Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. S. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) viršininko 2024 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įsakymas) ir įpareigoji išmokėti pareiškėjui butpinigių nepriemoką, susidariusią dėl skundžiamo Įsakymo, už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba iki gyvenamųjų patalpų nuomos 2022 m. rugpjūčio 31 d. sutarties (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukimo dienos.

2. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino skundo dalyką antrojo skundo reikalavimo dalyje sumažindamas butpinigių nepriemokos laikotarpį ir teismo prašė: panaikinti Įsakymą bei įpareigoji išmokėti pareiškėjui butpinigių nepriemoką, susidariusią dėl skundžiamo Įsakymo, už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 4 d. iki 2024 m. gegužės 19 d.

3. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal jo pateiktą prašymą Vilniaus AVPK viršininko 2022 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1.10 papunkčiu pareiškėjui buvo paskirti ir mokėti 580 Eur dydžio kasmėnesiniai butpinigiai iki 2024 m. kovo 4 d., kuomet skundžiamu Įsakymu Vilniaus AVPK viršininko 2022 m. spalio 11 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas – pareiškėjo interesus liečiantis 1.10 papunktis pripažintas netekusius galios ir tokiu būdu nutrauktas butpinigių pareiškėjui mokėjimas nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos.

4. Paaiškino, jog su buvusios žmonos motina 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudarė neterminuotą Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis) dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), 96 kv. m. ploto dalies nuomos už 580 Eur nuomos mokestį, kuria remiantis jam Vilniaus AVPK viršininko 2022 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirti butpinigiai. Nurodė, jog šis būstas randasi (duomenys neskelbtini), yra labai komfortiškoje vietoje, pušyne, kur geras susisiekimas, kita infrastruktūra ir pareiškėjo nuomojamas už ženkliai žemesnę kainą, nei šiame mikrorajone vyraujanti būstų nuomos kaina. Be to, nurodė, jog į šio būsto pagerinimą investavo 40 000 Eur sumą, todėl jam ir buvo leista nuomotis namo dalį už mažesnę kainą iki tol, kol pasidengs jo į būstą investuota pinigų suma. Patvirtino iki šiol tęsiantis minėto būsto nuomos teisinius santykius ir gyvenantis tame pačiame būste. Prieš tai buvo svarstęs galimybę tame pačiame mikrorajone nuomotis gyvenamąjį būstą iš kaimyno, tačiau jis neatitiko higienos normų. Niekur kitur (duomenys neskelbtini) teritorijoje negalvojo nuomotis būsto, nes gyvenamasis būstas, kuriame iki šiol gyvena, yra labai geroje (duomenys neskelbtini) vietoje. Pareiškėjas ir jo atstovė tvirtino, jog jo mokamas nuomos mokestis (580 Eur) buvo nedidelis lyginant su (duomenys neskelbtini) nuomojamų gyvenamųjų būstų kainomis, kurios gerokai viršija minėtą sumą, todėl iš esmės įstaigos interesams niekaip nebuvo pakenkta. Netgi, priešingai, sąlygojo ekonominę naudą ir atsakovui dėl mažesnių butpinigių. Teigė, jog šiuo atveju nėra jokios grėsmės dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto, nes pareiškėjas Nuomos sutartį sudarė sąžiningai ir atvirai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, nieko neslėpė, nepadarė jokių teisės aktų pažeidimų ir nėra jokių abejonių dėl jo reputacijos.

5. Tvirtino, jog Įsakymas priimtas neteisėtai, be jokių įrodymų, jį pagrindus tik Vilniaus AVPK prašymų dėl butpinigių mokėjimo ir tarnybinių butų bei priemokų skyrimo nagrinėti komisijos (toliau – Komisijos) padarytomis prielaidomis bei abejonėmis, tačiau neatlikus išsamaus tyrimo, nepaprašius pareiškėjo raštu pateikti papildomus paaiškinimus dėl tiriamos situacijos, nenustačius jokių teisės aktų pažeidimų pareiškėjo elgesyje, o taip pat Komisijai viršijus savo kompetenciją: Įsakymą priėmus remiantis poįstatyminius aktu – VTEK rekomendacijomis, o ne Lietuvos Respublikos (toliau – LR) vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) nuostatomis, kuriose draudimo pareigūnui nuomotis gyvenamąją patalpą iš artimo asmens nereglamentuota. Tvirtino, jog tuo metu dar nebuvo Statuto 65 straipsnio pakeitimų, LR vidaus reikalų ministras dar nebuvo patvirtinęs Butpinigių vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (kuris įsigaliojo tik nuo 2024 m. gegužės 17 d.), numatančio Komisijos kompetencijas, todėl Komisija tuo metu neturėjo įgaliojimų svarstyti jo butpinigių klausimo. Būtent dėl to pakviestas į Komisijos posėdį ir paprašytas pateikti papildomus paaiškinimus dėl ginčo aplinkybių, pareiškėjas paaiškinimus Komisijai atsisakė teikti, o Vilniaus AVPK viršininkas Įsakymą, remdamasis Komisijos posėdžio protokolu bei poįstatyminiu aktu, priėmė neteisėtai, nes draudimas mokėti butpinigius policijos pareigūnams turėjo būti reglamentuotas Statute, o Statute tokio draudimo nėra. Tokiu būdu buvo pažeistos materialinės teisės normos, dėl ko Įsakymas turi būti panaikintas.

6. Taip pat teigė, jog šiuo atveju buvo pažeisti ir teisingumo bei protingumo kriterijai, padaryti procedūriniai pažeidimai, kadangi Komisija pareiškėjo atveju atliko tyrimą itin formaliai, neatliko pareiškėjo individualios situacijos analizės bei vertinimo ir Įsakymą priėmė standartinį kaip visiems kitiems, tokioje pačioje situacijoje atsidūrusiems, policijos pareigūnams, pasiremiant analogiškais motyvais, savo subjektyviais samprotavimais, pamąstymais, pagalvojimais, neištyrus ir neišsiaiškinus aplinkybių, kiek pareiškėjo nuomojamas būstas kainuotų rinkoje bei tyrimą atlikus atsakovui neturint jokių tvarkų, taisyklių bei patvirtintų kriterijų, kas ir kaip turi būti įvertinta sprendžiant butpinigių skyrimo / panaikinimo policijos pareigūnams klausimą.

7. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su pareiškėjo argumentais, t. y. jog Įsakymas priimtas neteisėtai, remiantis Komisijos prielaidomis ir abejonėmis, neatsižvelgiant į esamas aplinkybes, nenustačius jokių teisės aktų pažeidimų, o vadovaujantis Statute nenumatytu draudimu pareigūnui nuomotis gyvenamąją patalpą iš artimo asmens – VTEK rekomendacijomis ir jog tokiu būdu buvo pažeistos materialinės teisės normos ir viršyta kompetencija. Manė, jog Įsakymas priimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl prašė skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

8. Paaiškino, jog 2022 m. rugsėjo 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką, prašydamas suteikti tarnybinį butą (duomenys neskelbtini) arba mokėti butpinigius, nes 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudarė Nuomos sutartį su J. S. V. dėl 96 kv. m. buto, esančio (duomenys neskelbtini), neterminuotos nuomos. Atsižvelgus į Vilniaus AVPK Komisijos 2022 m. spalio 7 d. posėdžio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus AVPK viršininkas 2022 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1.10 papunkčiu pareiškėjui skyrė 580,00 Eur dydžio kasmėnesinius butpinigius, kurie pareiškėjui buvo mokami. 2023 m. lapkričio 27 d. Policijos departamente prie LR vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) gautas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2023 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – VTEK, VTEK rekomendacijos), kuriame VTEK, kaip LR viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) įgyvendinimo priežiūrą atliekanti institucija, pateikė siūlymus dėl pareigūnams skiriamų gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo procedūrų. Policijos departamentas 2023 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Policijos departamento raštas) policijos įstaigoms pateikė VTEK rekomendacijas, siūlymus dėl pareigūnams skiriamų gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo procedūrų, bei atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant policijos pareigūnų prašymus, pateiktus remiantis Statuto 64 straipsniu dėl gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų kompensavimo (butpinigių skyrimo), turi būti atsižvelgiama ne tik į Statuto, bet ir į kitų teisės aktų nuostatas, jog būtina užtikrinti, kad priimant sprendimus policijos įstaigų ir policijos darbuotojų veikloje pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, užkirstas kelias interesų konfliktams kilti ir kitiems galimiems teisės aktų pažeidimams bei rizikos veiksniams atsirasti. Atsižvelgdamas į aukščiau minimų raštų nuostatas bei siekdamas, kad gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo procedūros būtų atliekamos nesudarant prielaidų viešųjų ir privačių interesų konfliktui, neskaidraus paramos lėšų panaudojimo rizikoms rastis ar kelti grėsmę institucijos reputacijai ir siekdamas išvengti tokių rizikų kuomet gyvenamosios patalpos arba jos dalies nuomos sutartys sudaromos su pareigūnams artimais asmenimis ir kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, Vilniaus AVPK viršininkas 2022 m. gruodžio 20 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnų, gaunančių butpinigius, tame tarpe ir pareiškėją, paprašė raštu pateikti informaciją ar gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nėra sudaryta su artimu asmeniu ir pateikti argumentus, kodėl gyvenamąjį būstą nuomojasi būtent iš šio asmens. Pareiškėjas 2024 m. sausio 3 d. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Tarnybinis pranešimas), kuriame nurodė, kad: pagal sutartį iš žmonos mamos J. S. V. nuomojasi namo dalį (duomenys neskelbtini); būsto remontui išleido daug asmeninių lėšų bei, jog Komisija negali vertinti ar būsto nuomos iš artimųjų giminaičių priežastys yra pagrįstos ir objektyvios, nes viršys savo įgaliojimus, dėl ko bus kreipiamasi į teismą.

9. Komisija posėdžio metu vertino pareiškėjo Tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus argumentus dėl gyvenamojo būsto nuomos iš artimo asmens ir nenustatė jokių išimtinų aplinkybių, dėl kurių S. B. būtų priverstas nuomotis gyvenamąjį būstą iš jam artimo asmens, todėl atsižvelgdama į Policijos departamento raštą bei VTEK rekomendacijas, siekiant išvengti grėsmių institucijos reputacijai, galimam neskaidriam butpinigių panaudojimui, taip pat galimiems Įstatymo pažeidimams ir nutarė siūlyti Vilniaus AVPK viršininkui nutraukti butpinigių mokėjimą pareiškėjui nuo įsakymo priėmimo dienos. Nurodė, jog toks siūlymas buvo priimtas ne dėl ekonominio aspekto, tačiau pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, viešųjų ir privačių interesų derinimo prevenciniu tikslu, kadangi pareiškėjas neįrodė jokių išskirtinių aplinkybių ar priežasčių, kurios pagrįstų butpinigių skyrimo pareiškėjui būtinumą. Pažymėjo, kad Komisijos kvietimu pareiškėjas buvo atvykęs į 2024 m. vasario 8 d. vykusį Komisijos posėdį, tačiau atsisakė teikti paaiškinimus ir atsakyti į Komisijos narių klausimus apie gyvenamojo būsto nuomos iš artimo asmens priežastis. Komisijai pareiškėjo Tarnybiniame pranešime pateiktų duomenų pakako pareiškėjo individualiai situacijai įvertinti, todėl ir buvo priimtas Komisijos siūlymas Vilniaus AVPK viršininkui dėl butpinigių mokėjimo pareiškėjui nutraukimo, o Vilniaus AVPK viršininkas, atsižvelgdamas į Komisijos 2024 m. vasario 23 d. protokolą Nr. 10- P1-107 (toliau – Komisijos protokolas), VTEK rekomendacijas bei Policijos departamento raštą, Įsakymu nutraukė butpinigių mokėjimą pareiškėjui nuo jo priėmimo dienos.

