamai paruoštų gimdymo priemonių ir pasirinktos netinkamos gimdymo taktikos. Su tokiais skundo argumentais negalima sutikti. Pirmiausia pažymėtina tai, kad ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad įgimta naujagimio infekcija yra nulemta vertikalaus mikroorganizmų pernešimo naujagimiui iš motinos. Nurodyta, kad sukėlėją motina gali perduoti savo vaisiui ir kai kurie naujagimiai gali gimti sergantys, arba klinikiniai ir/arba laboratoriniai požymiai išryškėja per 72 val. po gimimo, hospitalinė (įgyta) infekcija naujagimiams pasireiškia vėliau (daugiau nei po 72 val.). Naujagimei, kaip minėta anksčiau, klinikiniai ((duomenys neskelbtini)) ir laboratoriniai infekcijos požymiai ((duomenys neskelbtini)) stebėti tuoj po gimdymo, kas yra būdinga ankstyvai (įgimtai) infekcijai. Be to, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje naujagimei po gimimo įtarus įgimtą infekciją pirmą gyvenimo parą (2013 m. rugsėjo 27 d. 00.10 val.) atliktame kraujo tyrime rasti pakitimai, kraujo pasėlyje išaugo (duomenys neskelbtini). Nors Advokatas teigia, kad motinos įsčiose nėštumo metu infekcijos nebuvo, tačiau specialistai pateikė išvadą, jog būtent nėštumo metu galėjo susiformuoti įgimtas (duomenys neskelbtini), o jo pasėkoje ir (duomenys neskelbtini), todėl skundo argumentai susiję su įgimtos bakterijos įgijimu, laikytini nepagrįstais. Galiausia Advokatas nurodo, kad gydytojai aiškiai netinkamai įgyvendino savo pareigas ir dar dėl to, kad gimdymas vėlavo beveik savaitę, o atvykus į ligoninę nustatytu laiku ir nustačius, kad gimdos kaklelis atsidaręs 4 pirštų apimtimi, buvo išsiųsta namo nurodant atvykti kitą dieną. Išties iš byloje esančių duomenų matyti, kad gimdymo terminas buvo numatytas 2013 m. rugsėjo 21 d., o naujagimis gimė 2013 m. rugsėjo 26 d., taigi, 5 dienomis vėliau nei numatyta. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad naujagimis laikomas pernešiotu, jei jo trukmė viršija 42 savaites, praėjus 41 nėštumo savaitei galimas nėštumo skatinimas. Nagrinėjamoje situacijoje nėštumas buvo 40 savaičių ir 5 dienų, reiškia nėra pagrindo teigti, jog naujagimis buvo pernešiotas, o gydytojos atsainiai vertino gimdyvės situaciją. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nėštumo trukmė gimdymo komplikacijoms įtakos neturi, todėl šie skundo argumentai atmetami.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, papildomai pažymėtina, kad teismas negali įpareigoti prokurorą surašyti kaltinamąjį aktą ir bylą perduoti teismui, nes prokuroro statusas leidžia bei Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai ir nepriklausomai - teismas negali nurodyti prokurorui kaip vertinti byloje surinktus duomenis. Pažymėtina, kad aukštesnysis teismas vertina skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, todėl nenustatęs jokių trūkumų ir pažeidimų, naikinti skundžiamos nutarties neturi pagrindo. Šiuo atveju matyti, kad skundžiamoje nutartyje detaliai pasisakyta atsakant į Advokato skundo argumentus, o naujų, teismui nežinomų aplinkybių, kurių iš esmės nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, apeliaciniame skunde taip pat nenurodė. Advokatas, be to, ką jau aptarė apylinkės teismas, nenurodė, kokie dar konkrečiai duomenys nebuvo vertintini ir analizuojami, todėl, aukštesnysis teismas dar kartą išanalizavęs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatęs skundžiamoje nutartyje jokių trūkumų, sutinka su žemesniojo teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas pagrįstai, o skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti spendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, skundą nagrinėjantis teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoti (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Heile v. Finland), būtina atsakyti į esminius skundo argumentus. Apibendrinant išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Valdemaros Chodorcevičienės 2017 m. kovo 7 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro D. S. 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta panaikinti žemesniojo prokuroro nutarimą, bei dėl jų priimtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį, pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

I. Ž. atstovo advokato Audriaus Pėstininko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.