Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą dėl Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, priimto A. K. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus nurodydama, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau - Susitarimas) pagrindu iš Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato gautas prašymas bei dokumentai dėl Gulating apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžio A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisingumo ministerija prašo teismo spręsti nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą (b. l. 1-2).

Teismo posėdžio metu nuteistojo A. K. gynėjas nurodė, kad jis kaip atstovas gali patvirtinti A. K. nuomonę dėl to, kad nuteistasis nori bausmės likusią dalį atlikti Norvegijoje, nes ten yra geros sąlygos reabilituotis. A. K. vedęs, jo deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje, šeima susideda iš žmonos, dukros ir sūnaus. Vaikai yra nepilnamečiai. Bendravo su A. K. žmona, kuri ir paaiškino, kad su nuteistuoju ten bendrauja socialinė darbuotoja ir psichologas, jis dirba skalbykloje, uždirba pinigų ir netgi siūlė žmonai atsiųsti pinigų vaikų išlaikymui. Jeigu A. K. būtų persiųstas į Lietuvą, tada reikėtų jį pradėti patį remti materialiai, kad galėtų nusipirkti maisto produktų ir pan. Jo socialinius ryšius su Lietuva sieja šeima, nes santykiai yra nenutrūkę, santuoka nenutraukta. A. K. žmona nori, kad jos vyras pabaigtų Norvegijoje atlikti bausmę. Nuteistasis Norvegijoje gyveno nuo 2015 m., nuo 2017 m. jis dirbo legaliai statybininkų firmoje „(duomenys neskelbtini)“ iki pat suėmimo. Dabartiniu metu nuteistasis yra atlikęs dalį bausmės ir kaip aiškino jo žmona, nuteistasis jau balandžio mėnesio pradžioje turi teisę kreiptis į pataisos įstaigos direktorių su prašymu, kad būtų lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistojo manymu, toks prašymas būtų patenkintas, kadangi jis dirba stropiai, pavyzdingai, jokių nuobaudų neturi ir norėtų užbaigti bausmės atlikimo dalį iki lygtinio paleidimo Norvegijoje. Jis palaiko paties A. K. prašymą, kad nebūtų patenkintas prašymas perduoti vykdyti nuosprendį Lietuvai. Nuteistasis nenori likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti Lietuvoje, nes ten reabilitacinės sąlygos yra geresnės. Jei nuosprendis Lietuvai būtų perduotas, tai vykdančioji valstybė galėtų taikyti lygtinį paleidimą pagal savo sąlygas, o būtent, jis turėtų atlikti du trečdalius bausmės. Pagal Norvegijos įstatymus užtektų atlikti tik vieną trečdalį bausmės ir gali būti paleistas lygtinai. Lietuvoje A. K. dar turėtų atlikti du trečdalius bausmės, kad būtų lygtinai paleistas pagal vykdančiosios valstybės įstatymus. Norvegijoje reabilitacija yra geresnė ir bausmė gali pasunkėti, t. y. Lietuvoje ilgiau reikėtų atlikti bausmę negu Norvegijoje, nes lygtinis paleidimas vyksta pagal Lietuvos įstatymus. Jo nuomone, bausmės atlikimas Lietuvoje jam pasunkintų padėtį. A. K. yra Lietuvos pilietis ir neturėtų Lietuvos valstybė bloginti savo piliečio padėtį, juo labiau, kad nuteistasis turi vaikų, kuriuos turi išlaikyti.

Prokurorė nurodė, kad iš visų pateiktų duomenų matosi, kad bausmės atlikimas Lietuvos Respublikoje A. K. apsunkintų jo padėtį, vien todėl, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai atlikęs vieną trečdalį bausmės Norvegijoje. Lietuvos įstatymai numato, kad tik atlikus du trečdalius bausmės, asmuo gali būti paleistas lygtinai. Tai rodo, kad nuteistojo padėtis pasunkėtų. Be to, pagal susitarimą tarp Norvegijos Karalystės ir Lietuvos Respublikos dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriose paskirtos laisvės atėmimo bausmės, laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnio 1 dalies h papunktyje yra numatyta, kad vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, jeigu prašymo gavimo vykdančios valstybės kompetentinga institucija momentu iki bausmės pabaigos yra likę ne mažiau nei 6 mėnesiai. Iš duomenų matosi, kad A. K. yra likę daugiau negu 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės, dėl to teismas turėtų atsisakyti pripažinti Norvegijos Karalystės nuosprendį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 1 dalies nuostatas, užsienio valstybių teismų nuosprendžiai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamam klausimui aktualus yra ir teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės Susitarimu, kurio 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdančiosios valstybės (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti) kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų. Susitarimo 8 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.