10. Paaiškino, kad pareiškėjui butpinigiai buvo paskirti 2022 m. spalio 11 d. vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Statuto 64 straipsnio 4 dalies (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) nuostatomis, kad pareigūnui, kuris neaprūpintas tarnybiniu butu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka <...>, šių gyvenamųjų patalpų tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidoms kompensuoti iš ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai skirtų lėšų mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai. Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Statuto 65 straipsnio 4 dalies redakcijoje įtvirtinti nuostatų pakeitimai, kad tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka <...> neaprūpintam pareigūnui gali būti mokami butpinigiai gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje nuomos išlaidoms ar jų daliai kompensuoti <...>. Taigi, pagal Įsakymo priėmimo metu galiojusias ir šiuo metu galiojančias Statuto 65 straipsnio 4 dalies nuostatas nenumatytas imperatyvus nurodymas policijos įstaigai visais atvejais mokėti butpinigius pareigūnui, atitinkančiam Statuto 65 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas.

11. Nurodė, kad pareiškėjas, būdamas valstybės pareigūnu, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra ir nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Tuo tarpu policijos pareigūnų teisė į ginčo socialinę garantiją – butpinigius – nėra absoliuti, nes Statute nenumatytas imperatyvus nurodymas visais atvejais mokėti butpinigius pareigūnui, atitinkančiam Statuto 65 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Taigi tai yra policijos įstaigos vadovo diskrecijos teisė.

12. Tvirtino, jog pareiškėjo nurodyti faktai, kad nuomojamo gyvenamojo būsto savininkė, kuri buvo pareiškėjo artimas asmuo Įstatymo prasme, neturėjo finansinių galimybių sutvarkyti jai priklausančią blogos būklės nuosavybę, o pareiškėjas šio būsto remontui išleido ženklią asmeninių lėšų sumą, parodo pareiškėjo siekį pasigerinti būsimas savo asmenines gyvenimo sąlygas, o ne ypatingas (išskirtines) aplinkybes, kurios pagrįstų poreikį pareiškėjui skirti butpinigius, todėl turėtų būti kritiškai vertinami pareiškėjo argumentai, kad jis elgėsi sąžiningai, kai 2022 m. rugsėjo mėnesį už 580,00 Eur tiesiogiai iš artimo asmens (žmonos mamos), o ne iš kito (su pareiškėju artimais ryšiais nesusijusio asmens) išsinuomojo gyvenamąjį būstą, kurio remontui 2015-2022 metais išleido daugiu nei 40 000 Eur asmeninių lėšų. Manė, jog, vadovaujantis tarp šalių susiklosčiusių civilinių santykių teisingumo ir sąžiningumo principais, asmeniui investavus dideles pinigų sumas į svetimo turto atnaujinimą/būklės pagerinimą, turto savininkas turėtų leisti pareiškėjui naudotis turtu neatlygintinai, o ne nuomoti jam būstą už atlygį. Todėl mano, jog buvo pagrindas manyti, kad pareiškėjas gali būti suinteresuotas gauti asmeninę naudą iš valstybės, t. y. jog skirtais butpinigiais galimai siekiama iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas asmenines išlaidas nuomojamo būsto remontui. Nurodė, jog 2022 m. balandžio 1 d. pakvitavimas dėl nuomotojai sumokėto 580,00 Eur nuomos mokesčio už kovo mėn. neįrodo buvusių realių atsiskaitymų už ankstesnį gyvenamojo būsto nuomos laikotarpį. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytu nuomojamo gyvenamo būsto adresu nuo 2021 m. balandžio 13 d. gyvenamąją vietą buvo deklaravęs ne tik pareiškėjas, tačiau ir pati nuomotoja. Nurodė, jog pareiškėjas Komisijai nei Tarnybiniu pranešimu, nei Komisijos posėdžio metu nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų būtent šio gyvenamojo būsto nuomojimosi būtinybę (pigiau nei rinkos kaina, ir pan.) bei objektyvių ypatingas aplinkybes pagrindžiančių duomenų, kurie pagal Įstatymo nuostatas galėtų būti laikomi pateisinančiais būsto nuomą iš artimo asmens. Tokių aplinkybių nenustatė ir Komisija, todėl ir buvo priimtas Komisijos siūlymas – Vilniaus AVPK viršininkui priimti ginčo Įsakymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

13. Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus AVPK viršininko 2024 m. kovo 4 d. priimto Įsakymo, kuriuo nutrauktas butpinigių mokėjimas pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudarė, 2022 m. rugsėjo 16 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravo Nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pareiškėjas neterminuotai iš nuomotojos J. S. V. išsinuomojo 96 kv. m. ploto gyvenamojo namo (29/100 dalis), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už kasmėnesinį 580 Eur dydžio nuomos mokestį. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ginčo gyvenamojo namo dalį nuomojosi iš artimo asmens – sutuoktinės mamos J. S. V., kaip tai apibrėžia Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis (Artimi asmenys – deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai).

