Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-232

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-04-06
Bylos Nr.
1A-232
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Tomas Šeškauskas (pirm.), Albinas Bielskis, Elena Vainienė
Kaltinamasis
I. D., O. S.
Advokatai
Algis Tursas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Pranešėjas T. Šeškauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A- 232-2005Teisėjas R. Gilys Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.10.LIETUVOS Apeliacinis teismas
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. balandžio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,

teisėjų: Albino Bielskio ir Elenos Vainienės,sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,dalyvaujant prokurorui Segejui Bekiš,gynėjams advokatams Algiui Tursui ir Arvydui Martinkevičiui,išteisintiesiems I. D. ir O. S. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo I. D. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 str. 2 d. išteisintas, nepadarius jam veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.

O. S. iš kaltinimų pagal BK 184 str. 2 d. (dėl 355216 Lt iššvaistymo 1999 m. birželio 25 d., dėl 343520 Lt iššvaistymo 1999 m. spalio l d., dėl 656849 Lt iššvaistymo 1999 m. spalio 6 d.) išteisinta, nepadarius jai veikų, turinčių šio nusikaltimo požymių. AB „Mažeikių naftos“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 1999 m. balandžio mėn. 12 d. iki 1999 m. lapkričio mėn. 15 d. dirbdamas ,,(duomenys neskelbtini)“, turėdamas pirmojo parašo teisę pasirašyti atsiskaitomuosius dokumentus, apmokamus iš banko sąskaitos, pasirašydamas ūkinės operacijos apskaitos dokumentą, iššvaistė jam patikėtą didelės vertės AB ,,Mažeikių nafta“ turtą - pinigus, o būtent:

pažeisdamas 1992-06-18 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr.I - 2654 11 str. reikalavimus, kuriame nurodyta, kad ,,už apskaitos dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys surašiusieji ir pasirašiusieji apskaitos dokumentus“, pažeisdamas 1998-12-01 akcinės bendrovės ,,Mažeikių nafta“ Biržų filialo nuostatų 7 skirsnio l dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, kad ,,filialo direktorius atsako už filialo darbo organizavimą ir darbo rezultatus, teisingą apskaitos vedimą (kartu su vyriausiuoju finansininku), turto apsaugą“, netikrindamas 1999-03-29 kontrakto ,,(duomenys neskelbtini)“ir jo priedo teisėtumo ir autentiškumo bei šio kontrakto vykdymo, netikrindamas į kurį banką ir kokią sąskaitą buvo daromi ankstesni tarptautinio mokėjimo pavedimai pagal šią sutartį firmos ,,Argus Limited“ vardu, netikrindamas sutarties ,,(duomenys neskelbtini)“ kortelės Nr.3 vedimo bei įrašų, taip pažeisdamas savo, t.y. 1999-04-16 AB ,,Mažeikių nafta“ Biržų filialo direktoriaus įsakymo Nr.59 ,,Dėl sutarčių ir finansinių dokumentų kortelių įvedimo filiale“ 2 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad ,,filiale prekių, paslaugų ar darbų apmokėjimas turi būti vykdomas tik esant, prie apmokėjimui pateikto dokumento, pridėtai ir nustatyta tvarka užpildytai finansinio dokumento kortelei“, nesant nustatyta tvarka užpildytos Biržų filialo finansinio dokumento kortelės, nesant sutarties užbaigimo protokolų, nesant darbų priėmimo aktų, kurie būtų patvirtinti atsakingų asmenų parašais, už faktiškai neatliktus izoliacijos nuėmimo agregato atsarginių dalių pakeitimo, reguliavimo, remonto darbus, 1999 m. birželio mėn. 25 d. pasirašydamas be teisinio pagrindo tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr.73 pagal suklastotą sutartį ,,(duomenys neskelbtini)“ firmos ,,Argus Limited“ vardu į Rietumu banko sąskaitą ,,(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai pervedė 88804 JAV dolerius arba 355216 Lt, taip iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą AB ,,Mažeikių nafta“ turtą, tuo padarydamas AB ,,Mažeikių nafta“ 88804 JAV dolerių arba 355216 Lt, turtinę žalą.

O. S. buvo kaltinama tuo, kad ji nuo 1998 m. gruodžio mėn. l d. iki 1999 m. lapkričio mėn. 15 d. dirbdama vyr.finansininke AB ,,Mažeikių nafta“, esančiame ,,(duomenys neskelbtini)“, turėdama antrojo parašo teisę pasirašyti atsiskaitomuosius dokumentus, apmokamus iš banko sąskaitos, pasirašydama ūkinės operacijos apskaitos dokumentus, iššvaistė jai patikėtą didelės vertės AB ,,Mažeikių nafta“ turtą - pinigus, o būtent:

