Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-05 · Civilinė byla Nr. e2A-1682-779/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-01-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-05
Bylos Nr.
e2A-1682-779/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25718-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas
M. S.
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1682-779/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25718-2018-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.6.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Vaclovo Pauliko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės (toliau - AB) Lietuvos draudimas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. individualios įmonės (toliau – IĮ) ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „G4S Lietuva“.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 6 730,20 Eur draudimo išmoką, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinį grindė tuo, jog ieškovas su atsakovu 2014 m. kovo 25 d. sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį. 2014 m. kovo 20 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta patalpų elektroninės saugos sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo vykdyti ieškovo objekto (duomenys neskelbtini), elektroninę saugą. 2015 m. kovo 9 d. ieškovas priėmė remontuoti kliento automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo paliktas ieškovo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 13 d. ieškovo savininkas, išvykdamas iš darbo, užrakino patalpas bei įjungė ir pridavė apsaugos signalizaciją. 2015 m. kovo 14 d. 6:20 val. atvykus į patalpas, pastebėta, jog išdaužtas patalpos durų langas ir nėra automobilio „Audi A6“. Patalpos pakeliami vartai buvo uždaryti, bet atrakinti. Apie įvykį buvo pranešta trečiajam asmeniui, ieškovui ir policijai. Trečiasis asmuo informavo, jog signalizacijos suveikimas po jos pridavimo nebuvo įvykęs, nebuvo užfiksuota pažeidimų. Ieškovo savininkui įėjus į patalpas, suveikė signalizacija. Policijai pradėjus ikiteisminį tyrimą, nepavyko nustatyti įtariamųjų ir automobilis nebuvo rastas.

Šalies argumentai

3. Automobilio „Audi A6“ savininkas buvo apdraudęs automobilį AAS „Gjensidige Baltic“, todėl jam buvo išmokėta 8 888,68 Eur draudimo išmoka. AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydamas šią sumą priteisti iš ieškovo ir byloje buvo sudaryta taikos sutartis. Šia taikos sutartimi M. S. IĮ įsipareigojo pagal nustatytą grafiką iki 2018 m. gegužės 28 d. išmokėti AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui 7888,68 Eur sumą. M. S. IĮ šį įsipareigojimą pagal teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas įvykdė, todėl pareikalavo iš atsakovo sumokėti jam draudimo išmoką, tačiau atsakovas nesutiko.

4. Nurodė, kad patalpose įvykusios vagystės metu buvo vykdoma elektroninė sauga ir patalpas saugojo trečiasis asmuo. Nusikalstamą veiką įvykdę asmenys, pasitelkę tam tikras technines priemones, signalizaciją neutralizavo, o tai laikytina neteisėtu apsaugos priemonės atjungimu vagystės metu. Pagrobti automobilio rakteliai buvo palikti saugoti užrakinamoje metalinėje spintelėje, esančioje gretimoje patalpoje. Šios spintelės durys buvo išluptos vagystės metu.

5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog ieškovas yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni elgesio apdairumo, rūpestingumo, reikalavimai. Pagal sudarytą draudimo sutartį apsauga galioja tik jeigu turtas yra saugomas saugomoje patalpoje, yra įmontuotos veikiančios ir įjungtos apsaugos nuo vagystės priemonės. Policijos pateiktame rašte nurodoma, jog patalpose yra įrengta apsaugos signalizacija, kuri nesuveikė ir saugos tarnyba negavo jokio signalo apie galimą įsilaužimą, todėl laikytina, jog apsaugos nuo vagystės priemonė neveikė.

6. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad apsaugos signalizacija buvo neteisėtai atjungta vagystės metu. Byloje taip pat nėra vienareikšmių įrodymų, jog automobilis tikrai buvo perduotas ieškovui. Net jeigu automobilis buvo pagrobtas iš ieškovo patalpų, laikytina, jog veika padaryta be įsibrovimo, plėšimo, be vandalizmo požymių iš nesaugomos patalpos. Ieškovas neįvykdė sutarties 5 punkto sąlygų, nes policijos rašte nurodoma, jog automobilio užvedimo raktai buvo palikti patalpoje, prieinamoje vietoje, pakabinti ant sienos. Šios sąlygos nesilaikymas nulėmė, jog nebuvo sumažinta tikimybė nusikaltimo įvykdymui ir pasišalinimui iš vagystės vietos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 4 711,14 Eur draudimo išmoką, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 105,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas nustatė, kad 2015 m. kovo 9 d. ieškovui klientas R. U. perdavė remontui automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo paliktas ieškovo patalpose ir 2015 m. kovo 14 d., 6:20 val. buvo pastebėta, jog jis dingo. Dėl šio įvykio Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, tačiau įtariamieji nebuvo nustatyti, automobilis nesurastas.

9. Teismas konstatavo, jog automobilis buvo pagrobtas iš užrakintų patalpų, išlaužus duris, todėl įvyko draudiminis įvykis, dėl kurio ieškovas atlygino 7888, 68 Eur žalą.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog patalpose 2015 m. kovo 13 d., 19:34 val. buvo įjungta apsaugos signalizacija, kuri buvo atjungta 2015 m. kovo 14 d., 7:35 val.,todėl konstatavo, kad įvykusios vagystės metu apsaugos signalizacija buvo įjungta ir veikė.

11. Teismas nustatė, jog automobilio užvedimo rakteliai dienos metu buvo prieinamoje vietoje, pakabinti ant patalpos sienos, o vagystės metu buvo patalpinti į kitoje patalpoje esančią užrakinamą metalinę dėžutę. Dėl to konstatavo, kad ieškovas automobilio raktus dienos metu palikdamas laisvai prieinamoje vietoje, neįvykdė Sutarties priedo 5 punkto reikalavimų.

12. Teismas nurodė, kad 2015 m. kovo 9 d. užsakymo – sutartyje Nr. 53 nėra nurodytas automobilio kėbulo numeris, patikėjimo saugoti data, laikas ir pagal savo turinį šis dokumentas nelaikytinas priėmimo – perdavimo aktu, o susitarimu dėl remonto darbų atlikimo. Dėl šių priežasčių teismas darė išvadą, jog ieškovas nesilaikė Sutarties priedo 4 punkto reikalavimų.

13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal Bendrųjų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 054 (toliau - Taisyklės), kurių laikytis įsipareigojo šalys, pasirašydamos Sutartį 2.6.7. d. punkte, ieškovas įsipareigojo įvykus draudžiamajam įvykiui pateikti atsakovui visus su įvykiu susijusius ir / ar atsakovo nurodytus dokumentus ir vykdyti visus atsakovo teisėtus reikalavimus. Atsakovas 2015 m. kovo 25 d. raštu bei pakartotinai 2015 m. balandžio 13 d. raštu dėl informacijos pateikimo kreipėsi į ieškovą, prašydamas pateikti išvardintus dokumentus ir informaciją, todėl teismas darė išvadą, jog ieškovas neįvykdė Taisyklių 2.6.7 d. punkto reikalavimų.

14. Teismas nurodė, jog įvykus draudiminiam įvykiui, atsakovui kilo pareiga išmokėti ieškovui draudiminę išmoką. Kadangi ieškovas atlygino 7 888,68 Eur žalą, todėl remiantis Sutarties priedo 8 punktu, jis įgijo teisę reikalauti išmokėti draudiminę išmoką, išskaičiavus 1 158,48 Eur besąlyginę išskaitą, t. y. 6 730,20 Eur. Kadangi Sutarties priedo 6 punkte šalys susitarė, jog ieškovui neįvykdžius 4 ar 5 punktuose numatytų pareigų, atsakovas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją sumažinti, teismui nustačius, jog ieškovas neįvykdė Sutarties priedo 5 punkto reikalavimų, nesilaikė Sutarties priedo 4 punkto reikalavimų bei neįvykdė Taisyklių 2.6.7 d. punkto reikalavimų, teismas vertino, jog šių sutartinių pareigų nevykdymas nėra pagrindu nemokėti draudiminės išmokos, bet sudaro pagrindą mažinti draudiminę išmoką. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, jog ieškovas nesilaikė: Sutarties priedo 4 punktų reikalavimų - nepateikė Sutarties reikalavimų neatitinkančio automobilio priėmimo – perdavimo akto, kas iš esmės neapsunkino draudiminio įvykio tyrimą, neprisidėjo prie žalos dydžio ar galimybių surasti pavogtą automobilį; Sutarties 5 punkto reikalavimų – darbo metu nelaikydamas automobilio raktą neprieinamoje vietoje, kas nagrinėjamu atveju iš esmės neapsunkino draudiminio įvykio tyrimą, neprisidėjo prie žalos dydžio ar galimybių surasti pavogtą automobilį; Taisyklių 2.6.7 d. punkto reikalavimų - nepateikė atsakovui prašomos informacijos, kas iš dalies apsunkino draudiminio įvykio tyrimą, nes atsakovas negavo šių įvykio tyrimui reikšmingų įrodymų, turėjo juos rinkti kitais būdais, iš dalies sumažino galimybes atsakovui padėti surasti pavogtą automobile, todėl 30 proc. sumažino draudiminę išmoką ir iš atsakovo ieškovui priteisė 4711,14 Eur sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą pakeisti – M. S. IĮ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Pagal tarp šalių sudarytą draudimo sutartį, draudimo apsauga dėl Draudėjui patikėto turto vagystės su įsibrovimu ir vandalizmu po įsibrovimo galioja tik tuo atveju, jeigu turtas yra saugomas uždaroje, rakinamoje ir saugomoje patalpoje. Patalpa laikoma saugoma, kai joje yra įmontuotos veikiančios ir įjungtos apsaugos nuo vagysčių priemonės, pajungtos į saugos firmos pultą su nuolatiniu 24 h per parą reagavimu (Poliso 2, 2.1 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovo patalpose įrengta apsaugos signalizacija nesuveikė ir saugos tarnyba negavo jokio signalo apie galimą įsilaužimą. Tai neabejotinai patvirtina, jog įvykio metu apsaugos nuo vagysčių priemonė neveikė.

15.2. Skirtingai nei nurodyta teismo sprendime, byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų, jog ginčo automobilis tikrai buvo perduotas ieškovo dispozicijon.

15.3. Pagal tarp šalių sudarytą Draudimo sutartį, remontuojamų transporto priemonių raktai turi būti saugomi patikimai pritvirtintame prie nejudančių pastato konstrukcijų, užrakintame seife ar užrakintoje metalinėje spintoje. Raktai nuo seifo ar metalinės spintos darbo metu turi būti pastoviai kontroliuojami atsakingų Draudėjo darbuotojų ir išduodami tik tiems darbuotojams, kurie turi tam teisę pagal pareigybines instrukcijas (Poliso 5 p.). Pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, priėjo išvadą, kad yra įrodyta, jog automobilio raktai dienos metu buvo prieinamoje vietoje pakabinti ant patalpos sienos, o vagystės metu buvo patalpinti į kitoje patalpoje esančią užrakinamą metalinę dėžutę. Su tokia teismo išvada apeliantas sutinka tik iš dalies, nes byloje esantys įrodymai suponuoja, kad Draudėjas tikrai nevykdė Draudimo sutarties sudarymą patvirtinančio poliso 5 punkto reikalavimo, tačiau toks neveikimas konstatuotinas pilna apimtimi, t. y. ir įvykio, ne tik dienos, metu.

15.4. Draudėjas Draudikui nepateikė įrodymo, kad automobilis tikrai buvo saugomas įvykio metu. Draudėjo kartu su ieškiniu pateikta užsakymo sutarties kopija neatitinka poliso 4 punkte nurodytos priėmimo-perdavimo akto apibrėžties. Draudikas negali būti tikras, kad aptariamas automobilis tikrai buvo perduotas saugoti Draudėjui, kad būtent jis buvo pavogtas esant Draudėjo dispozicijoje.