15. Vilniaus AVPK viršininko 2022 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1.10 papunkčiu buvo nurodyta Policijos departamento Finansų valdybai nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos Vilniaus AVPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus viršininko pareigas einančiam pareiškėjui mokėti 580 Eur dydžio butpinigius per mėnesį.

16. VTEK, Įstatymo įgyvendinimo priežiūrą atliekanti institucija, 2023 m. lapkričio 27 d. VTEK rekomendacijomis LR vidaus reikalų ministerijai pateikė siūlymus dėl pareigūnams skiriamų gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo procedūrų. VTEK nuomone, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo procedūros turi būti atliekamos, nesudarant prielaidų viešųjų ir privačių interesų konflikto, neskaidraus paramos lėšų panaudojimo rizikoms rastis ar kelti grėsmę institucijos reputacijai. Rekomendacijoje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos arba jos dalies nuomos sutartys neturėtų būti sudaromos su pareigūnams artimais asmenimis (kaip jie apibrėžiami Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje) ir kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Tokio pobūdžio sandoriai, sudaromi su institucijos darbuotojų (ypač vadovų) artimais asmenimis, visuomenei visuomet kels abejonių dėl jų skaidrumo ir pagrįstumo, todėl, VTEK nuomone, yra galimi tik esant ypatingoms aplinkybėms (pvz., nesant kitų alternatyvų). Remiantis šiomis rekomendacijomis policijos įstaigų pareigūnai, gaunantys butpinigius, buvo informuoti, kad jeigu jų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys yra sudarytos su artimais asmenimis ar kitais interesų konfliktą keliančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis, apie tai jie turi nedelsdami, bet ne vėliau kaip per įstaigos nustatytą protingą terminą pranešti policijos įstaigai. Pareigūnams paaiškinta, kad, pateikdami šią informaciją, jie turi teisę nurodyti objektyvias ir pagrįstas tokio sprendimo (nuomoti patalpas iš artimų asmenų) priežastis, kurios bus vertinamos atskirai. Tokių priežasčių nenurodžius, dėl tolesnio butpinigių mokėjimo ir nutraukimo bus sprendžiama pagal turimus duomenis.

17. 2023 m. gruodžio 6 d. Policijos departamento rašte Policijos generalinio komisaro pavaduotojo S. T. nurodyta, kad nagrinėjant policijos pareigūnų prašymus dėl gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų kompensavimo (butpinigių skyrimo), turi būti atsižvelgiama ne tik į Statuto, bet ir į kitų teisės aktų nuostatas ir būtina užtikrinti, kad priimant sprendimus policijos įstaigų ir policijos darbuotojų veikloje pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, užkirstas kelias interesų konfliktams kilti ir kitiems galimiems teisės aktų pažeidimams bei rizikos veiksniams atsirasti. Policijos departamento raštu policijos įstaigoms buvo persiųstos VTEK rekomendacijos pareigūnų supažindinimui ir jų įgyvendinimui. Policijos įstaigų vadovams paskirti Policijos generalinio komisaro pavaduotojo pavedimai: informuoti pareigūnus, gaunančius butpinigius, kad jie per įstaigos nustatytą protingą terminą praneštų policijos įstaigai, jeigu jų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys yra sudarytos su artimais asmenimis Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme ar kitais interesų konfliktą keliančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis, pateikdami šią informaciją ir nuodydami objektyvias ir pagrįstas tokio sprendimo nuomoti patalpas iš artimų asmenų priežastis; užtikrinti ir organizuoti, kad: į policijos įstaigų sudarytų komisijų sudėtį būtų įtraukti Policijos departamento Imuniteto valdybos deleguoti atstovai (jeigu nėra įtraukti), o tose policijos įstaigose, kuriose nėra nurodyto padalinio, įtraukti už viešųjų ir privačių interesų konfliktų priežiūrą ir kontrolę atsakingą asmenį arba kitą įstaigos darbuotoją, kuris pagal kompetenciją galėtų pasisakyti dėl atitikties Įstatymo, VTEK rekomendacijų nuostatoms, konkrečių situacijų bei galimų rizikų valdymo aptariamoje srityje; pareigūnai, teikiantys prašymus dėl butpinigių skyrimo, kartu su pateikiamais dokumentais (duomenimis) raštu teiktų patvirtinimus, kad tarp būsto savininko (nuomotojo) ir pareigūno nėra artimo ryšio ar privataus intereso, t. y. būsto savininkas pareigūnui nėra artimas asmuo, kaip tai apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, ar kitas interesų konfliktą keliantis fizinis ar juridinis asmuo bei, esant poreikiui, pateiktų kitus komisijos prašomus duomenis ar paaiškinimus; pareigūnui pateikus informaciją, kad nuomos sutartis sudaryta su jam artimu asmeniu, ir pateiktus tokio sprendimo argumentus, nurodytas, vertinant jų objektyvumą ir pagrįstumą, papildomai įvertinti ir kitos aplinkybes, pavyzdžiui, kur iki prašymo pateikimo gyveno pareigūnas (ar buvo registruotas), jeigu pas tėvus (ar kitą artimą asmenį) – ar buvo sudaryta nuomos sutartis, ar ji buvo registruota Registrų centre, koks buvo mokamas nuomos mokestis ir kt.; pareigūnams, gaunantiems butpinigius pagal sutartis, sudarytas su artimais asmenimis, nepateikus anksčiau nurodytos informacijos arba ją pateikus, tačiau ją įvertinus ir jos nepripažinus, kaip sudarančios ypatingas aplinkybes, būtų sprendžiama dėl butpinigių mokėjimo nutraukimo; komisijų darbas būtų organizuojamas taip, kad jose nedalyvautų prašymą kompensuoti nuomos išlaidas pateikęs asmuo (taip pat jam pavaldūs asmenys). Konstatuota, jog, siekiant išvengti prielaidų viešųjų ir privačių interesų konfliktams, grėsmių institucijos reputacijai ar galimam neskaidriam butpinigių panaudojimui, taip pat galimiems Interesų derinimo įstatymo pažeidimams, pareigūnų sudarytų nuomos sutarčių su artimais (ar kitais interesų konfliktą keliančiais) asmenimis pagrindu butpinigiai iš policijos biudžeto neturi būti mokami. Nuoma iš artimų asmenų gali būti svarstoma ir pagrįsta tik esant objektyvioms aplinkybėms ir (ar) ekonominiams kriterijams, išskirtiniais pavieniais ir individualizuotais atvejais, įvertinus iš to kylančias rizikas.