pažeisdama 1992-06-18 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr.I - 2654 11 str. reikalavimus, kuriame nurodyta, kad ,,už apskaitos dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys surašiusieji ir pasirašiusieji apskaitos dokumentus“, pažeisdama 1998-12-01 akcinės bendrovės ,,Mažeikių nafta“ Biržų filialo nuostatų 7 skirsnio l dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, kad ,,filialo direktorius atsako už filialo darbo organizavimą ir darbo rezultatus, teisingą apskaitos vedimą (kartu su vyriausiuoju finansininku), turto apsaugą“, pažeisdama 1999-01-05 akcinės bendrovės ,,Mažeikių nafta“ Biržų filialo vyriausiojo finansininko pareiginių nuostatų skirsnio vyriausiojo finansininko pareigos 2 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, kad ,,vyriausiasis finansininkas užtikrina finansų ūkio operacijų teisėtumą, tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę“, netikrindama 1999-03-29 kontrakto ,,(duomenys neskelbtini)“ ir jo priedo teisėtumo ir autentiškumo bei šio kontrakto vykdymo, netikrindama į kurį banką ir kokią sąskaitą buvo daromi ankstesni tarptautinio mokėjimo pavedimai pagal šią sutartį firmos ,,Argus Limited“ vardu, netikrindama sutarties ,,(duomenys neskelbtini)“ kortelės Nr.3 vedimo bei įrašų, taip pažeisdama 1999-04-16 AB ,,Mažeikių naftą“ Biržų filialo direktoriaus įsakymo Nr.59 ,,Dėl sutarčių ir finansinių dokumentų kortelių įvedimo filiale“ 2 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad ,,filiale prekių, paslaugų ar darbų apmokėjimas turi būti vykdomas tik esant, prie apmokėjimui pateikto dokumento, pridėtai ir nustatyta tvarka užpildytai finansinio dokumento kortelei“, nesant nustatyta tvarka užpildytos Biržų filialo finansinio dokumento kortelės bei pažeisdama 6 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad ,,šio įsakymo vykdymo kontrolė pavesta filialo vyr.finansininkui O. S. “, nevykdė įsakymo kontrolės, nesant sutarties užbaigimo protokolų, nesant darbų priėmimo aktų, kurie būtų patvirtinti atsakingų asmenų parašais, už faktiškai neatliktus izoliacijos nuėmimo agregato atsarginių dalių pakeitimo, reguliavimo, remonto darbus, 1999 m. birželio mėn. 25 d. pasirašydama be teisinio pagrindo tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr.73 pagal suklastotą sutartį ,,(duomenys neskelbtini)“ ir pateikdama pasirašyti AB ,,Mažeikių nafta“ Biržų filialo direktoriui, pateikė bankui ,,Hermis“ apmokėti pavedimą firmos ,,Argus Limited“ vardu į Rietumu banko sąskaitą ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriuo neteisėtai pervesta 88804 JAV doleriai arba 355216 Lt, tuo padarydama AB ,,Mažeikių nafta“ 88804 JAV dolerių arba 355216 Lt turtinę žalą;

pažeisdama 1992-06-18 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr.I - 2654 11 str. reikalavimus, kuriame nurodyta, kad ,,už apskaitos dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys surašiusieji ir pasirašiusieji apskaitos dokumentus“, pažeisdama 1998-12-01 AB ,,Mažeikių nafta“ Biržų filialo nuostatų 7 skirsnio l dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, kad ,,filialo direktorius atsako už filialo darbo organizavimą ir darbo rezultatus, teisinga apskaitos vedimą (kartu su vyriausiuoju finansininku), turto apsaugą“, pažeisdama 1999-01-05 akcinės bendrovės ,,Mažeikių nafta“ Biržų filialo vyriausiojo finansininko pareiginių nuostatų skirsnio vyriausiojo finansininko pareigos 2 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, kad ,,vyriausiasis finansininkas užtikrina finansų - ūkio operacijų teisėtumą, tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę”, netikrindama kontrakto Nr.090342 egzistavimo, jos registracijos Biržų filialo sutarčių registracijos knygoje bei ar jis yra sutarčių saugojimo bylose, netikrindama kokiu pagrindu bei iš kur atsirado nuoroda į kurį banką ir kokią sąskaitą reikalinga daryti tarptautinio mokėjimo pavedimą pagal šią sutartį firmos ,,Argus Limited“ vardu, netikrindama sutarties ,,(duomenys neskelbtini)“ kortelės egzistavimo, tuo pažeisdama 1999-04-16 AB ,,Mažeikių naftą“ Biržų filialo direktoriaus įsakymo Nr.59 ,,Dėl sutarčių ir finansinių dokumentų kortelių įvedimo filiale“ 2 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad ,,filiale prekių, paslaugų ar darbų apmokėjimas turi būti vykdomas tik esant, prie apmokėjimui pateikto dokumento, pridėtai ir nustatyta tvarka užpildytai finansinio dokumento kortelei“, nesant nustatyta tvarka užpildytos Biržų filialo finansinio dokumento kortelės, nesant sutarties užbaigimo protokolų, nesant darbų priėmimo aktų, kurie būtų patvirtinti atsakingų asmenų parašais, už faktiškai neatliktus ir nežinomus darbus, 1999 m. spalio mėn. l d. pasirašydama be teisinio pagrindo tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr.97 pagal neegzistuojančią sutartį ,,(duomenys neskelbtini)“, nenustatytam asmeniui suklastojus AB ,,Mažeikių nafta“ Biržų filialo direktoriaus parašą, pateikė bankui ,,Hermis” apmokėti pavedimą firmos ,,Argus Limited” vardu į Rietumu banko sąskaitą ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriuo neteisėtai pervedė 85880 JAV dolerius arba 343520 Lt, taip iššvaistė jos žinioje buvusį svetimą AB ,,Mažeikių nafta“ turtą, tuo padarydama AB ,,Mažeikių nafta“ 85880 JAV dolerių arba 343520 Lt turtinę žalą:

pažeisdama 1992-06-18 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr.I -2654 11 str. reikalavimus, kuriame nurodyta, kad ,,už apskaitos dokumentų išrašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys surašiusieji ir pasirašiusieji apskaitos dokumentus“, pažeisdama 1998-12-01 AB ,,Mažeikių nafta“ Biržų filialo nuostatų 7 skirsnio l dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, kad ,,filialo direktorius atsako už filialo darbo organizavimą ir darbo rezultatus, teisingą apskaitos vedimą (kartu su vyriausiuoju finansininku), turto apsaugą“, pažeisdama 1999-01-05 akcinės bendrovės ,,Mažeikių nafta“ Biržų filialo vyriausiojo finansininko pareiginių nuostatų skirsnio vyriausiojo finansininko pareigos 2 dalies reikalavimus, kuriame nurodyta, kad ,,vyriausiasis finansininkas užtikrina finansų ūkio operacijų teisėtumą, tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę“, nepatikrinusi 1998-03-05 kontrakto ,,(duomenys neskelbtini)“ ir jo priedo teisėtumo ir autentiškumo bei šio kontrakto vykdymo, netikrindama kurį banką ir kokią sąskaitą buvo daromi ankstesni tarptautinio mokėjimo pavedimai pagal šią sutartį firmos ABB High Voltage Technologies LtD vardu, netikrindama sutarties ,,(duomenys neskelbtini)“ kortelės Nr.I vedimo bei įrašų, taip pažeisdama 1999-04-06 AB ,,Mažeikių nafta“ Biržų filialo direktoriaus Nr.59 ,,Dėl sutarčių ir finansinių dokumentų kortelių įvedimo filiale“ 2 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad ,,filiale prekių, paslaugų ar darbų apmokėjimas turi būti vykdomas tik esant, prie apmokėjimui pateikto dokumento, pridėtai ir nustatyta tvarka užpildytai finansinio dokumento kortelei“; nesant nustatyta tvarka užpildytos Biržų filialo finansinio dokumento kortelės, nesant sutarties užbaigimo protokolų,, nesant darbų priėmimo aktų, kurie būtų patvirtinti atsakingų asmenų parašais, už faktiškai neatliktus darbus, 1999 m. spalio mėn. 6 d. pasirašydama be teisinio pagrindo tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr.100 pagal tikrą sutartį ,,(duomenys neskelbtini)“, nenustatytam asmeniui suklastojus AB ,,Mažeikių nafta“ Biržų filialo direktoriaus parašą, pateikdama bankui ,,Hermis“ apmokėti pavedimą firmos ,,HIGH – ABB“ vardu į Rietumu banko sąskaitą ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriuo neteisėtai pervedė 244400 Šveicarijos frankų arba 656849 Lt, taip iššvaistė jos žinioje buvusį svetimą AB ,,Mažeikių nafta“ turtą, tuo padarydamas AB ,,Mažeikių nafta“ 244400 Šveicarijos frankų arba 656849 Lt, turtinę žalą.