15.5. Draudėjas nebendradarbiavo ir neteikė informacijos Draudikui. Pagal Taisyklių I dalies 2.6.7 d punktą, Draudėjas privalo pateikti Draudikui visus su įvykiu susijusius ir/ar Draudiko nurodytus dokumentus ir vykdyti visus Draudiko teisėtus reikalavimus. Nevykdant šios pareigos, pagal Taisyklių I dalies 7.11.1 punktą, draudimo išmoka gali būti mažinama. Nagrinėjamu atveju, vykdant žalos bylos administravimą, AB „Lietuvos draudimas“ net du kartus informavo Draudėją, jog jis turi pateikti atitinkamus dokumentus, kurie būtini įvykio tyrimui, tačiau Draudėjas nei pateikė prašomą informaciją/dokumentus, nei informavo Draudiką apie negalėjimą jų pateikti ar pan. Toks šalies elgesys laikytinas bendradarbiavimo pareigos pažeidimu.

Apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai įvertino tiek šios, tiek kitų Draudėjo nevykdytų pareigų reikšmę, svarbą ir atitinkamai iš to išplaukiančią Draudiko teisę dėl šių pareigų pažeidimo nemokėti draudimo išmokos ar ją sumažinti.

15.6. Net ir tuo atveju, jei įvykis būtų laikomas draudžiamuoju, draudimo išmoka turėtų būti nemokama arba mažinama 70 ar bent 50 procentų. AB „Lietuvos draudimas“ atkreipė dėmesį į tai, kad Draudėjas pažeidė ne kurią nors vieną, o abi Poliso 6 punkte nurodytas pareigas. Draudėjo pareigų nevykdymas lėmė ar bent jau prisidėjo prie įvykio kilimo, jo aplinkybių palengvinimo, nusikaltimo išaiškinimo apsunkinimo, negalimumo.

Atsiliepimas

16. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsikirtimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Apeliantas, atsisakydamas sumokėti draudimo išmoką, motyvuoja tuo, kad įvykio metu apsaugos nuo vagysčių sistema nebuvo veikianti. Pabrėžė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu buvo sudarę atlygintiną elektroninės saugos sutartį. Tuo metu, kai buvo pavogtas automobilis, ieškovo savininkas perdavė patalpas saugoti trečiajam asmeniui. Pagal trečiojo asmens duomenis, signalizacijos sistema nebuvo atjungta iki pat momento, kuomet į ieškovo patalpas atvyko ieškovo darbuotojas ir jam atvykus įsijungė signalizacija. Tai patvirtina, jog vagystės metu signalizacija nebuvo išjungta. Jei automobilis būtų buvęs pavogtas esant nesaugomai patalpai, tuomet trečiojo asmens pulto išklotinėje būtų fiksuotas patalpų apsaugos signalizacijos atjungimo faktas, tačiau jo nebuvo. Nusikalstamą veiką įvykdę asmenys išdaužė dažyklos durų langą ir per jį pateko į patalpą, atidarė dažyklos vartus ir išsivarė automobilį. Ši aplinkybė rodo įsibrovimo požymius.

Šalies argumentai

16.2. Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiu, kad ieškovas tinkamai nesaugojo remontuojamos transporto priemonės raktų, kadangi automobilio rakteliai vagystės metu buvo palikti saugoti užrakintoje metalinėje spintelėje, kabojusioje gretimoje patalpoje ant sienos, tačiau jos užrakinimas buvo silpnas, todėl buvo išlaužtos durelės ir paimti rakteliai.

16.3. Visos ar dalies draudimo išmokos nemokėjimas turi būti proporcinga priemonė draudėjo padarytam sutarties pažeidimui. Šiuo atveju sutarties 5 punkto reikalavimų -darbo metu nelaikymas automobilio raktelių neprieinamoje vietoje, neprisidėjo prie žalos dydžio, o Taisyklių 2.6.7 punkto reikalavimų nesilaikymas – nepateikimas apeliantui prašomos informacijos, nepatvirtina draudžiamojo įvykio atsitikimo ir žalos atsiradimo priežastinio ryšio, šios aplinkybės tik sąlyginai apsunkino draudiminio įvykio tyrimą.

16.4. Ne bet kuris draudėjo draudimo sutarties vykdymo pažeidimas aiškintinas kaip atimantis teisę į draudimo išmoką, nes ne visi draudimo sutarties pažeidimai yra draudžiamųjų įvykių priežastys. Pirmosios instancijos teismas teisingai sumažino 30 procentų mokėtinos draudimo išmokos dydį, nesant priežastinio ryšio tarp vagystės ir ieškovo neįvykdytų draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Atsiliepimas

17. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl saugos sistemos veikimo palikti nepakeistą, apeliacinį skundą šioje dalyje atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsikirtimai į apeliacinį skundą grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas bei atitinka LR civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 263 str.

17.2. Apeliantas trečiojo asmens atžvilgiu pateikia bendro pobūdžio kritiką. Apeliantas neįvardija, kokių konkrečiai tarnybos funkcijų trečiasis asmuo neatliko ar atliko netinkamai, nenurodo, kokių sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų Trečiajam asmeniui ir ieškovui sudarius saugos paslaugų sutartį, neįvykdė ar įvykdė netinkamai.

17.3. Apeliantas nepateikia jokių byloje esančių įrodymų, kurie būtų neištirti, neįvertinti, ar netinkamai įvertinti ir/ar paneigtų priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

17.4. Atkreipė dėmesį į tai, kad pats ieškovas, pareikšdamas ieškinį nagrinėjamoje civilinėje byloje, viso proceso metu jokių abejonių dėl netinkamų trečiojo asmens atliekamų funkcijų nekėlė, jokių reikalavimų ir (ar) pretenzijų dėl trečiojo asmens sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo viso proceso eigoje ar iki teisminio ginčo nagrinėjimo pradžios trečiajam asmeniui neteikė.

Žemesnės instancijos teismas

17.5. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir sprendė, kad vien tai, jog dėl nežinomų priežasčių apsaugos signalizacija nesuveikė, nors turėtų, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog apsaugos signalizacija laikytina neveikiančia ar neįjungta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

18. Byloje keliami teisės normų, susijusių su draudimo išmokos nemokėjimu ar jos mažinimu aiškinimo ir taikymo klausimai.

19. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu buvo sudarę Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria buvo apdrausti draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, kilusią dėl valdomų pastatų, teritorijos-ir / ar patalpų bei jose esančio kilnojamojo turto ir įrengimų. Šiai sutarčiai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, taikomos Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 054 (2012-12-19 redakcija, galioja nuo 2013-02-02) (toliau – ir Taisyklės). Pagal draudimo taisyklių 2 punktą, draudimo apsauga dėl draudėjui patikėto turto vagystes su įsibrovimu ir vandalizmo po įsibrovimo galioja tik tuo atveju, jeigu turtas yra saugomas uždaroje, rakinamoje ir saugomoje patalpoje ir / ar saugomoje ir aptvertoje teritorijoje. Draudimo taisyklių 2.1. nustato, kad patalpa laikoma saugoma, kai joje yra įmontuotos veikiančios ir įjungtos apsaugos nuo vagysčių priemonės, pajungtos į saugos firmos pultą su nuolatiniu 24 h per parą reagavimu. Draudimo taisyklių 3 punkte nurodyta, kad draudikas neatlygins nuostolių, jeigu patikėtas turtas buvo pavogtas be įsibrovimo, plėšimo ar sugadintas trečiojo asmens be vandalizmo po įsilaužimo požymių, išskyrus tuos atvejus, kai apsaugos nuo vagystės priemonės buvo neteisėtai atjungtos vagystės metu.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. kovo 9 d. ieškovui klientas R. U. perdavė remontui automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo užpildytas 2015 m. kovo 9 d. užsakymas – sutartis Nr. 53. 2015 m. kovo 14 d., 6:20 val. buvo pastebėta, jog nurodytas automobilis dingo. Dėl šio įvykio Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau įtariamieji nenustatyti, automobilis nesurastas. Teismas taip pat konstatavo, jog automobilis buvo pagrobtas iš užrakintų patalpų, išlaužus duris, todėl įvyko draudiminis įvykis, dėl kurio ieškovas atlygino 7888, 68 Eur žalą, todėl turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš draudiko. Kadangi draudėjas neįvykdė Sutarties priedo 5 punkto reikalavimų, nesilaikė Sutarties priedo 4 punkto reikalavimų bei neįvykdė Taisyklių 2.6.7 d. punkto reikalavimų, teismas vertino, jog šių sutartinių pareigų nevykdymas nėra pagrindu nemokėti draudiminės išmokos, bet sudaro pagrindą mažinti draudiminę išmoką 30 procentų. Su tokia teismo išvada apeliantas nesutinka, nurodydamas, jog net ir tuo atveju, jei įvykis būtų laikomas draudžiamuoju, draudimo išmoka turėtų būti nemokama arba mažinama 70 ar bent 50 procentų.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kadangi į ieškovui priklausančias patalpas buvo įsilaužta, ką patvirtina policijos pažyma, o turtas buvo saugomoje uždaroje, rakinamoje patalpoje, galiojant 2014 m. kovo 20 d. apsauginės signalizacijos sutarčiai su trečiuoju asmeniu, draudimo apsauga pagal taisyklių 2 puntą ieškovui turėjo būti taikoma.

23. Į bylą pateiktas 2015 m. kovo 9 d. užsakymas - sutartis dėl automobilio remonto, patvirtina, kad užsakovas R. U. nurodytą dieną perdavė remontui automobilį Audi A6, o ieškovo direktorius automobilį priėmė. Tai, kad šiame užsakyme neidentifikuotas automobilio kėbulo numeris, patvirtina, jog ieškovas nesilaikė priede prie draudimo sutarties 4 punkte įtvirtinto reikalavimo užsakyme nurodyti išsamius perduodamo saugoti turto duomenis, tačiau jokiu būdu nepaneigia aplinkybės, jog automobilis buvo perduotas ieškovui. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių apie automobilio perdavimą saugoti ieškovui, atmestini kaip nepagrįsti.

24. Apeliantas nurodo, kad nėra įrodyta, jog automobilio raktai dienos metu buvo prieinamoje vietoje pakabinti ant patalpos sienos, o vagystės metu buvo patalpinti į kitoje patalpoje esančią užrakinamą metalinę dėžutę. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad nagrinėjamu atveju pripažįstant įvykį draudžiamuoju nėra svarbu tiksliai nustatyti, ar automobilio raktai buvo pakabinti ant sienos, ar buvo užrakintoje dėžutėje, kaip tai numatyta sutarties priedo 5 punkte, kadangi automobilio raktų palikimas rakinamoje dėžutėje ar ant sienos savaime nereiškia aplinkybės, lengvinančios tyčinio nusikaltimo (vagystės) padarymą, atsiradimą, o reiškia draudėjo prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį netinkamą vykdymą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad jeigu transporto priemonės valdytojas ar transporto priemonę saugantis asmuo susitaria su vagystę siekiančiu įvykdyti asmeniu, kad jis paliks automobilio raktelius konkrečioje vietoje, tai toks transporto priemonės valdytojo ar transporto priemonės saugotojo elgesys gali būti atitinkamai įvertintas kaip vagystės organizavimas, kurstymas ar padėjimas pavogti, ir būtų pagrindas svarstyti, jog nėra draudžiamojo įvykio. Jeigu tokių šio asmens veiksmų nenustatyta, tai automobilio raktelių palikimas ne sutartyje nurodytoje vietoje nelemia draudžiamojo įvykio (vagystės), bet gali sudaryti palankesnes sąlygas tolimesniems vagystę padariusio asmens veiksmams (automobilio paslėpimui, realizavimui ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas, įvertinęs apdraustos transporto priemonės neteisėto užvaldymo aplinkybes, sprendžia, kad automobilio raktų palikimas ar ant sienos, ar saugomoje dėžutėje neturėjo tiesioginės reikšmės neteisėtam turto užvaldymui, todėl konstatuoja, kad tokio pobūdžio draudimo taisyklių pažeidimas vertintinas ne kaip pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką, bet kaip pagrindas sumažinti jos dydį.