18. 2023 m. gruodžio 20 d. Komisijos pirmininko M. P. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) Komisija, vadovaudamasi Policijos departamento raštu, paprašė visų butpinigius gaunančių Vilniaus AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais iki 2024 m. sausio 5 d. informuoti ar jų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra sudaryta su artimais asmenimis, kaip jie apibrėžiami Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, ar su kitais interesų konfliktą keliančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis ir pateikiant informaciją nurodyti priimti sprendimo nuomoti patalpas iš artimų asmenų priežastis ir konkrečius argumentus, pateikti papildomą informaciją, kuri leistų įvertinti tokios nuomos objektyvumą ir pagrįstumą. Šiuo raštu taip pat pareigūnams buvo pateikta informacija, jog Komisija jų pateiktus duomenis įvertins bei Vilniaus AVPK viršininkui pateiks vertinimą, ar nėra pažeidžiamos Įstatymo nuostatos ir siūlymą dėl butpinigių tolimesnio mokėjimo ar nutraukimo.

19. 2024 m. sausio 3 d. Vilniaus AVPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus viršininko S. B. Tarnybinis pranešimas patvirtina faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas buvo Komisijos paprašytas pateikti rašytinius paaiškinimus dėl butpinigių jam mokėjimo pagal su artimu asmeniu sudarytą Nuomos sutartį ir juos pateikė, nurodydamas, jog: yra sudaręs gyvenamųjų patalpų Nuomos sutartį su žmonos mama J. S. V. ir už tai gauna butpinigius; su žmonos mama žodžiu sutarė, kad pareiškėjas savo lėšomis renovuos ir suremontuos nuomotojai nuosavybės teise priklausančią namo dalį ir pasibaigus renovacijai galės iš jos tą namo dalį nuomotis; gyvenamojo namo dalies renovaciją baigė 2022 m. liepos mėn. ir rugsėjo mėn. sudarė Nuomos sutartį; pateikė nuomonę, jog pagal nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusią Statuto 65 straipsnio 4 dalies redakciją (numatančią, kad butpinigių rekomenduojamus dydžius, butpinigių skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir tvarką, taip pat butpinigių skyrimo ir mokėjimo kontrolės tvarką, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nustato vidaus reikalų ministras), nei Policijos departamentas, nei Komisija negali vertinti ar nuomos iš artimų giminaičių priežastys yra pagrįstos ir objektyvios, o gali tik surinkti išankstinę informaciją.

20. 2024 m. vasario 23 d. Komisijos protokolas patvirtina aplinkybes, jog 2024 m vasario 8 d. įvykusiame Komisijos posėdyje, vykdant Policijos departamento 2023 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) policijos įstaigoms pateiktas rekomendacijas bei deleguotas išvadas, Komisija nagrinėjo pareiškėjo Vilniaus AVPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus viršininko pareigas einančio pareiškėjo 2024 m. sausio 3 d. Tarnybinį pranešimą ir nutarė, siekiant išvengti prielaidų viešųjų ir privačių interesų konfliktams, grėsmių institucijos reputacijai ar galimam neskaidriam butpinigių naudojimui, taip pat galimiems Įstatymo pažeidimams, siūlyti Vilniaus AVPK viršininkui butpinigių mokėjimą pareiškėjui nutraukti nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos. Komisijos protokole įvertinusi visumą pateiktų duomenų, pareigūno galimybes išsinuomoti gyvenamąsias patalpas tarnybos vietoje ne iš artimo asmens, gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos pasiūlos kiekybinius ir kokybinius kriterijus, Komisija pripažino, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta / nurodyta objektyvių ypatingas aplinkybes pagrindžiančių duomenų, kurie pagal Įstatymo nuostatas galėtų būti laikomi išimtiniu atveju, pateisinančiu būsto nuomą iš artimo asmens (žmonos motinos). Šiame Komisijos posėdyje dalyvavo ir pareiškėjas, tačiau atsisakė duoti paaiškinimus į Komisijos užduodamus klausimus dėl Tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių ir konkrečių argumentų, kodėl buvo sudaryta Nuomos sutartis su artimu asmeniu. Atsisakymą duoti paaiškinimus pareiškėjas grindė argumentais, jog Statuto 65 straipsnio 4 punkte parašyta, kad butpinigių rekomenduojamus dydžius, butpinigių skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir tvarką, taip pat butpinigių skyrimo ir mokėjimo kontrolės tvarką, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nustato LR vidaus reikalų ministras.

