Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. W. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-77858781-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. W. Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir jam paskirta 868 Eur bauda. M. W. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 1 d. 10.00 val. atvyko į Vilniaus teritorinės muitinės krovinių postą „Savanoriai“, LTVR100, (duomenys neskelbtini), terminalas „V.“, su tranzito deklaracija (duomenys neskelbtini), kurios terminas galiojo iki 2016 m. rugpjūčio 12 d.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, M. W. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo jo nebausti, nes jis buvo įsitikinęs, kad transporto paslaugas tarp Lenkijos ir Lietuvos teikė įvykdęs visus formalumus. Skunde nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. gavo transportavimo užsakymą „(duomenys neskelbtini)“, prie kurio nebuvo pridėta informacija apie būtinybę įvykdyti muitinės deklaracijos krovinių įsipareigojimą. Pagal užsakymą 2016 m. rugpjūčio 31 d. Blonie mieste „G.“ įmonėje jam buvo pakrautos prekės, kurias jis turėjo pristatyti kitą dieną, t. y. 2016 m. rugsėjo 1 d., įmonei „I.“ (duomenys neskelbtini), „V.“. Pakrovimo vietoje gavo tik CMR dokumentą be T-1. 2016 m. rugsėjo 1 d. atvyko į įmonę „I.“, atidavė visus turėtus CMR dokumentus ir laukdamas iškrovimo sužinojo, kad muitinėje yra problema, nes T-1 dokumentas yra pasibaigęs. Jis nustebo, nes T-1 dokumento neturėjo. Transportavimo paslaugas teikia beveik ketverius metus, dažnai atlieka transportavimą, kuriam taikomos muitinės deklaracijos ir dokumentai T-1. Tokiu atveju yra informuojamas kliento apie muitinės plombą. Šį kartą nebuvo jokių požymių, kad prekės reikalautų tokių formalumų įvykdymo. Buvo įsitikinęs, kad transporto paslaugas teikia pagal galiojančius įstatymus.

Atsiliepimu į skundą Vilniaus teritorinė muitinė prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, pagrįstai nenustatė priežasčių, pateisinančių tranzito termino praleidimą, ir konstatavo, jog M. W. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte, todėl skundžiamas nutarimas yra pagrįstai ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Skundą padavęs asmuo M. W. neatvyko į teismo posėdį, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą (pranešimu, įteiktu jam asmeniškai), todėl skundas išnagrinėtas šiam asmeniui nedalyvaujant (ATPK 300 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus teritorinės muitinės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, papildomai akcentavo, kad visoje Sąjungos muitinės teritorijoje taikomi tam tikri reikalavimai Sąjungos tranzito procedūrai. Prekės, paimtos iš vienos Sąjungos muitinės, per tam tikrą laiką turi būti atgabentos į kitą Sąjungos muitinę. Iš bylos esančios MRN deklaracijos matyti, kad prekės iš Italijos buvo gabenamos į Rusiją. Šioms prekėms tranzitas buvo atidarytas 2016 m. rugpjūčio 3 d., o užbaigtas turėjo būti 2016 m. rugpjūčio 11 d. Iki šios dienos krovinys turėjo būti pristatytas į Rygos uostą. Nagrinėjamu atveju M. W., kuriam buvo patikėtas krovinys, važiuodamas su jam perduotais dokumentais, t. y. krovinį lydinčiu dokumentu MRN, turėjo matyti, kad tai tranzitinis krovinys ir jam taikoma Sąjungos tranzito procedūra. Pristatęs krovinį, kurio tranzito procedūra neužbaigta, tapo atsakingas už šį krovinį, nes tas, kas pervežė prekes, prisiima atsakomybę pagal Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalį.

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis).

ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracinė atsakomybė už muitinės tikrinimo tvarkos pažeidimą, t. y. už neatvykimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, kad būtų atliktas muitinis patikrinimas.

Pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatytą Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalį prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.

M. W. skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad jis, 2016 m. rugsėjo 1 d. pristatydamas krovinį (duomenys neskelbtini), nežinojo, jog šiam kroviniui taikytinos muitinės procedūros, nes apie tai jis nebuvo informuotas krovinio siuntėjo. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. M. W. skunde nurodyta jis yra krovinių pervežimo įmonės savininkas, transportavimo paslaugas teikiantis beveik ketverius metus, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje turėjo elgtis rūpestingai, t. y. prieš sutikdamas atlikti krovinio transportavimo paslaugas, įsitikinti, ar kroviniui nėra taikytinos muitinės procedūros ir kokie nustatyti terminai. Nors M. W. skunde teigia, kad jis gavo tik CMR dokumentą (b. l. 12–13), kuriame nėra žymių apie taikytinas muitines procedūras ir jų terminus, byloje pateiktas Europos Bendrijos tranzito/saugumo lydimasis dokumentas (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–27), iš kurio matyti, kad M. W. vežamas krovinys nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. turėjo būti pristatytas iš Italijos į Rusiją. Vilniaus muitinės atstovės teigimu, šis krovinį lydintis dokumentas buvo kartu su kitais krovinio dokumentais, kuriuos turėjo M. W.. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad M. W., krovinių pervežimo įmonės savininkas, beveik ketverius metus dirbantis krovinių pervežimo srityje, galėjo ir turėjo suprasti, jog minėtam kroviniui taikytinos muitinės procedūros ir atsižvelgti į jų terminus. Skunde neginčijamos faktinės aplinkybės, kad M. W. vežamas krovinys buvo pristatytas į muitinės įstaigą pasibaigus šį krovinį lydinčiame dokumente (duomenys neskelbtini) nustatytam terminui. Įvertinus tai, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalį už krovinio pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą atsako krovinio vežėjas, konstatuotina, kad Vilniaus teritorinė muitinė tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė M. W. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą, paskyrė nuobaudą laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Skundžiamame nutarime nenustatyta M. W. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, jam paskirta minimali bauda, numatyta minėto straipsnio sankcijoje.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. W. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.