A. K. asmeniniame pareiškime nurodė, kad jis nesutinka su tuo, kad nuosprendis ir liudijimas būtų persiunčiami į Lietuvą tolesniam bausmės atlikimui Lietuvoje. Nurodė, kad jis yra Lietuvos pilietis, savo gyvenamąją vietos adresą Lietuvoje nurodė (duomenys neskelbtini). Nesutinka, kad nuosprendis būtų pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje, kadangi Norvegijoje daugiau kaip šešis metus pragyveno, visi artimi ir pažįstami draugai gyvena Norvegijoje. Turi darbą, nepilni metai liko iki bausmės pabaigos, todėl nori bausmę atlikti Norvegijoje (b. l. 24).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog vadovaujantis Susitarimo nuostatomis, Norvegijos Karalystė, tai yra išduodančioji valstybė perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei, Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendį (b. l. 11-17), kuriuo A. K. nuteistas už baudžiamojo įstatymo § 232 pirmą skirsnį, žiūrėti § 237 pirmąjį skirsnį, žiūrėti baudžiamojo įstatymo §16, žiūrėti §15, laisvės atėmimu 3 metams ir liudijimą nuosprendžio pripažinimui ir bausmės vykdymui (b. l. 3-9).

Išvykimo į kitą užsienio valstybę A. K. nėra deklaravęs (duomenų apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos į bylą nepateikė ir pats nuteistasis bei jo gynėjas). Paskutinė ir vienintelė žinoma jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 89). Šį adresą nurodo pats nuteistasis savo ranka lietuvių kalba rašytame asmeniame pareiškime dėl perkėlimo iš Norvegijos į Lietuvą kaip jo gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje (b. l. 24). Duomenų, kad nuteistasis Norvegijos Karalystėje turėtų šeimyninių santykių, socialinių ryšių nėra, priešingai jo gynėjas teismo posėdyje nurodė, kad A. K. žmona su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), žmona kiekvieną savaitę bendrauja su nuteistuoju per „Skype“ programą, yra net siuntęs finansinę paramą vaikams. Be to gynėjas nurodė, kad nuteistasis, gyvendamas užsienyje, dirbo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų (leidimo dirbti, darbo sutarčių) teismui nepateikė. Duomenų, kad nuteistasis turėjo leidimą gyventi Norvegijos Karalystėje ar kitoje užsienio šalyje, byloje nėra. Taigi iš pateiktų duomenų nenustatyta, kad A. K. su kita užsienio valstybe turi glaudesnių socialinių ryšių, nei su Lietuva.

Teismui taip pat nekyla abejonių dėl to, kad nuteistasis A. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis, tai patvirtina nuteistojo asmeniškai ranka lietuvių kalba rašytas asmeninis pareiškimas, kur jis pažymėjo, jog yra Lietuvos Respublikos pilietis (b. l. 24).

2021 m. liepos 8 d. Norvegijos Karalystės imigracijos direktorato ((duomenys neskelbtini)) sprendimu nuteistasis deportuotas visam laikui iš Norvegijos Karalystės (b. l. 18, 19-23). Sprendime nurodyta, kad A. K. privalo išvykti iš Norvegijos Karalystės nedelsiant. Draudimas įvažiuoti į šalį bus pradėtas skaičiuoti nuo tos dienos, kai jis išvyks iš Norvegijos Karalystės. Pažymėtina, kad Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies b) punkte nurodyta, kad nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai nuteistasis asmuo bus deportuotas į vykdančiąją valstybę po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone. Akivaizdu, kad Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos įsiteisėjusiu sprendimu A. K. yra deportuotinas iš minėtos valstybės kaip nepageidaujamas asmuo. Taigi, vien nuteistojo nesutikimas dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo Lietuvos Respublikoje savaime nesudaro teisinio pagrindo atmesti Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos prašymą dėl Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžio pripažinimo ir A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies tolesnio vykdymo Lietuvos Respublikoje. Nuteistojo privatus interesas negali būti viršesni už viešąjį interesą tenkinti užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašymą, esant teisiniam pagrindui, perduoti vykti nuosprendį Lietuvos Respublikoje.