21. Vilniaus AVPK viršininkas 2024 m. kovo 4 d. Įsakymu, vadovaudamasis Statuto 65 straipsnio 4 dalimi, įgyvendindamas Maksimalių butpinigių vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dydžių aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300, reikalavimus, vykdydamas Policijos pareigūnų aprūpinimo tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) ir butpinigių skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisariato 2019 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-493, nuostatas ir atsižvelgdamas į Komisijos protokolą, pakeitė Vilniaus AVPK viršininko 2022 m. spalio 11 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažino netekusiu galios jo 1.10 papunktį, kuriuo Vilniaus AVPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus viršininko pareigas einančiam pareiškėjui buvo nurodyta mokėti 580 Eur butpinigius per mėnesį.

22. Iš 2024 m. balandžio 1 d. ir 2024 m. gegužės 4 d. pakvitavimų bei 2024 m. rugsėjo 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog nuomotoja J. S. V. patvirtino, kad pareiškėjas tinkamai vykdė Nuomos sutartį bei ją vykdo ir po Įsakymo priėmimo.

23. Statuto (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d.) 65 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (kai pareigūnas gyvena vienas arba jo šeimos nariai, nurodyti Statuto 33 straipsnio 7 dalyje, negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa) neaprūpintam pareigūnui gali būti mokami butpinigiai gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje nuomos išlaidoms ar jų daliai kompensuoti (toliau – butpinigiai) iš ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai skirtų lėšų. Maksimalius butpinigių dydžius, priklausančius nuo tarnybos vietovės, taip pat nuo kartu su pareigūnu gyvenančių šeimos narių skaičiaus, atsižvelgdama į gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainas, tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Butpinigių rekomenduojamus dydžius, butpinigių skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir tvarką, taip pat butpinigių skyrimo ir mokėjimo kontrolės tvarką, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, nustato vidaus reikalų ministras. Pareigūnui taikomą butpinigių dydį pagal pareigūno ir nuomotojo rašytinėje sutartyje nustatytą nuomos mokesčio dydį nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, neviršydamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų maksimalių butpinigių dydžių ir atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro nustatytus ir su teisingumo ir finansų ministrais suderintus butpinigių rekomenduojamus dydžius. Butpinigiai gali būti mokami ne ilgiau kaip 5 metus per visą pareigūno vidaus tarnybos laiką, išskyrus Statuto 70 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.

24. Iš aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad įstatymo leidėjo prioritetas teikiamas pareigūno aprūpinimui gyvenamosios patalpomis ir tik tokios galimybės nesant, kai pareigūnas neturi nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto ar jo dalies, jam gali būti mokami LR Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai. Pabrėžtina, jog Įsakymo priėmimo metu galiojusiosios redakcijos Statuto 65 straipsnio nuostatose įtvirtinta teisė, o ne prievolė nuo 2024 m. sausio 1 d. mokėti butpinigius tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) neaprūpintam pareigūnui. Taigi šioje teisės normoje nėra imperatyvo policijos įstaigai mokėti pareigūnui, atitinkančiam šios teisės normoje nurodytas sąlygas, butpinigius ir / ar neatsižvelgti į kitų teisės aktų reikalavimus.

25. Šiuo atveju ginčo dėl to, kad pareiškėjas atitinka minėtame Statuto straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jog pareiškėjas, kaip policijos pareigūnas, nėra aprūpintas tarnybiniu butu ir ginčo laikotarpiu (nuo 2024 m. kovo 4 d. iki 2024 m. gegužės 19 d.) teisiškai įregistruotos Nuomos sutarties pagrindu nuomojosi gyvenamojo namo dalį iš artimo asmens, nėra. Ginčo taip pat nėra ir dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjui 2022 m. spalio 11 d. paskirtų butpinigių peržiūrėjimo klausimas buvo inicijuotas ir Vilniaus AVPK viršininko sudarytos Komisijos svarstytas VTEK rekomendacijų ir Policijos departamento rašto pagrindu. Taigi iš esmės viešųjų ir privačių interesų derinimo prevenciniais tikslais: siekiant išvengti prielaidų viešųjų ir privačių interesų konfliktams, grėsmių institucijos reputacijai ar galimam neskaidriam butpinigių panaudojimui, taip pat galimiems Įstatymo pažeidimams.

26. Įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, jog šio Įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai. Pažymėtina, kad ši nuostata reiškia ir tai, jog institucija, priimdama vienokį ar kitokį sprendimą galimam interesų konflikto kilimui, neprivalo konstatuoti, jog tam tikru atveju viešieji ir privatūs interesai jau buvo supainioti. Įstatymas be kita ko skirtas ir tokios galimybės užkardymui. Įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintos valstybės tarnyboje dirbančių asmenų pareigos, tarp kurių yra numatyta, kad privalu „vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra bei nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti. Šis Įstatymas savo esme yra prevencinis ir jo tikslas yra įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti keli atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje, skatinti žmonių pasitikėjimą valdžios įstaigomis bei jų administraciniais gebėjimais.

27. Pareiškėjas tvirtino, jog Įsakymo neteisėtumą pagrindžia tai, jog jis buvo priimtas Komisijos, neturėjusios kompetencijos svarstyti pareiškėjui skirtų butpinigių klausimą, posėdžio protokolo pagrindu. Šiuos teiginius įrodinėjo aplinkybe, jog Komisijos posėdžio metu dar nebuvo Statuto 65 straipsnio 4 dalyje reglamentuotos vidaus reikalų ministro, suderinus su teisingumo ir finansų ministrais, nustatytos butpinigių skyrimo ir mokėjimo kontrolės tvarkos (kuri buvo patvirtinta tik 2024 m. gegužės 16 d.).

