Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės, teisėjų Danutės Kutrienės, Dalios Kačinskienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 38/2008 pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą skolininkams A. M., D. K. dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje buvo įregistruotas hipotekos lakštas Nr. 01120060030243, kuriuo skolininkai A. M. ir D. K., užtikrindami iki 2031 m. lapkričio 30 d. suteiktos paskolos grąžinimą, įkeitė pareiškėjui AB DnB NORD bankui nekilnojamąjį daiktą - 122,59 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. 4400-0854-4707:4874, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. M. ir D. K., sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintą 1 420 000,00 Lt.

2007 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje buvo įregistruotas hipotekos lakštas Nr. 01120070011057, kuriuo skolininkai A. M. ir D. K., užtikrindamas iki 2031 m. lapkričio 30 d. suteiktos paskolos grąžinimą, įkeitė pareiškėjui AB DnB NORD bankui nekilnojamąjį daiktą – 75,12 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. 4400-0203-2344:2826, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį D. K., sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintą 480 000,00 Lt.

Skolininkų A. M., D. K. atskiruosius skundus atsisakytina tenkinti.

Bylos, kylančios iš hipotekos teisinių santykių, yra nagrinėtinos ypatingąja teisena, kuriose teismas veikia kaip vyriausiasis registro tvarkytojas, užtikrinantis ir registro duomenų patikimumą, teisėtumą ir išsamumą. Teismas administruoja ypač svarbias materialias teisės normas, reglamentuojančias hipotekos teisinius santykius. Hipotekos santykių reguliavimas neretai yra susijęs ir su priverstiniu išieškojimu iš skolininko turto, o sprendimą priverstinai parduoti turtą gali priimti tik teismas, todėl daug funkcijų, reikalingų hipotekos santykiams administruoti, yra perduota hipotekos skyriams apylinkės teismuose. Taigi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – LR CPK) XXXVI skyriuje esančios teisės normos reglamentuoja bylų, kylančių iš hipotekos teisinių santykių ir nagrinėjamų ypatingąja teisena, teismingumą, hipotekos registro sistemą, prašymų dėl hipotekos registravimo padavimo tvarką, hipotekos registravimą, hipotekos pabaigą ir t.t. LR CPK 558 str. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią tvarka, hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. LR CPK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, šiuo atveju AB DnB NORD, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą. AB DnB NORD bankas nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė – 2006 m. gruodžio 20 d. kreditavimo sutartis Nr. 4221-06IL su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais bei papildymais – buvo nevykdoma, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį. Darytina išvada, kad AB DnB NORD bankas turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir kreditoriaus lūkesčiai, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, yra teisėti. A. M. atskirojo skundo argumentai, jog pareiškėjo reikalavimas priverstinai išieškoti skolą yra nepagrįstas, nes kreditorius pažeidė prievolę, nepateikė mokėjimų grafiko, informacijos apie palūkanų dydį, vienašališkai nutraukė kredito sutartį, nors skolininkas pateikė pretenzijas dėl sutarties sąlygų, nekilnojamojo turto tinkamo įvertinimo neturi reikšmės kaip neatitinkantys hipotekos institutą reglamentuojančių teisės normų. Skolininkas D. K. nurodė, jog jis negali vykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku, taip pat kreditorius nurodo nepagrįstą negrąžinto kredito dydį, kuris yra adekvatus suteiktai viso kredito sumai, t.y. 1 506 000 Lt, ir t.t. Skolos dydžio nustatymas, kreditavimo sutarties sąlygų ir nutraukimo pagrįstumas bei kiti su pagrindine prievole susiję klausimai byloje dėl hipotekos nenagrinėjami (LR CPK 542 str. 1 d.). LR CPK 565 str. 1 d. yra įtvirtinta skolininko teisė raštu reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jei yra Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – LR CK) nurodyti pagrindai. Tuo tarpu skolininko reikalavimas apskritai panaikinti nutartį, kuria areštuotas įkeistas turtas (LR CPK 558 str.), motyvuojant, jog kreditorius AB DnB NORD nevykdė priešpriešinių pareigų, yra nepagrįstas. Remiantis CPK 558 str., kreditorius atliko teisėtus veiksmus nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą, nes tokiais atvejais turto areštas taikomas nepriklausomai nuo faktinių ginčo aplinkybių, pagrindinės prievolės - paskolos pagrįstumo, kuris yra nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Nenuginčijus pačios hipotekos ar išieškojimo galimumo fakto, ginčyti turto areštą dėl jo tikslingumo nėra pagrindo. Tuo tarpu hipotekos teisėja, nesant prašymo dėl hipotekos pabaigos ir duomenų apie ieškininės teisenos tvarka nagrinėjamą ginčą dėl hipotekos teisėtumo, neturėjo pagrindo suabejoti pareiškėjo prašymo pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 19 d. nutartis, kuria teismas areštavo skolininkų įkeistą nekilnojamąjį turtą, yra pagrįsta ir teisėta, o skolininkų A. M., D. K. atskirieji skundai netenkinami.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.