Panevėžio apygardos teismo 2004-12-30 nuosprendžiu I. D. ir O. S. iš jiems pareikštų kaltinimų pagal BK 184 str. 2 d. išteisintini visuose epizoduose, nepadarius jiems veikų, turinčių šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. l d. l p).

Teismui pateiktų ir ištirtų įrodymų nepakako konstatuoti, kad I. D. ir O. S. , pasirašydami 1999-06-25 tarptautinį mokėjimo pavedimą ,,(duomenys neskelbtini)“ 88804 JAV dolerių sumai, o O. S. pasirašydama dar ir 1999-10-01 bei 1999-10-06 tarptautinius mokėjimo pavedimus Nr. 97 ir 100 atitinkamai 85880 JAV dolerių ir 244400 Šveicarijos frankų sumai turtą iššvaistė veikdami tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Teismas pažymėjo, kad ištirti teisme įrodymai - suklastotos sutartys ,,(duomenys neskelbtini)“ su priedais ir ,,(duomenys neskelbtini)“, sutarčių pasibaigimo protokolai, valiutos pirkimo-pardavimo sutartis - rodo, kad iki pasirašant nurodytus tarptautinio mokėjimo pavedimus buvo sąmoningai iškraipomi aplinkybės ir faktai, susiję su sudarytų sutarčių vykdymu. Kokie asmenys tai padarė - ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, ikiteisminis tyrimas šioje dalyje atskirtas (t. 11 b. l. 93-94). Kad dokumentai buvo klastojami I. D. ar O. S. nurodymu, kurstymu ar jiems žinant apie tai tarptautinių mokėjimo pavedimų pasirašymo metu, teisme ištirti įrodymai nepatvirtina. Nei ant vieno iš suklastotų dokumentų pėdsakų, kad tai padarė I. D. ar O. S. nerasta, netgi priešingai, nustatyta, kad ant sutarčių ir dviejų mokėjimo pavedimų -Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ I. D. parašai suklastoti, pamėgdžiojant jo tikrą parašą, 1999-09-30 valiutos pirkimo - pardavimo sutarties O. S. nepasirašė, nors ir įrašyta jos pavardė. Nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų nepatvirtino ir neparodė, kad I. D. ir O. S. žinojo apie suklastotų dokumentų egzistavimą ar davė nurodymus tokius dokumentus surašyti. Kad I. D. ir O. S. buvo žinoma pavedimų pasirašymo metu apie suklastotas sutartis ir kitus suklastotus dokumentus nenurodyta ir jiems pareikštuose įtarimuose kaltinamajame akte.

Teismas nurodė, kad suklastotuose dokumentuose nurodyti firmų pavadinimai, jų rekvizitai yra labai panašūs į pavadinimus ir rekvizitus firmų, su kuriomis AB ,,Mažeikių nafta“ Biržų filialas buvo sudaręs tikras sutartis, ir tai rodo, kad siekiant gauti pinigus pagal tarptautinius mokėjimo pavedimus buvo naudojama aktyvi apgaulės forma - sąmoningas užmaskuotas aplinkybių ir faktų iškraipymas, kad tai žinojo ir suvokė I. D. ir O. S. teisme ištirti įrodymai irgi nepatvirtina.

Teismas pripažino įrodyta I. D. ir O. S. kaltinimo dalį, kad jie, abu pasirašydami 1999-06-25 tarptautinį mokėjimo pavedimą Nr.73, o O. S. pasirašydama ir 1999-10-01 bei 1999-10-06 tarptautinius mokėjimo pavedimus Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ nepatikrino kontraktų ir jų priedų autentiškumo bei vykdymo, nepatikrino, į kurį banką ir kokią sąskaitą buvo daromi ankstesni tarptautinio mokėjimo pavedimai pagal sutartis, ir esant suklastotiems be jų žinios ar nurodymų dokumentams, pagrindžiantiems piniginių pervedimų pagrįstumą, dėl to be teisinio pagrindo pasirašė jiems kaltinime nurodytus tarptautinio mokėjimo pavedimus, kurių pagrindu į Rietumu banką Latvijoje buvo neteisėtai pervesti įtarimuose I. D. ir O. S. nurodytos pinigų sumos. Tačiau šios nustatytos aplinkybės teismui leido konstatuoti tik tai, kad I. D. ir O. S. netinkamai vykdė jiems pavestas pareigas susijusias su įmonės finansine veikla dėl nerūpestingumo ir nedavė jokio pagrindo konstatuoti, kad I. D. ir O. S. nurodytų pareigų neatliko tyčia, todėl jų veikoje nėra BK 184 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties (atsižvelgiant į galiojusio 1961 m. BK 275 str. ir naujojo BK 3 str. 3 d. nuostatas, draudžiančias sunkinti nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį).

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakomybę už aplaidumą finansinėje, komercinėje, ūkinėje ar profesinėje veikloje numatė 1961 m BK 321' str., tačiau pagal nurodytą BK straipsnį I. D. ir O. S. pripažinti kaltais pagrindo nėra, nes dėl tokios veikos jų atžvilgiu procesas nebuvo pradėtas, be to, I. D. 2002-06-25, o O. S. 2002-10-06 suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal nurodytą straipsnį senaties terminas (1961 m. BK 49 str. l d.2 p.), o BPK 3 str. l d. 2 p. nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2004-12-30 išteisinamąjį nuosprendį panaikinti dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

I. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 str. 2 d. ir nuteisti už 88804 JAV dolerių arba 355216 Lt iššvaistymą 1999 m. birželio 25 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis 2000-04-11 LR įstatymo Dėl amnestijos akto 3 str. 2 d. 2 p., paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu penktadaliu, paskiriant jam laisvės atėmimą 2 m. 9 mėn. 18d. .

O. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 184 str. 2 d. ir nuteisti: pagal BK 184 str. 2 d. už 88804 JAV dolerių arba 355216 Lt iššvaistymą 1999 m. birželio 25 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; pagal BK 184 str. 2 d. už 85880 JAV dolerių arba 343520 Lt iššvaistymą 1999 m. spalio l d. laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams; pagal BK 184 str. 2 d. už 244400 Šveicarijos frankų arba 656849 Lt iššvaistymą 1999 m. spalio 6 d. laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d. šias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 m. 6 mėn. Vadovaujantis 2000-04-11 LR įstatymo Dėl amnestijos akto l str. l d. 3 p., nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies atleisti.

Prokuroras taip pat prašo priteisti iš I. D. ir O. S. solidariai 355216 Lt žalos atlyginimui AB ,,Mažeikių nafta” naudai. O iš O. S. prašo priteisti (343520 + 656849) l000369 Lt žalos atlyginimui AB ,,Mažeikių nafta“ naudai.

Prokuroro nuomone, teismas išteisindamas I. D. ir O. S. neteisingai motyvavo, kad teismui pateiktų ir ištirtų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad I. D. ir O. S. , pasirašydami 1999-06-25 tarptautinį mokėjimo pavedimą Nr.73, o O. S. pasirašydama dar ir 1999-10-01 bei 1999-10-06 tarptautinius mokėjimo pavedimus Nr.97 ir 100 turtą iššvaistė veikdami tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Prokuroro teigimu, I. D. ir O. S. iššvaistė svetimą turtą esant jų netiesioginei tyčiai. Nors I. D. visiškai neigia savo kaltę, tačiau iš jo parodymų galima daryti išvadą, kad jis, bandydamas pasiteisinti, neva tą dieną jam pasirašymui buvo atnešti 26 mokestiniai pavedimai, pagal darbo apimtį visų šių dokumentų pagrįstumo patikrinti negalėjo, suvokė, kad tuo jo veika pavojinga visuomenei, nes teisme parodė ,,be mano parašo mokėjimai yra nevykdomi, mano parašas - galutinis. Be O. S. parašo bankas pinigų neperveda, kaip ir be mano parašo.“ (t. 12 b. l. 53-54).

Prokuroro aiškinimu, O. S. parodymai, kad ,,pasirašant mokėjimo pavedimą Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ 1999-06-25 visi reikalingi dokumentai buvo - kontraktas, darbų priėmimo aktai, kortelė. Kad kontraktas, darbų priėmimo aktas suklastoti - nežinojo, nesuprato, kas tai padarė nežino“ melagingi, nes jokių darbų priėmimo aktų tuo metu iš viso negalėjo būti, kadangi tuo metu nei viena detalė dar nebuvo sumontuota izoliacijos nuėmimo agregatui ,,Evans“. Apelianto nuomone, O. S. žinodama, kad detalės neįdėtos ir darbai neatlikti, pasirašydama minėtą mokėjimo pavedimą, nepagrįstai apmokėjo už neva atliktus darbus. Nors O. S. neigia savo parašą 1999-10-01 tarptautinio mokėjimo pavedime Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“, nurodydama, kad minėtą dieną jos darbe nebuvo, nes tuo metu ji gydėsi Palangos sanatorijoje, tačiau prokuroras atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad 1999-10-01 tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal kontraktą Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ ji pasirašė darbe, ar banke neprisimena, kokie buvo pridėti prie pavedimo pateisinamieji dokumentai neprisimena. Pažymi, kad O. S. turėjo antrojo parašo teisę pasirašyti atsiskaitomuosius dokumentus, apmokamus iš banko sąskaitos, todėl be tikro O. S. parašo joks bankas nebūtų pervedęs pinigų į sąskaitą Rietumu banke. O rašysenos ekspertizė patvirtino, kad 1999-10-01 tarptautiniame mokėjimo pavedime Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“, skiltyje ,,Mokėtojo parašai“ ties antspaudo atspaudu pasirašė O. S. . Revizija nustatyta, kad kontraktas Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ iš viso neegzistuoja ir firma ,,Argus Limited“ neatliko jokių darbų, todėl nerasta prie tarptautinio mokėjimo pavedimo Nr.97 pateisinamų dokumentų su tariamo kontrakto Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ numeriu. Todėl, pasak apelianto, O. S. pasirašydama aukščiau paminėtą tarptautinio mokėjimo pavedimą, negalėjo nežinoti, kad darbai neatlikti ir nėra kontrakto Nr.090342 arba jį pateisinančių dokumentų. Nors O. S. ir teigia pasirašiusi 1999-10-06 tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr. 100 pagal 1998-03-05 kontraktą Nr. 3-9803 esant visiems reikalingiems pirminiams dokumentams, tačiau ji turėjo pastebėti, kad buvo pridėtas suklastotas 1999-09-04 mokėjimo važtaraštis Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal 1999-02-23 kontraktą Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“, t.y. skirtingi kontraktai, nors suklastotame mokėjimo važtaraštyje pardavėjo banko rekvizitai UBS AG, 8010 Zurich (Ciurichas), sąskaitos Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyti tikri, nes jie nurodyti tikruose kontraktuose Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“, bet tarptautinio mokėjimo pavedime Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodytas gavėjo bankas yra Rietumu bankas.

Prokuroro nuomone, teismo išvada, kad ištirti teisme įrodymai - suklastotos sutartys Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ su priedais ir Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“, sutarčių pasibaigimo protokolai, valiutos pirkimo-pardavimo sutartis - rodo, kad iki pasirašant nurodytus tarptautinio mokėjimo pavedimus buvo sąmoningai iškraipomi aplinkybės ir faktai, susiję su sudarytų sutarčių vykdymu, teisinga tik ištirtų įrodymų - suklastotų sutarčių ir kitų minimų dokumentų atžvilgiu. Tačiau prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad O. S. apie minėtų dokumentų klastotes nežinojo tarptautinio mokėjimo pavedimų pasirašymų metu. Pažymi, kad O. S. , dirbusi AB ,,Mažeikių nafta“ Biržų filiale vyr. finansininke, nors savo kaltę neigia visiškai, pati dokumentų neklastojo, galėjo pastebėti apgaulę, nes pati parodė, kad jai buvo pavaldi visa buhalterija, todėl apie suklastotų dokumentų egzistavimą turėjo žinoti. Be to, ji pasirašė be teisinio pagrindo net tris tarptautinio mokėjimo pavedimus, po to pradėjus šį tyrimą jai buvo net grasinama, o liudytojai parodė, kad O. S. viską gerai žinojo savo darbe, ja visi pasitikėjo.

Prokuroro nuomone, teismas, išsamiai ir bešališkai ištyręs esmines bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad I. D. ir O. S. netinkamai vykdė jiems pavestas pareigas susijusias su įmonės finansine veikla dėl nerūpestingumo.

Prokuroras pažymi, kad BK 184 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą ar turtinę teisę, t.y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais jų atžvilgiu. Apeliantas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr.8 ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo bylose“ 9 punkte esančiais išaiškinimais ir teismų praktikos pavyzdžiais ir iš jų daro išvadą, kad darbuotojui nevykdant savo tiesioginių funkcijų, pareigybinių instrukcijų, nesilaikant įstatymų, ar darbo tvarką numatančių nuostatų pripažįstama kaltės forma kaip netiesioginė tyčia.

Be to, apelianto nuomone, teismas neteisingai aiškino galiojančias BPK teisės normas ir jų nepritaikė (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas).

Apelianto nuomone, teismas nurodydamas, kad I. D. ir O. S. nusikalstamos veikos padarytos dėl aplaidumo, kurias numatė 1961 m. BK 321¹ str., neteisingai aiškino šiuo metu galiojančio BPK 3 str. l d. 2 p. sampratą, nes šiuo atveju nereikalingas naujos bylos iškėlimas ir tyrimo atlikimas, kadangi procesas jau anksčiau buvo pradėtas ir vykdomas dabar, faktinės bylos aplinkybės tos pačios, tik sprendžiamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Atsižvelgiant į kaltės formą galima kaltinamųjų veikos kvalifikacija pagal BK 184 str. 2 d., arba BK 321¹ str., arba BK 321 str. Prokuroro teigimu, teismas nagrinėdamas bylą ir manydamas, kad yra pagrindas I. D. ir O. S. veikas perkvalifikuoti, veikų iš BK 184 str. 2 d. neperkvalifikavo į 1961 m. BK 321¹ str. ir kaltinamųjų atžvilgiu baudžiamosios bylos nenutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, nors esant nuosprendyje nurodytiems argumentams privalėjo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo skundą patenkinti, o išteisintieji ir jų gynėjai prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroro skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone Panevėžio apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas, nes yra priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų. Šis nuosp­ren­dis taip pat laikytinas pagrįstu, nes jame padarytos išvados, dėl skunde ginčijamo I. D. ir O. S. padaryto turto iššvaistymo kaltės formos ir baudžiamojo proceso normos aiškinimo, yra pagrįstos.

Tuo tarpu skunde esantys prokuroro argumentai ir daromos išvados dėl bylos duomenų yra nepagrįsti ir nepakankami, jog įtikintų apeliacinės instancijos teismo kolegiją, kad nuteistieji jiems patikėtą svetimą turtą iššvaistė veikdami netiesiogine tyčia.

Klausimas dėl to, kad kaltinimuose pagal BK 184 str. 2 d. nebuvo nurodyta abiejų kaltinamųjų kaltės forma, ar tai nėra esminis kaltinimo trūkumas, buvo iškilęs jau bylos teisminio nagrinėjimo pradžioje ( 11 bylos tomas, b. l. 183-211). Tada išsiskyrusias teismo ir prokuroro nuomones dėl kaltinimų turinio apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2004-09-15 nutartimi išsprendė palankiai prokurorui ir, nors BK 184 str. galimos abi kaltės formos, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nerado pagrindo teigti, jog kaltės formos nurodymas kaltinamajame akte yra privalomas. Tokiu būdu I. D. ir O. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltės formos nustatymo klausimas buvo atidėtas į vėlesnę proceso stadiją. Todėl ginčas dėl taip kaltinime ir nenustatytos kaltės formos neišvengiamai iškilo dar kartą pirmosios instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir jau nustačius abiejų išteisintųjų kaltės formą – neatsargumą, pasireiškiantį nusikalstamu nerūpestingumu. Šiuo metu esminis dalykas, dėl kurio nesutinka prokuroras yra tai, kad AB ,,Mažeikių nafta“ Biržų filialo direktorius I. D. ir vyr. finansininkė O. S. be teisinio pagrindimo pasirašydami atitinkamus tarptautinius pavedimus, kurių pagrindu buvo iššvaistytas turtas, veikė neatsargiai.

Kaip žinia, svetimo turto iššvaistymas yra neteisėtas kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje svetimo turto perleidimas tretiesiems asmenims. Jei nustatoma, kad išteisintųjų žinioje buvęs AB „Mažeikių nafta“ filialo turtas buvo iššvaistytas tyčia, tai veika kvalifikuotina pagal BK 184 str. 2 d. Tačiau jeigu nustatoma, kad ta pati veika padaryta dėl neatsargumo, tai abiejų išteisintųjų veikos jau negali būti vertinamos kaip svetimo turto iššvaistymas, nes jiems inkriminuojamų veikų padarymo metu, 1999 m, baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto iššvaistymą dėl neatsargumo nebuvo numatyta. Nustačius tokią kaltės formą, BK 3 str. 3 d. taisyklė draudžia BK 184 str. 2 d. inkriminavimą, nes šis baudžiamasis įstatymas nustato veikos nusikalstamumą ir sunkina išteisintųjų teisinę padėtį.