28. Tačiau šiuos pareiškėjo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip visiškai nepagrįstus, kadangi šioje byloje sprendžiamas ne Komisijos posėdžio protokolo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, tačiau Vilniaus AVPK viršininko priimto Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Vilniaus AVPK viršininkas: asmeniškai atsako už Vilnius AVPK pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą visoje apskrityje; atsižvelgdamas į vidaus kontrolės tikslą, veiklos riziką, vidaus kontrolės pastovumą bei jos atlikimo sąnaudas, apskaitos ir informacinę sistemas, turto apsaugos būklę ir kitus vidaus kontrolės kriterijus, nustato vidaus kontrolės procedūras vyriausiajame policijos komisariate; planuoja, organizuoja, kontroliuoja ir atsako už vyriausiojo policijos komisariato veiklą įgyvendindamas Lietuvos Respublikos įstatymus, Prezidento dekretus, Vyriausybės nutarimus, Ministro Pirmininko potvarkius ir patvirtintas programas, vidaus reikalų ministro, policijos generalinio komisaro įsakymus ir nurodymus; užtikrina, kad vyriausiojo policijos komisariato veikloje būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų; organizuoja, kontroliuoja ir atsako už struktūrinių padalinių materialinį ir techninį aprūpinimą, materialinių vertybių apskaitą, saugojimą ir naudojimą; teisės aktų nustatyta tvarka leidžia įsakymus, nurodymus, skiria įpareigojimus ir tikrina, kaip jie vykdomi; vykdo policijos generalinio komisaro, o atskirais klausimais pagal kompetenciją ir policijos generalinio komisaro pavaduotojų pavedimus, naudojasi kitomis jam suteiktomis teisėmis ir kt. (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nuostatai, patvirtinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 5-V-915 redakcija)). O vien ta aplinkybė, jog, vykdant tiesiogines funkcijas – Policijos departamento raštu Policijos generalinio komisariato pavaduotojo paskirtą pavedimą / nurodymą – buvo sudaryta Komisija Vilniaus AVPK pareigūnams skiriamų butpinigių klausimams nagrinėti, įvertinant VTEK rekomendacijose nurodytus aspektus, nerodo jokio Įsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Policijos departamento rašte Policijos generalinio komisaro pavaduotojo policijos įstaigų vadovams paskirtuose pavedimuose yra nurodoma pareigūnų butpinigių klausimą nagrinėti būtent komisijose.

29. Be to, pareiškėjo nurodoma aplinkybę, jog LR vidaus reikalų ministras Statuto 65 straipsnio 4 dalyje minimą butpinigių skyrimo ir mokėjimo kontrolės tvarką – Butpinigių vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą – patvirtino tik 2024 m. gegužės 16 d., nepaneigia Komisijos veiksmų bei Komisijos posėdžio protokolo teisėtumo. Policijos departamento rašto bei Komisijos posėdžio protokolo duomenys patvirtina, jog Policijos generalinio komisariato pavaduotojo pavedimu Komisijos sudėtis buvo mišri – sudaryta iš Policijos departamento bei jo struktūrinio padalinio (Vilniaus AVPK) darbuotojų, o Policijos departamento darbo reglamento IV skirsnis reglamentuoja komisijų ir darbo grupių sudarymo jų ir jų veiklos bendrąsias nuostatas, kurios taikomos visais atvejais, kai nėra patvirtinto atskiro (individualaus) komisijos ar darbo grupės darbo reglamento. Taigi aptarta faktinė situacija bei teisinis reguliavimas objektyviai pagrindžia atsakovo veiksmų, sudarant Komisiją bei jos atliktų procedūrinių veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą.

30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas Tarnybiniame pranešime įvardindamas savo sprendinio – nuomoti patalpas iš artimo asmens (žmonos mamos) – priežastis nurodė, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), 96 kv. m. ploto dalį nuomojasi, nes šis namas randasi (duomenys neskelbtini), yra labai komfortiškoje vietoje, pušyne, kur geras susiekimas, kita infrastruktūra ir pareiškėjo nuomojamas už ženkliai žemesnę kainą, nei šiame mikrorajone vyraujanti būstų nuomos kaina. O taip pat dėl to, jog į šio būsto pagerinimą investavo 40 000 Eur sumą. Jokių kitų objektyvių aplinkybių, išskirtinių sąlygų, argumentų, kodėl būtent aptariamą butą pareiškėjas nuomojasi (pigiau nei rinkos kaina, ar arčiau darbovietės nėra nuomojamų būstų pasiūlos už atitinkamą kainą ir pan.), pateikta nebuvo. Nors pareiškėjas tvirtino nuomojęsis minėtą gyvenamąjį būstą pigiau, nei rinkos kaina, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad Komisija pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta / nurodyta objektyvių ypatingas aplinkybes pagrindžiančių duomenų, kurie pagal Įstatymo nuostatas galėtų būti laikomi išimtiniu atveju, pateisinančiu būsto nuomą iš artimo asmens (žmonos motinos) ir nutarė siūlyti Vilniaus AVPK viršininkui nutraukti pareiškėjui butpinigių mokėjimą.

31. Taip pat iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad Komisijos buvo vertinama pareiškėjo Tarnybiniame pranešime pateikta informacija bei į posėdį papildomiems paaiškinimams dėl tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, konkrečių argumentų pateikimo buvo pakviestas ir dalyvavo pareiškėjas, jam buvo užduodami Komisijos klausimai ir suteikta galimybė pateikti paaiškinimus. Taigi, priešingai pareiškėjo ir jo atstovės teiginiams, atsakovo pareiškėjui buvo sudarytos procedūrinės galimybės pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus dėl butpinigių skyrimo, nuomojantis gyvenamąją būstą iš artimo asmens. Tačiau pareiškėjas savo laisva valia šia teise atsisakė naudotis, todėl pareiškėjo argumentai, jog atsakovas nesudarė galimybės pareiškėjui pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, vertintini itin kritiškai.

32. Pareiškėjas nepaneigė aplinkybės, jog Nuomos sutarties pagrindu gyvenamąjį būstą ginčo laikotarpiu (2024 m. kovo 4 d. – 2024 m. gegužės 19 d.) nuomojosi iš artimo asmens ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Komisijos posėdžio protokole, kuriuo rėmėsi Vilniaus AVPK viršininkas priimdamas ginčo Įsakymą, Komisijos padarytas išvadas dėl pareiškėjo individualios situacijos, t. y. įrodymų, kurie įrodytų, jog pareiškėjo individuali situacija ginčo laikotarpiu buvo itin išskirtinė ekonominiais ar kitais aspektais, įvertinus iš su artimu asmeniu sudaryto gyvenamojo būsto nuomos galinčias kilti viešųjų ir privačių interesų derinimo rizikas, ir jog jis neturėjo jokių kitų gyvenamojo būsto nuomos alternatyvų.

33. Minėta, jog Statuto 65 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, atitinkančiam nurodytas sąlygas, gali būti mokami butpinigiai gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje nuomos išlaidoms ar jų daliai kompensuoti. Taigi šioje teisės normoje nėra imperatyvo policijos įstaigai mokėti pareigūnui, atitinkančiam šios teisės normoje nurodytas sąlygas, butpinigius ir / ar neatsižvelgti į kitų teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju ginčo dėl to, kad pareiškėjas atitinka minėtame Statuto straipsnyje nustatytas sąlygas, nėra. Tačiau, kaip nurodyta VTEK rekomendacijoje, siekiant išvengti prielaidų viešųjų ir privačių interesų konfliktams, grėsmių institucijos reputacijai ar galimam neskaidriam butpinigių panaudojimui, taip pat galimiems Įstatymo pažeidimams, pareigūnų sudarytų nuomos sutarčių su artimais (ar kitais interesų konfliktą keliančiais) asmenimis pagrindu butpinigiai iš policijos biudžeto neturi būti mokami.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pareiškėjo Tarnybiniame pranešime ir kituose pateiktuose dokumentuose esantys duomenys apie sudarytą ginčo namo dalies Nuomos sutartį su artimu asmeniu pagrįstai leidžia teigti, jog šis sandoris nėra sudarytas esant ypatingoms aplinkybėms ir nesant jokių kitų alternatyvų. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, pagrįstų, išimtinių aplinkybių, dėl kurių jis turėjo nuomotis namo dalį būtent iš šio artimo asmens ir nepaneigė šios Nuomos sutarties keliamų viešųjų ir privačių interesų derinimo rizikų pagal Įstatymą, todėl Vilniaus AVPK viršininko Įsakymas, siekiant išvengti prielaidų privačių interesų konfliktui, grėsmių atsakovo reputacijai dėl galimai neskaidraus butpinigių panaudojimo, taip pat galimiems įstatymo pažeidimams, buvo priimtas pagrįstai. Be to, teisės aktai, reglamentuojantys tarnybinių patalpų, butpinigių skyrimą, nesieja šių pareigūnų socialinių garantijų su pareigūno ar jo šeimos narių pageidavimais dėl būsto buvimo vietos ir / ar kitų poreikių patenkinimo, todėl pareiškėjo argumentai dėl ginčo nuomojamos namo dalies buvimo vietos ir pareiškėjo šioje gyvenamojoje vietoje turimų patogumų atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neturintys jokios įtakos dėl ginčo dalyko.

35. Taip pat nesutiktina ir su pareiškėjo ir jo atstovės argumentais, kad skundžiamas Įsakymas priimtas formaliai, remiantis tik prielaidomis ir poįstatyminiais aktais (VTEK ir Policijos departamento rašte pateiktomis Policijos generalinio komisaro pavaduotojo rekomendacijos), tačiau nesant draudimo Statute, t. y. tokiu būdu pažeidus materialinės teisės normas. Kadangi, iš Įsakymo preambulės matyti, jog jis buvo priimtas ne tik vadovaujantis poįstatyminiais aktais bei Komisijos posėdžio protokolu, tačiau ir Statuto 65 straipsnio 4 dalimi. Be to, kaip buvo minėta, Statuto 65 straipsnio 4 dalies nuostatose nėra imperatyvo policijos įstaigai mokėti pareigūnui, atitinkančiam šios teisės normoje nurodytas sąlygas, butpinigius ir /ar neatsižvelgti į kitų teisės aktų reikalavimus. Tai yra policijos įstaigos diskrecijos teisė – kompensuoti pareigūnui gyvenamojo būsto nuomos išlaidas ar jų dalį iš įstaigai skirtų lėšų, ar nekompensuoti.

36. Pažymėtina, kad skundžiamas Įsakymas neužkerta kelio pareiškėjui gauti butpinigius, kadangi jis turi teisę sudarius naują, Įstatymo nuostatoms neprieštaraujančią buto nuomos sutartį, iš naujo kreiptis į atsakovą dėl butpinigių skyrimo.

37. Teismo vertinimu, skundžiamo atsakovo Įsakymo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Įsakymas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų Įsakymo panaikinimo pagrindų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Netenkinus reikalavimo panaikinti Įsakymą, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoji išmokėti pareiškėjui butpinigių nepriemoką, susidariusią dėl skundžiamo Įsakymo, už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 4 d. iki 2024 m. gegužės 19 d.

38. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismą.