Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-04 · Administracinė byla Nr. I-1655-789/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-04
Bylos Nr.
I-1655-789/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04640-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
R. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1655-789/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04640-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2016-11-29 pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Komisariato areštinėje jam nebuvo suteikti vaistai ir higienos priemonės. Rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Nurodė, kad Komisariato areštinėje langai buvo uždažyti ir užkalti, trūko šviesos (b. l. 1).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad visi į Komisariato areštinę atvykstantys asmenys yra apžiūrimi, jiems suteikiama medicininė pagalba. Pažymėjo, kad pareiškėjas žodinių ar rašytinių skundų, prašymų ar pretenzijų Komisariato administracijai nereiškė. Nurodė, kad tam tikra privatumo stoka yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Paaiškino, kad pro Komisariato areštinės langus patenka nedaug šviesos, tačiau kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas. Pažymėjo, kad pareiškėjas nereiškė nusiskundimų dėl sveikatos sutrikimų. Mano, kad nėra Komisariato neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeistos pareiškėjo teisės ar jam padaryta žala (b. l. 10–13).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Iš Komisariato atsiliepimo duomenų matyti, kad pareiškėjas Komisariate buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015-11-28 iki 2015-11-30 ir nuo 2015-12-07 iki 2015-12-10.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina dėl to, kad Komisariato areštinės kameros buvo netinkamai apšviestos. Pažymėtina, kad nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Higienos norma 134:2015 (toliau – ir Higienos norma 134:2015), kuria pripažinta netekusia galios Higienos norma 76:2010. Pareiškėjas Komisariato areštinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015-11-28 iki 2015-11-30 ir nuo 2015-12-07 iki 2015-12-10, todėl nagrinėjamu atveju taikoma Higienos norma 134:2015. Pažymėtina, kad tinkamas laisvės atėmimo vietos apšvietimas yra svarbus teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektas. Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) pateiktuose patikrinimo aktuose nurodyta, kad patikrinimo metu išmatuotas dirbtinis apšvietimas Komisariato areštinės kamerose atitiko Higienos normos 134:2015 reikalavimus (b. l. 15–21). Taigi, kaip matyti iš Centro patikrinimo aktų duomenų, ginčui aktualiu laikotarpiu Komisariato areštinės kamerose apšvietimo reikalavimai nebuvo pažeisti.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kad jis Komisariato areštinėje buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, turėjo kvėpuoti tabako dūmais. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. Šiame straipsnyje nepateikta nuostatų dėl rūkančiųjų ir nerūkančiųjų kalinimo ypatumų. Bausmių vykdymo kodekso 70 str., reglamentuojančio nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, 2–5 d. nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali būti izoliuotos. Šiose grupėse rūkantieji nėra paminėti. Bausmių vykdymo kodekso 70 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Komisariato administraciją, prašydamas perkelti jį į kitą kamerą, kur jis būtų laikomas kartu su nerūkančiais asmenimis, ar būtų kreipęsis dėl to, kad kamerose buvo rūkoma. Nesant tokio prašymo, Komisariato pareigūnai neturi įstatymo nustatytos pareigos laikyti pareiškėją tik su nerūkančiais asmenimis. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas yra rūkantis (b. l. 23, 25). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Komisariato neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jam nebuvo suteiktos higienos priemonės ir vaistai. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad jam nebuvo išduodamos higienos priemonės, tačiau nenurodė, kada konkrečiai šios priemonės nebuvo išduotos, dėl Komisariato areštinės administracijos veiksmų skundų neteikė. Abstraktūs pareiškėjo teiginiai, kad būdamas areštinėje negavo higienos priemonių, atmestini kaip nepagrįsti. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjui atvykus į Komisariatą buvo patikrinta jo sveikatos būklė (b. l. 23, 25). Patikrinimų metu nustatyta, kad skundų dėl sveikatos būklės pareiškėjas neturi (b. l. 22, 24). Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovės atstovės neteisėti veiksmai šiuo aspektu nenustatyti.

Būtinosios sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti yra neteisėti valstybės institucijų veiksmai, žala ir tarp jų egzistuojantis priežastinis ryšys. Nenustačius bent vienos iš būtinų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, t. y. nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Komisariato veiksmus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. D. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė