Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus – nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, deklaruota gyvenamoji vieta – prie Pakruojo rajono savivaldybės, teistas:

1) 2014 m. rugsėjo 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo;

2) 2015 m. rugsėjo 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2016 m. sausio 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi 2015 m. rugsėjo 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;

3) 2018 m. liepos 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme. 2018 m. rugsėjo 7 d. bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. K. 2019 m. gruodžio 26 d., apie 14.20 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, tyčia peiliu durdamas šeimos narei – sugyventinei Z. G. į dešinį šoną, tuo padarė nukentėjusiajai Z. G. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės dešinėje.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Namuose buvo neblaivus, tai buvo praeitais metais, galėjo būti gruodžio 26 d., susikivirčijo su Z. G. Su ja kartu gyvena nuo 1991 m. Tai buvo dienos metu, susikivirčijo dėl rūkymo. Pripažįsta, kad sugyventinei peiliu dūrė į šoną, tai buvo virtuvėje. Peilis buvo padėtas, pasiėmė peilį ir dūrė, pataikė į šoną, tik negali pasakyti, į kurį. Labai gailisi, blaivus taip nebūtų daręs. Alkoholio dažnai nevartoja. Neatsimena, kiek kartų prieš tai yra smurtavęs sugyventinės atžvilgiu. Neįgalumas jam yra nustatytas, nes yra buteliu sudavę į galvą, gulėjo ligoninėje, buvo išsiliejęs kraujas į smegenis. Civilinio ieškinio ligonių kasai neturės iš ko atlyginti, jo pajamos yra netekto darbingumo pensija. Sugyventinės atsiprašė, ji jam atleido. Sugyventinė jam padeda, nes jis net vandens atsinešti negali.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, durdamas peiliu šeimos narei – sugyventinei Z. G. į dešinį šoną, padarė nukentėjusiajai Z. G. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis A. K. teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 98–111), administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas (1 t., b. l. 112–113), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 116), nedirbantis (1 t., b. l. 120), neįgalus, nustatytas 20 proc. darbingumo lygis (1 t., b. l. 123), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi sunkinančios aplinkybės. A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, byloje yra pareikštas ligonių kasos civilinis ieškinys. Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kaltinamasis baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu (BK 41, 50, 61, 641 straipsniai).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, A. K. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 26 d. 14.52 val. (1 t., b. l. 135) iki 2019 m. gruodžio 27 d. 11.29 val. (1 t., b. l. 175–176), t. y. 1 (viena) para.

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Atsižvelgdamas į tai, kad A. K. dėl savo veikos gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė, yra neįgalus, teismas sprendžia esant pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo A. K. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, įvertinus ir valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės poziciją, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis), paskiriant jam teismo įpareigojimus, kurie parenkami, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę ir kt.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios (1 t., b. l. 169–172) – baigė galioti 2020 m. balandžio 27 d., todėl naujai nebeskirtina.

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 119,05 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajai Z. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 59–67). Šis ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas, kadangi nukentėjusiajai šios paslaugos (gydymas) po jos sužalojimo dėl kaltinamojo Arūno Kuprevičiaus kaltės buvo suteiktos, todėl ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo (CK 6.263 str., 6.280 str.).

Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį ir į tai, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamasis nepiktnaudžiavo jam suteikta teise turėti valstybės apmokamą gynėją, iš A. K. nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

2020-02-03 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas – 119,05 Eur, esančias įtariamojo A. K. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (Pakruojo ūkininkų kredito unija), leidžiant A. K. disponuoti iki 607 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 str. 1 d. numatyta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, viršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis; laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo iki 2020-08-03 (1 tomas, b. l. 132–134); paliktinas galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo dienos.

Daiktiniai įrodymai, - įvykio vietoje paimtas peilis (1 t., b. l. 12–13), saugomas Šiaulių apskrities VPK aptarnavimo skyriuje (1 tomas, b. l. 30–32), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Kompaktinis diskas su skaitmenine garso įrašo kopija gauta iš Bendrojo pagalbos centro, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 304-307, 312-313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką 2019 m. gruodžio 26 d. 14.52 val. (1 t., b. l. 135) iki 2019 m. gruodžio 27 d. 11.29 val., t. y. 1 (viena) para.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 7 ir 10 punktų taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš nuteistojo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį už nukentėjusiosios Z. G. gydymą – 119,05 eurų (šimtą devyniolika eurų 5 ct) Šiaulių teritorinei ligonių kasai, įmonės kodas 188784026, atsiskaitomoji sąskaita: Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Iš A. K. nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

2020-02-03 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas – 119,05 Eur (vienas šimtas devyniolika eurų 5 ct), esančias įtariamojo A. K. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (Pakruojo ūkininkų kredito unija), leidžiant A. K. disponuoti iki 607 Eur (šešių šimtų septynių eurų) suma, esančia šioje banko sąskaitoje, palikti galioti iki civilinio ieškinio atlyginimo dienos.

Daiktinius įrodymus – peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kompaktinį diską palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo terminą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.