26. Apeliantas nurodo, jog ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu ir neteikė informacijos. Šie apelianto teiginiai pagrįsti ir sudaro pagrindą mažinti draudimo išmokos dydį pagal Taisyklių I dalies 7.22.1 punktą, bet nesudaro pagrindo nemokėti draudimo išmokos.

27. Apelianto teiginiai, jog ieškovo patalpose 2015 m. kovo 13 d., 19:34 val. neveikė signalizacija, dėl ko įvykis turėtų būti pripažintas nedraudžiamuoju, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Byloje esanti sutartis su trečiuoju asmeniu, objekto saugojimo ataskaitoje fiksuoti duomenys apie signalizacijos pridavimą, nesant jokių duomenų apie signalizacijos atjungimą vagystės dienai, patvirtina, kad įvykusios vagystės metu apsaugos signalizacija buvo įjungta ir veikė. Aplinkybė, jog dėl nežinomų priežasčių apsaugos signalizacija nesuveikė, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, jog apsaugos signalizacija buvo neįjungta ar neveikianti.

28. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad apdraustos transporto priemonės neteisėto užvaldymo įvykis laikytinas draudžiamuoju, spręstinas klausimas, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai 30 procentų sumažino draudimo išmokos dydį.

29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kadangi ieškovas atlygino 7 888,68 Eur žalą, todėl remiantis Sutarties priedo 8 punktu, jis įgijo teisę reikalauti išmokėti draudiminę išmoką, išskaičiavus 1 158,48 Eur besąlyginę išskaitą, t. y. 6 730,20 Eur. Tačiau kadangi teismas nustatė, jog ieškovas neįvykdė Sutarties priedo 5 punkto reikalavimų, nesilaikė Sutarties priedo 4 punkto reikalavimų bei neįvykdė Taisyklių 2.6.7 d. punkto reikalavimų, teismas vertino, jog šių sutartinių pareigų nevykdymas sudaro pagrindą mažinti draudiminę išmoką 30 procentų. Teismas nurodė, kad nepateikimas Sutarties reikalavimų atitinkančio automobilio priėmimo – perdavimo akto, neprisidėjo prie žalos dydžio ar galimybių surasti pavogtą automobilį; automobilio rakto nelaikymas neprieinamoje vietoje neapsunkino draudiminio įvykio tyrimą, neprisidėjo prie žalos dydžio ar galimybių surasti pavogtą automobilį; o nepateikimas atsakovui prašomos informacijos, iš dalies galėjo apsunkino draudiminio įvykio tyrimą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka ir pažymi, jog ieškovui neįvykdžius Sutarties priedo 5 punkto reikalavimų, nesilaikius Sutarties priedo 4 punkto reikalavimų bei neįvykdžius Taisyklių 2.6.7 d. punkto reikalavimų, buvo netinkamai vykdomi ieškovo sutartiniai įsipareigojimai, kurie nelėmė įvykio kilimo ir nėra priežastiniu ryšiu su juo susiję. Sutartinių įsipareigojimų netinkamas vykdymas iš dalies galėjo apsunkti draudiminio įvykio tyrimą, bet negalėjo nulemti sprendimo atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Kadangi ieškovas pažeidė tris sutartinius įsipareigojimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo atitinkamai 30 procentų mažesnę draudimo išmoką.

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai galutiniam bylos rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

32. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovui neatlyginamos pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl dėl jų priteisimo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Inga StaknienėRūta PetkuvienėVaclovas Paulikas