Vertinant nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nesutiktina su nuteistojo ir jo gynėjo pozicija, kad Lietuvoje nuteistajam nebūtų sudarytos palankesnės sąlygos nuteistojo socialinei reabilitacijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Teisingumo ministerijai, kuri yra kompetentinga inicijuoti vidines konsultacijas su išduodančiosios valstybės institucijomis, nekilo abejonių, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvoje sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai (b. l. 1), kadangi iš gautų dokumentų nebuvo nustatyta, kad A. K. su kita užsienio valstybe turi glaudesnių socialinių ryšių nei su Lietuva. Be to, Lietuvos teisinėje bazėje taip pat yra įtvirtintos nuteistųjų integravimosi į visuomenę garantijos. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 94 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė pasimatyti, todėl teismas mano, kad perdavus nuteistąjį į Lietuvą atlikti likusios bausmės dalies, nuteistasis turės galimybes matytis su šeimos nariais ar giminaičiais. Taip pat BVK 140 straipsnyje numatytos įvairios skatinimo priemonės nuteistiesiems už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi, tarp kurių numatyta papildomų pasimatymų suteikimas, trumpalaikės išvykos į namus ir kitos paskatinimo priemonės. BVK 126 straipsnyje numatyta nuteistųjų teisė užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla, o BVK 148 straipsnyje – nuteistųjų profesinio mokymo galimybės, kas užtikrina nuteistųjų integraciją į visuomenę atlikus laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo nesutikimas dėl Norvegijos Karalystės nuosprendžio, priimto jo atžvilgiu, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje šiuo atveju nėra veiksnys, lemiantis šio nuosprendžio nepripažinimą, kadangi visi kiti kriterijai yra tenkinami. Susitarimo 8 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kai vykdančiosios valstybės (šiuo atveju Lietuvos Respublikos) kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad galimybė nuteistajam atlikus 1/3 bausmės jį paleisti lygtinai išduodančioje valstybėje, nepatenka į Susitarime nurodytą aplinkybių sąrašą, kuomet būtų galima atsisakyti pripažinti Norvegijos Karalystės Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendį. Be to, pažymėtina ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas nuteistasis, įvykdęs įstatyme numatytas sąlygas, taip pat turi teisę į lygtinį paleidimą, bausmės atlikimo režimas gali būti švelninamas priklausomai nuo teigiamo nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šioje byloje nenustatyta Susitarimo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių negalima būtų pripažinti ir vykdyti Norvegijos Karalystės Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, priimto A. K. atžvilgiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje yra pateikti duomenys, kad Norvegijos Karalystės Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. birželio 2 d. A. K. asmeniškai dalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas (b. l. 3, 7). Taigi, Norvegijos Karalystės Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

A. K. Norvegijos Karalystės Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis kartu su M. S. 2019 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini), bandė įsigyti iš viso 1,976 kg amfetamino ir 500 vnt. MDMA tablečių, tačiau tikslo nepasiekė, nes policija narkotikus konfiskavo (b. l. 11-17). Nuteistojo A. K. veiksmai kvalifikuoti pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 232 pirmojo skirsnio žiūrėti § 231 pirmąjį skirsnį, žr. baudžiamojo įstatymo § 16, žiūrėti § 15, tai yra stambaus masto narkotikų nusikaltimas.

Nuteistojo A. K. veika, kuri kvalifikuota pagal paminėtas Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo nuostatas, už kurias jis nuteistas, suderintina su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Už šio nusikaltimo padarymą minėto straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Remiantis Lietuvos Respublikos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 72 punktu, rastas 500 MDMA tablečių kiekis sudaro labai didelį šios medžiagos kiekį, o remiantis 99 punktu, rastas 1,976 kg amfetamino kiekis sudaro taip pat labai didelį šios medžiagos kiekį. Kaip jau buvo minėta, A. K. nuosprendžiu nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, kuri nesiekia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje numatytos minimalios sankcijos ribos. Tokiu būdu teismas remdamasis Susitarimo 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinu principu, negriežtindamas išduodančioje valstybėje paskirtos bausmės, nuteistajam A. K. paliktina Norvegijos Karalystės Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Liudijime dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo nurodyta, kad nuteistojo A. K. visa jau atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, kuri buvo paskirta nuosprendžiu, yra 317 dienos (b. l. 8). Nuteistąjį perėmus iš Norvegijos Karalystės, nuteistajam bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos, o į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas, laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas. Liudijime nurodytas bausmės pabaigos laikas yra 2023 m. birželio 8 d., kas leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis iki jo perdavimo Lietuvos Respublikai nebus paleistas į laisvę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu,

nutaria:

Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą tenkinti.

Pripažinti Norvegijos Karalystės Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendį, priimtą Lietuvos Respublikos piliečio A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Suderinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Norvegijos Karalystės Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirtą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalimi ir nustatyti A. K. 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo A. K. perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos, o į bausmės laiką įskaičiuoti laikinojo sulaikymo bei kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką iki Norvegijos Karalystės Gulating lagmannsrett apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžio įsiteisėjimo bei visą Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuteistojo perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.