Kad nustatytų konkrečią I. D. ir O. S. kaltės formą, atsižvelgdama, kad nei skunde, nei nuosprendyje kaltės formos samprata visiškai svarstoma nebuvo, visų pirma kolegija pasitelkia BK 15 str. 3 d. ir 16 str. nuostatas ir aiškina jas BK 184 str. atžvilgiu.

Jei asmuo suvokia, kad neteisėtai, neatlygintinai švaisto jo žinioje esantį turtą ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus ( t.y supranta, kad daro jam materialinę žalą) ir nors nesiekia tokių padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti, jis turtą iššvaisto veikdamas netiesiogine tyčia. Požymiai, apibūdinantys netiesioginės tyčios intelektualųjį elementą, yra pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas ir numatymas, kad gali atsirasti BK numatyti padariniai. Valinį netiesioginės tyčios elementą sudaro tokių padarinių nenorėjimas, bet sąmoningas leidimas jiems atsirasti. Asmuo numato materialinės žalos atsiradimo kitam asmeniui galimybę dėl savo veiksmų, tačiau nesiima priemonių šiai žalai išvengti, yra abejingas dėl pasekmių atsiradimo.

Tačiau jeigu asmuo supranta, kad jo atlikti veiksmai yra neteisėti ir gali sukelti turto iššvaistymą, padaryti savininkui ar kitam turto valdytojui materialinę žalą, tačiau lengvabūdiškai tikisi, kad yra aplinkybių, kurios neleis kilti žalingoms pasekmėms arba asmuo konkrečiai nenumato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti pavojingų pasekmių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, jis veikia neatsargiai, esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerūpestingumui. Kaip yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų nutartyje Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“, baudžiamajame įstatyme, BK 16 str. 3 d., „vartojama sąvoka ,,turėjo” apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka ,,galėjo” reiškia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių asmuo turi realią galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius“.

Apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, apygardos teismas išteisinamajame nuosprendyje išdėstė pagrįstus ir įtikinamus motyvus, kodėl neįžvelgia I. D. ir O. S. veiksmuose netiesioginės tyčios šiems iššvaistant turtą. Teismas nurodė, kokie bylos duomenys bei aplinkybės rodo, kad išteisintieji, pasirašydami atsiskaitomuosius dokumentus, nevykdė jiems kaltinimuose nurodyto Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo reikalavimų ir bendrovės AB „Mažeikių nafta“ Biržų filialo įsakymų bei nuostatų, taip elgėsi patys būdami suklaidinti.

Išvada apie subjektyvių nusikaltimo sudėties požymių buvimą paprastai daroma remiantis nustatytomis objektyviomis bylos aplinkybėmis, tačiau jei tokių aplinkybių nėra ar jos nepakankamos, tai imami už pagrindą kaltininko parodymai.

Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo greitai nustatytas nesurastų ir nežinomų asmenų padarytas Biržų filialo piniginių lėšų stambiu mastu pasisavinimo per Latvijos Rietumu banke atidarytą fiktyvią sąskaitą būdas. Tačiau filialo direktoriaus I. D. ir vyr. finansininkės O. S. vaidmuo šiame pasisavinime, sąsajos su turto pasisavinimą padariusiais asmenimis visiškai nėra nustatyti. Vėliau byloje įrodinėjant jau nebe šių asmenų padarytą turto pasisavinimą, o tik iššvaistymą - konkrečios turtinę žalą sukėlusių atsiskaitomųjų dokumentų ruošimo, tikrinimo ir net pasirašymo aplinkybės, fiktyvių dokumentų, sąlygojusių tarptautinis mokomuosius pavedimus, atsiradimo filiale aplinkybės viso ikiteisminio tyrimo metu taip ir nebuvo atskleistos. Jos akivaizdžiai padėtų apsispręsti dėl išteisintųjų veikos subjektyviosios pusės požymių. Tačiau nei vienas liudytojas, nei kiti bylos duomenys nepaneigia išteisintųjų parodymų, kad jiems tikrai buvo nežinoma, jog pavedimais apmokama už neatliktus darbus, kad mokama pagal fiktyvius kontraktus ir suklastotus kitus, šiuos kontraktus lydinčius dokumentus. Tyrimo pradžioje buvo konstatuoti faktai, kad direktorius be teisinio pagrindimo pasirašė vieną tarptautinį pavedimą, o vyr. finansininkė pasirašė tris pavedimus, ant dviejų iš jų, vyr. finansininkės pasirašytų, pasirašė ne direktorius. Kaltei dėl turto iššvaistymo pagrindinai esant grindžiamai atsiskaitomųjų dokumentų pasirašymo faktais, paliekama plati erdvė asmenų psichinio santykio su padaryta veika interpretacijai. Tokią erdvę išnaudoja prokuroras ir abiejų išteisintųjų tyčinius iššvaistymo veiksmus skunde daugiausiai įrodinėja ne bylos objektyviomis aplinkybėmis, liudytojų parodymais, o pasitelkdamas išteisintųjų parodymų ištraukas ir komentuodamas jas palankia apelianto pozicijai linkme. Taip apeliantas priverstas daryti, nes objektyvių duomenų, padedančių nustatyti išteisintųjų elgesį dėl veikos neteisėtumo suvokimo ir tuo labiau pasekmių suvokimo, byloje akivaizdžiai pasigendama.

Štai prokuroras, kritikuodamas I. D. pasiteisinimą, kad tarptautinio pavedimo Nr. 73 pasirašymo dieną, jis pasirašė 26 mokamuosius pavedimus ir net dėl jų didelio kiekio kiekvieno dokumento pagrįstumo patikrinti negalėjo, apeliaciniame skunde pateikia 12 bylos tome, b. l. 53-57 esančių I. D. parodymų teisme ištrauką : „be mano parašo mokėjimai yra nevykdomi, mano parašas - galutinis. Be O. S. parašo bankas pinigų neperveda, kaip ir be mano parašo“ ir iš to daro išvadą, kad I. D. suvokė, jog jo veika yra pavojinga visuomenei. Tokia išvada akivaizdžiai netinkama ir iš skunde cituojamų I. D. parodymų tikrai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neišplaukia. Nei ši frazė, nei kiti išteisintojo i. Dološickio parodymai neduoda pagrindo daryti išvadą, kad jis 1999 m. birželio mėn. 25 d. pasirašydamas tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr.73 suvokė, jog neteisėtai, neatlygintinai švaisto jo žinioje esantį turtą ir numato galimybę, kad dėl to bendrovei atsiras turtinė žala.

Jokių kitų bylos duomenų ar aplinkybių, pagrindžiančių I. D. inkriminuojamo nusikaltimo subjektyvinę pusę ir paneigiančių apygardos teismo išvadas prokuroras skunde taip ir nenurodo.

Prokuroro daroma kategoriška išvada, kad visais atvejais darbuotojui nevykdant savo tiesioginių funkcijų, pareigybinių instrukcijų, nesilaikant įstatymų, ar darbo tvarką numatančių nuostatų, kai dėl to buvo iššvaistytas turtas, darbuotojo kaltės forma dėl turto iššvaistymo yra netiesioginė tyčia ir ne kitaip, yra neteisinga, nes kiekvienu atveju privalu nustatinėti, kokiomis aplinkybėmis konkrečioje įmonėje esant veikė toks darbuotojas, ar jis pats nebuvo suklaidintas kitų asmenų ar kitokių aplinkybių.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nuosprendyje yra nurodęs, kokie teismo ištirti bylos duomenys rodo, jog pagrįstai galima manyti, jog I. D. elgėsi ne tyčia, o nepakankamai rūpestingai ir apdairiai, nes pasitikėjo mokamąjį pavedimą Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ ruošusiais pavaldiniais, manė, kad jo įvesta sutarties kortelių apie kontraktų vykdymą tvarka yra pakankama. Tuo tarpu nežinia kieno suklastotos ir netgi nežinia kaip bendrovėje atsiradusios 1999-03-29 sutarties Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ su priedais ir protokolo apie sutarties užbaigimą pagrindu buvo sąmoningai iškraipyti faktai, ir dėl to buvo apmokėta už fiktyvius, niekieno neatliktus izoliacijos nuėmimo, agregato atsarginių dalių pakeitimo ir kitus darbus.

Nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų, kurių dalis ilgą laiką ikiteisminio tyrimo metu buvo patys įtariamieji, nepatvirtino, kad I. D. žinojo apie suklastotų dokumentų egzistavimą bendrovės Biržų padalinyje. Juo labiau nėra jokių duomenų, apie kokį nors I. D. prisidėjimą prie dokumentų suklastojimo ir panaudojimo. 1999-03-29 sutartyje ,,(duomenys neskelbtini)“, jos prieduose ir sutarties pabaigos protokoluose pasirašė ne I. D. , o buvo pasirašyta pamėgdžiojant jo tikrus parašus. Nors paprastai tyčinis turto iššvaistymas yra lydimas pagalbinių nusikaltimų – dokumentų, antspaudų, blankų suklastojimo ir tokių dokumentų panaudojimo, apgaulingo ar aplaidaus ar apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, tokie veiksmai šioje byloje niekam nėra inkriminuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatytas tik vienintelis tikras I. D. parašas ant be teisinio pagrindimo paruošto mokestinio dokumento. Ant kitų dviejų tokiu pat neteisėtu būdu paruoštų pavedimų Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ I. D. parašai buvo suklastoti, pamėgdžiojant jo tikrą parašą.

Imtina domėn, kad 1999 m. AB „Mažeikių nafta“ Biržų filialo sutartiniu pagrindu su kitais juridiniais asmenimis vykdoma investicinė ir kitokia susijusi su mokamųjų dokumentų priėmimu veikla buvo intensyvi, kiekvieną dieną buvo ruošiama ir vykdoma daug finansinių operacijų, tame tarpe ir realių sutarčių pagrindu su ta pačia firma „Argus Limited“ dėl to paties izoliacijos nuėmimo agregato aptarnavimo.

.

Prokuroras, skunde mėgindamas įrodyti, kad O. S. suprato, kad jos atlikti veiksmai pasirašant 1999-06-25 mokėjimo pavedimą Nr.73, 1999-10-01 pasirašant tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“, o 1999 -10-06 pasirašant tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ yra neteisėti ir gali sukelti turto iššvaistymą, nepateikia jokių konkrečių kaltinančių duomenų ar aplinkybių, o tik prielaidas ir samprotavimus, kurie nėra pagrįsti.

Štai teigdamas, kad O. S. buvo žinoma, jog izoliacijos nuėmimo agregatui „Evans“ nebuvo sumontuotos detalės ir neatlikti darbai, sieja šitą žinojimą tik su faktu, kad bylos tyrimo metu nerasti šių darbų priėmimo aktai. Ši prokuroro nurodoma aplinkybė nepakankama tokiai išvadai daryti. Prokuroras nutyli aplinkybes, kad filiale buvo rastas fiktyvus kontraktas Nr. 090291K, sutarties kortelė, 1999 06-22 protokolas apie kontrakto Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ įvykdymą ( 1 bylos tomas, b. l. 196), 1999 -06-22 firmos „Argus Limited“ patvirtinimas apie darbų atlikimą ( 1 bylos tomas, b. l. 201). Šie fiktyvūs, nežinia kieno suklastoti ir reikiamu momentu panaudoti dokumentai yra pakankamai svarūs, kad įsitikinti, jog kontraktas yra įvykdytas. O. S. byloje yra parodžiusi, kad iš kitų šaltinių, be dokumentų, jai nebuvo žinoma ar firma „Argus Limited“ atliko atsarginių dalių pakeitimo, reguliavimo, remonto darbus nuėmimo agregatui „Evans“ ( 11 tomas, b. l. 59) ir objektyvių duomenų, paneigiančių šį tvirtinimą, byloje nėra.

Biržų filiale realiai nesant tinkamos ir detaliai reglamentuotos tvarkos dėl filialo sutarčių vykdymo, saugojimo teisinio pagrindimo kontrolės, fiktyvūs priėmimo aktai, tokie patys kaip ir fiktyvūs dokumentai, pateisinantys sutarčių įvykdymą tokie, kaip kad filiale rasti : 1999 06-22 protokolas apie kontrakto Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ įvykdymą ar firmos „Argus Limited“patvirtinimas apie darbų atlikimą, sėkmingai galėjo reikiamu metu atsirasti sutarties vykdymo medžiagoje ir juos panaudojus, vėl būti išimami.

Skunde minimi prieštaravimai O. S. parodymuose dėl 1999-10-01 tarptautinio mokėjimo pavedime Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ pasirašymo aplinkybių taip pat neįrodo jos suvokimo, jog jos atlikti veiksmai yra neteisėti ir gali sukelti turto iššvaistymą. Šie prieštaravimai nėra esminiai ( tardyme išteisintoji teigė, kad neprisimena konkrečių pavedimo pasirašymo aplinkybių, o teisme teigė nepasirašiusi, nes tai sprendžia iš to, kad tuo metu sirgo ir atostogavo). Teismas patikėjo ekspertiniu keliu nustatytam faktui, kad ant pavedimo Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“7 yra O. S. parašas, tačiau konkrečios pavedimo pasirašymo aplinkybės (kada tiksliai buvo pasirašytas pavedimas, ar buvo pasirašytas anksčiau negu 1999-10-01, ar O. S. tikrino pavedimo teisinį pagrindimą sąlygojančius dokumentus, kas tai gali patvirtinti) nėra nustatytos. Tuo tarpu bylos duomenys rodo, kad O. S. išties 1999-10-01 gydėsi Palangoje, ją pavadavo A. D. . Šie bylos duomenys nepaneigti. Iš skunde dėstomų faktų ir argumentų niekaip neišplaukia išvada, kad pasirašydama aukščiau paminėtą tarptautinio mokėjimo pavedimą, O. S. negalėjo nežinoti, kad darbai, už kuriuos apmokama, yra neatlikti. Kaip ir ankstesnio pavedimo atveju, pavedimo teisinis pagrindimas, priešingai negu teigia prokuroras, yra dangstomas fiktyvių dokumentų ( protokolas apie kontrakto įvykdymą ( 2 bylos tomas, b. l. 28) atliekamų darbų specifikacijos ( 2 bylos tomas, b. l. 30).

Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad suklastotuose dokumentuose nurodyti rekvizitai yra labai panašūs į pavadinimus ir rekvizitus tų firmų, su kuriomis AB ,,Mažeikių nafta“ Biržų filialas buvo sudaręs tikras sutartis. Nežinomų ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų buvo sukurtos tokios dirbtinės aplinkybės ir įformintos tokiais dokumentais, kurių fiktyvumą vienam asmeniui, nepasitelkus duomenų iš kitų filialo padalinių ir nesant filiale realios sutarčių vykdymo bei kontrolės tvarkos, išties sunku konstatuoti. Tai pasakytina ir apie 1999-10-06 tarptautinio mokėjimo pavedimą Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ pagrindžiančius fiktyvius dokumentus. Prokuroras O. S. suvokimą, kad ji, pasirašydama šį pavedimą ir kartu nepastebėdama sąskaitų neatitikimo, elgėsi sąmoningai neteisėtai , motyvuoja žodžiais „turėjo pastebėti“. Tokio argumento, kolegijos manymu , nepakanka O. S. netiesioginei tyčiai įrodyti.

O skunde esančio prokuroro argumento, kad O. S. galėjo pastebėti apgaulę, nes jai buvo pavaldi visa buhalterija, todėl apie suklastotų dokumentų egzistavimą ji turėjo žinoti, kolegija negali net revizuoti dėl akivaizdaus tokio teiginio nelogiškumo.

Tiesa, prokuroras bando įrodyti, kad I. D. ir O. S. veikė netiesiogine tyčia dar ir perrašydamas Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr.8 ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo bylose“ 9 punktą ir kreipdamas dėmesį į teismų praktikos pavyzdžius turto iššvaistymo bylose komercinių bankų veikloje, šiems išduodant kreditus. Tačiau šie šaltiniai ir juose esantys teismų praktikos pavyzdžiai netalpina jokių šios baudžiamosios bylos aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų nustatinėti išteisintiesiems inkriminuotos veikos, numatytos BK 184 str. 2 d. subjektyviuosius požymius.

Prokuroro argumentų dėl netiesioginės tyčios buvimo netvirtumą atspindi ir antroji apeliacinio skundo dalis, kurioje jau netiesiogiai sutinkama ir neginčijama pirmos instancijos teismo išvada kad abiejų išteisintųjų veikose galimai yra 1961 m. BK 321¹ str. ( aplaidumas ūkinėje ir komercinėje veikloje) sudėtis.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, kad pagal 1961 m BK 321' str., I. D. ir O. S. pripažinti kaltais trukdo procesinės kliūtys ( BPK 3 str. l d. konstrukcija) ir ta aplinkybė, kad I. D. nuo 2002-06-25, o O. S. nuo 2002-10-06 yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal nurodytą baudžiamąjį įstatymą senaties terminai. Procesas jų atžvilgiu buvo pradėtas pagal 1961 m. BK 275 str. 3 d., vėliau tęsiamas pagal 2000 m BK 184 str. 2 d., o ne pagal 1961 m. BK 321' str. Pagal 1961 m. BK 321' str. procesas nebuvo pradėtas, nes tokie įtarimai ir kaltinimai jiems nebuvo pareikšti. Apeliacinės instancijos teismo kolegija šioje skundo dalyje atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad tęsti procesą pagal 1961 m. BK 321' str. buvo galima tik perkvalifikavus abiejų tuometinių kaltinamųjų veikas iš nusikaltimo nuosavybei į nusikaltimą ūkininkavimo tvarkai, ir, nors tokios veikos perkvalifikuojamos pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, keičiantis, veikos pobūdžiui, labai rimtai svarstytinas klausimas ar esmingai nesikeičia ir faktinės naujai inkriminuojamos veikos aplinkybės. Tuo tarpu BPK 256 str. 3 d. taisyklė ( 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1496 redakcija), vėlgi tokiu atveju reikalauja prokuroro iniciatyvos ir kaltinimo pakeitimo teisme.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, kolegija daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo vadovaujantis BPK 329 str. 1 d. 2 p. išteisinamąjį nuosprendį abiejų išteisintųjų atžvilgiu panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas ŠeškauskasTeisėjai: Albinas BielskisElena Vainienė