- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- e1-1851-1155/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00370-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Renatos Mačiulaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, dėl ko negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o būtent:
jis, (duomenys neskelbtini) būdamas vienas iš (duomenys neskelbtini) akcininkų ir faktinis šios įmonės vadovas (nuo (duomenys neskelbtini) oficialiai paskirtas į šios įmonės direktoriaus pareigas), todėl pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už šios įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo (toliau – ir ĮAĮ) 28 straipsnį būdamas atsakingas už minėtos įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, tyčia pažeisdamas BAĮ 10 straipsnio, 16 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ir FAĮ) 16 straipsnio 1 ir 7 dalių reikalavimus, per visą bendrovės veiklos laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) nepaskyrė (duomenys neskelbtini) vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ar nesudarė sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia įmone (apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiu asmeniu) dėl (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo, o taip pat (duomenys neskelbtini) pats nevedė (duomenys neskelbtini) apskaitos (turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), piniginių lėšų, nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos) registrų ir neįtraukė į įmonės apskaitą visų minėto laikotarpio ūkinių operacijų, be to, jis nesudarė (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės ataskaitų (duomenys neskelbtini) ir, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalį, nepateikė jų VĮ Registrų centrui, taip pat jis, pažeisdamas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4, 5 ir 16 punktus, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) nepasirašė (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderių ir neužtikrino, kad jie būtų pasirašyti pinigų gavėjo parašais, bei grynųjų pinigų judėjimo netvarkė kasos knygoje, dėl ko (išvardintų pažeidimų) negalima visiškai nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini).
Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis kartu su G. B. ir M. Ž. nusprendė steigti įmonę, kuri užsiimtų keleivių pervežimu, t. y. taksi paslaugų teikimu. Tuo tikslu (duomenys neskelbtini) jie kreipėsi į bendrovę, kuri užsiėmė įmonių steigimu, pavadinimo jis neprisimena. Minėtos bendrovės pagalba buvo įsteigta (duomenys neskelbtini). Iš karto po (duomenys neskelbtini) įsteigimo jis su minėtais asmenimis tapo bendrovės akcininkais. Pirmą bendrovės direktorių paskyrė (duomenys neskelbtini) įsteigusi bendrovė. Praėjus keletui dienų po (duomenys neskelbtini) įsteigimo, jis su minėtais asmenimis visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu direktoriumi paskyrė J. P. Šį pažįsta nuo vaikystės, su juo yra draugai. Skiriant J. P. (duomenys neskelbtini) vadovu, buvo sutarta, kad šis tik atstovaus bendrovę, pasirašinės dokumentus bendrovės vardu, tačiau realiai (duomenys neskelbtini) veiklai vadovavo jis. J. P. per visą laikotarpį, kol buvo bendrovės direktorius, esant reikalui, vykdavo į įvairias įstaigas, pasirašydavo dokumentus, ant kurių reikėdavo (duomenys neskelbtini) direktoriaus parašo. Įsteigus (duomenys neskelbtini), buvo atidaryta bendrovės sąskaita Luminor banke. Banko kortelė visada būdavo pas jį, o PIN generatorius, naudotas prisijungimui prie (duomenys neskelbtini) sąskaitos internetinės bankininkystės, būdavo arba pas jį, arba pas J. P. (Duomenys neskelbtini) savo veikloje naudojo arba įsigytas transporto priemones, arba nuomojamas iš (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) transporto priemonės buvo pirktos iš jo ir G. B. asmeninių lėšų. Iš viso (duomenys neskelbtini) buvo įsigijusi apie 6–7 automobilius. Kiek tiksliai darbuotojų dirbo (duomenys neskelbtini) per visą bendrovės veiklos laikotarpį, nežino. Darbuotojams atlyginimus apskaičiuodavo pats, tačiau dokumentuose jų nefiksuodavo. Atlyginimus bendrovės darbuotojams mokėdavo jis pats, grynais pinigais. (Duomenys neskelbtini) jokie darbo grafikai nebūdavo sudaromi, darbo laiko žiniaraščiai nebuvo pildomi. Pagrindinės (duomenys neskelbtini) pajamos buvo iš įmonės (duomenys neskelbtini), kuri vėliau pakeitė pavadinimą į (duomenys neskelbtini). Iš minėtos įmonės pavedimais pinigai buvo pervedami į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Bendrovė uždirbdavo ir grynųjų pinigų, tačiau jie sudarė ne daugiau kaip 10 proc. pajamų ir būdavo iš karto išleidžiami automobilių kurui. Kiek bendrovė uždirbo pajamų, turėjo išlaidų, koks buvo jos pelnas ar nuostolis per visą jos veiklos laikotarpį, jis nežino, tai turėtų atsispindėti iš operacijų bendrovės banko sąskaitoje. (Duomenys neskelbtini) finansinės ataskaitos nebuvo rengiamos, tačiau iki (duomenys neskelbtini) buvo teikiamos mėnesinės ir metinės deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Sodrai. (Duomenys neskelbtini) niekada neturėjo įdarbinusi buhalterės bei oficialiai nesamdė jokios buhalterines paslaugas teikiančios įmonės. (Duomenys neskelbtini) deklaracijas, teiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai, jam padėdavo užpildyti ir pateikti jo pažįstama, dirbanti buhaltere, tačiau ją nurodyti atsisakė. Nuo pat veiklos pradžios (duomenys neskelbtini) finansinė būklė buvo sunki, bendrovė išsilaikydavo, bet kartais reikėdavo investuoti savo pinigus į jos veiklą. Dėl šios priežasties M. Ž., praėjus porai metų po (duomenys neskelbtini) veiklos pradžios, savo akcijas atidavė jam bei G. B. Kartais, kai bendrovė uždirbdavo, tiek jis, tiek G. B. nusiimdavo pinigų iš bendrovės sąskaitos, tačiau savo pajamų jis niekur nedeklaruodavo. (Duomenys neskelbtini) jis su G. B. nusprendė keisti (duomenys neskelbtini) veiklos pobūdį. Buvo įsigijęs techninės pagalbos automobilį ir planavo teikti techninės pagalbos kelyje paslaugas. Tam, kad sumažėtų (duomenys neskelbtini) išlaidos (nereikėtų mokėti mokesčių už J. P.), jis su G. B. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (duomenys neskelbtini) atleido J. P. iš bendrovės vadovo pareigų ir jis pats tapo (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Tapus bendrovės direktoriumi, J. P. jam jokių bendrovės dokumentų ar turto neperdavė, nes visi dokumentai, kiek jų apskritai buvo išsaugota, buvo laikomi pas jį namuose, o visas turtas, kokį bendrovė turėjo, buvo tik automobiliai, kurių bendrovei priklausė vienas ar du, kai jis tapo bendrovės direktoriumi. Grynųjų pinigų bendrovėje tuo metu, kai tapo jos direktoriumi, nebuvo. Jam tapus bendrovės vadovu, (duomenys neskelbtini) jokios veiklos jau nebevykdė, o teikti techninės pagalbos kelyje paslaugų taip ir nepradėjo, kadangi 2020 m. kovo mėn. Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas dėl prasidėjusios koronaviruso pandemijos. Kadangi bendrovė veiklos nevykdė, daugiau nebuvo teikiamos ir jokios deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Sodrai. (Duomenys neskelbtini) su juo telefonu susisiekė V. prisistatęs vyras. Jis pasakė, kad (duomenys neskelbtini) paskelbta bankrutuojančia, o šis paskirtas bendrovės bankroto administratoriumi. V. paprašė jo pateikti visus (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus. Žiemą jis gyveno (duomenys neskelbtini), o kai grįždavo į Vilnių, su bankroto administratoriumi nepavykdavo susitikti, tad paprašė savo pažįstamos perduoti bankroto administratoriui (duomenys neskelbtini) dokumentus. Padavė jai į portfelį sudėtus (duomenys neskelbtini) dokumentus, turėtus namuose, ir ji, jo žiniomis, tuos dokumentus perdavė bankroto administratoriui. Galvojo, jog perdavė visus savo turėtus bendrovės dokumentus, tačiau 2022 m. rugsėjo 21 d. policijos pareigūnai kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado dar keletą (duomenys neskelbtini) dokumentų. Kadangi bendrovės dokumentus laikė nesusegtus savo kambaryje esančioje komodoje, kur laikė ir savo užrašus bei kitus dokumentus, nesusijusius su (duomenys neskelbtini), galimai jų tiesiog nepastebėjo, kai atrinkinėjo bendrovės dokumentus perduoti bendrovės bankroto administratoriui. Be (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui perduotų ir policijos pareigūnų kratos metu rastų (duomenys neskelbtini) dokumentų, daugiau bendrovės dokumentų jis neturi. Jis pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, jai tvarkyti bendrovėje nebuvo paskirtas asmuo, nebuvo išsaugoti visi bendrovės apskaitos dokumentai, ir tai vyko nuo pat bendrovės veiklos pradžios (duomenys neskelbtini). Nors bendrovės direktoriumi jis pats oficialiai tapo (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai buvo jos vadovas nuo (duomenys neskelbtini) veiklos pradžios. Paskelbus (duomenys neskelbtini) bankrotą, bendrovės kreditorėmis buvo pripažintos (duomenys neskelbtini), Valstybinė mokesčių inspekcija ir Sodra. Bendra (duomenys neskelbtini) kreditorinių įsipareigojimų suma, jo žiniomis, yra apie 7000 Eur.
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis A. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) įsteigimo (duomenys neskelbtini) iki pat jos likvidavimo jis buvo vienas iš (duomenys neskelbtini) akcininkų ir faktinis bendrovės vadovas, nors oficialiai bendrovės vadovu tapo tik (duomenys neskelbtini). Faktiškai bendrovei jis vadovavo ir tuo metu, kai jos direktoriumi buvo J. P. Pastarajam buvo sakęs, kad (duomenys neskelbtini) finansine (buhalterine) apskaita užsiims pats, tad J. P. jokių su bendrovės apskaita susijusių reikalų netvarkė. J. P. tik pasirašinėdavo dokumentus, kai jis to paprašydavo. Jis pats priimdavo visus sprendimus (duomenys neskelbtini) veiklos klausimais. Faktiškai tik jis tvarkė (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas ir jose buvusius pinigus, visus su bendrovės veikla susijusius dokumentus laikė savo namuose. Jam faktiškai vadovaujant (duomenys neskelbtini), finansinė (buhalterinė) apskaita nebuvo tvarkoma ir nebuvo organizuota, kaip to reikalavo tuo metu galioję teisės aktai. (Duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymui bendrovėje nebuvo paskirtas asmuo (buhalteris), nebuvo sudaryta sutartis su apskaitos paslaugas teikiančia įmone ar apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiu asmeniu. (Duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryti ir vedami apskaitos registrai, į įmonės apskaitą nebuvo įtrauktos visos ūkinės operacijos, nebuvo sudaromos (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės ataskaitos, tad jos ir nebuvo teikiamos VĮ Registrų centrui. (Duomenys neskelbtini) veiklos laikotarpiu kiekvienų finansinių metų pabaigoje nebuvo sudaromos bendrovės finansinės ataskaitos, nebuvo apskaitomos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos, o grynųjų pinigų judėjimas nebuvo tvarkomas kasos knygoje. Pripažino neužtikrinęs, kad (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiai būtų tinkamai pasirašyti. Jis nenori komentuoti, dėl kokios priežasties ar priežasčių jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) finansinė (buhalterinė) apskaita nebuvo tvarkoma ir organizuota, kaip to reikalauja teisės aktai. Jis žinojo, kad kaip įmonės vadovas privalėjo užtikrinti tinkamą (duomenys neskelbtini) apskaitą, tačiau to nepadarė tiesiog todėl, kad to nesureikšmino, neskyrė bendrovės apskaitos tvarkymui ir jos organizavimui pakankamo dėmesio. Pinigus, kuriuos uždirbo bendrovė, kai jis jai faktiškai vadovavo, įskaitant ir tuos, kurie buvo nuimti grynaisiais iš bendrovės sąskaitų, jis panaudojo tik (duomenys neskelbtini) reikmėms, t. y. bendrovės naudotų automobilių remonto, priežiūros, degalų išlaidoms padengti, darbuotojų atlyginimams. Visi bendrovės dokumentai, kiek jis jų turėjo, buvo pateikti (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui. Daugiau jokių dokumentų, patvirtinančių iš (duomenys neskelbtini) sąskaitų grynaisiais nuimtų pinigų panaudojimą bendrovės reikmėms, neturi ir neturėjo, nes, pavyzdžiui, už bendrovės naudotų automobilių remontą mokėdavo grynaisiais, neprašydamas remontą atlikusių įmonių ar asmenų išrašyti sąskaitų, kadangi tokiu atveju už remontą reikėdavo mokėti mažiau. Pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini), kurios faktinis vadovas jis buvo, finansinė (buhalterinė) apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir dėl to negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Supranta, kad apgaulingai tvarkydamas (duomenys neskelbtini) finansinę apskaitą padarė nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai dėl to gailisi, yra pasirengęs atsakyti už savo veiksmus. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant jam baudą, kurią jis pasirengęs sumokėti, jei būtų nustatytas ilgesnis baudos sumokėjimo laikotarpis.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.) atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Be A. V. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojų V. V., J. P., I. M., R. J. (R. J.), G. V. parodymais; 2022 m. rugsėjo 21 d. kratos protokolais; 2022 m. rugsėjo 26 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pateiktais (duomenys neskelbtini) sąskaitų išrašais; 2022 m. spalio 26-31 d. kitų objektų apžiūros protokolu; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1862-560/2022; Sodros, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir VĮ Registrų centro duomenimis; Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2023 m. balandžio 5 d. specialisto išvada; kita rašytine bylos medžiaga.
Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. V., nuo (duomenys neskelbtini) būdamas vienas iš (duomenys neskelbtini), akcininkų ir faktinis šios įmonės vadovas (nuo (duomenys neskelbtini) oficialiai paskirtas į šios įmonės direktoriaus pareigas), todėl pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už šios įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal ĮAĮ 28 straipsnį būdamas atsakingas už minėtos įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, tyčia pažeisdamas BAĮ 10 straipsnio, 16 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio reikalavimus, FAĮ 16 straipsnio 1 ir 7 dalių reikalavimus, per visą bendrovės veiklos laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) nepaskyrė (duomenys neskelbtini) vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ar nesudarė sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia įmone (apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiu asmeniu) dėl (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo, o taip pat nuo (duomenys neskelbtini) pats nevedė (duomenys neskelbtini) apskaitos (turto (ilgalaikio ir trumpalaikio), piniginių lėšų, nuosavo kapitalo, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos) registrų ir neįtraukė į įmonės apskaitą visų minėto laikotarpio ūkinių operacijų, be to, jis nesudarė (duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės ataskaitų už (duomenys neskelbtini) ir, pažeisdamas ABĮ 58 straipsnio 3 dalį, nepateikė jų VĮ Registrų centrui, taip pat jis, pažeisdamas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4, 5 ir 16 punktus, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) nepasirašė (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderių ir neužtikrino, kad jie būtų pasirašyti pinigų gavėjo parašais, bei grynųjų pinigų judėjimo netvarkė kasos knygoje, dėl ko (išvardintų pažeidimų) negalima visiškai nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį (duomenys neskelbtini).
Paskelbus A. V. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka, prašo nustatyti 24 mėnesių terminą baudos sumokėjimui.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Teismas, skirdamas bausmę A. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
Už BK 222 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.) įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Skiriant bausmę A. V., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas finansų sistemai. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. V. – neteistas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžiu A. V, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta), baustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, nustatytam už apysunkius nusikaltimus.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, toks bausmės dydis nebus akivaizdžiai per griežtas ar per švelnus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. V. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – (duomenys neskelbtini) dokumentai, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 150 MGL, t. y. 7500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 100 MGL, t. y. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų), dydžio baudą.
A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – (duomenys neskelbtini) dokumentus, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.