Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Vidmanto Mylės,

I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas 3 klasės, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 101 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis sovietų okupacijos metais 1947 m. kovo 11 d. vakare, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu – Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus poskyrio liaudies gynėjų būrio gynėju, veikdamas bendrininkų grupėje su kitu (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus poskyrio liaudies gynėjų būrio gynėju A. R. (šiuo metu jau mirusiu), ginkluotas šautuvu, atvyko į (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimą, į K. Š. sodybą, ir, apsimetęs Lietuvos partizanu, namo kieme tyčia kirviu nužudė K. Š.. Po to nuėjo į šalimais gyvenančio nužudytojo K. Š. brolio L. Š. sodybą ir tyčia nužudė ten buvusius Lietuvos partizaną L. Š., E. Š. ir B. Š., tai yra sovietų okupacijos metu okupuotoje teritorijoje nužudė tarptautinės humanitarinės teisės saugomus asmenis, kuriems karo metu suteikiama tarptautinė apsauga.

Apklaustas kaltinamuoju I. L. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad jis nusikaltimo nepadarė, kaltinimai nepagrįsti. Pripažįsta, kad 1947 metais buvo liaudies gynėju, nors jam ir buvo skirtas ginklas, tačiau ginklo nenaudojo, jo rankose neturėjo. Ginklas buvo užrakintas pas budėtoją spintoje. Jo užduotis buvo prižiūrėti ir pašerti arklius. A. R., L. Š., B. Š. ir E. Š. nepažinojo ir nežinojo apie jų nužudymą.

Nukentėjusysis P. Š. parodė, kad, kai buvo nužudyti jo tėvai, jam buvo 6 m. Vėliau sužinojo, kad pagal (duomenys neskelbtini) bažnyčios dokumentus tėvai palaidoti (duomenys neskelbtini) kapinėse. Apie J. K. jis sužinojo maždaug prieš 4 m., perskaitęs jos knygas. Kadangi buvo mažas, todėl 1947 m. įvykio aplinkybių neprisimena, tik prisimena vyrus su šautuvais ir kepurėmis, jų vardų ir pavardžių nežino. Mano, jog svarbi įvykių liudytoja buvo K. Š. žmona E. Š., nes ji matė, kas nužudė, bet bijojo keršto, todėl paslaptį nusinešė į kapus, mirusi prieš 12 metų žudikų neišdavė. Ką matė J. K., jis sužinojo tik iš knygų.

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad 1947-03-11 vakare, kai buvo jau tamsu ir visa šeima – trys vaikai, tėvas su mama ir senelė – buvo namuose, kažkas pasibeldė į duris, ir du vyrai atsivedė dėdę K. Š.. Išgirdo dėdės K. balsą, liepiantį nedaryti durų, nes gali nužudyti. Dėdė buvo primuštas. Girdėjo, kaip peršovė mamą. Kirvio pas tuos vyrus nematė. Jo manymu, šaudė iš ilgo karabino.

Nukentėjusioji I. E. R. parodė, kad L. ir E. Š. yra jos tėvai, K. Š. – tėvo brolis, o B. Š. – tėvo motina. Juos visus nužudė, ji nepažino, kas nužudė, nors tuo metu ir buvo namuose. K. Š. žmona žadėjo pasakyti, kas nužudė, tačiau mirė taip ir nepasakiusi.

Liudytoja J. K. (J.) parodė, (jos parodymai perskaityti remiantis LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. – mirus liudytojai), kad 1947-03-11 naktį ji su seserimi V. J. ėjo aplankyti giminaitės ir, einant pro Š. sodybą, pamatė per lauką link sodybos ateinančius du vyrus, kurių vienas buvo su šautuvu. Jos suprato, kad tie vyrai yra stribai. Ji juos pažinojo, nes tie vyrai buvo iš gretimo kaimo, tai I. L. iš (duomenys neskelbtini) k. ir R., kurio vardo nežino ir neprisimena, iš kurio kaimo. Ji su seserimi pasislėpė kamaroje, o name buvo K. Š., K. Š. ir du jų vaikai. Stribai pasakę, kad padarytų gerus pietus, K. Š. pasakė, kad visi trys eitų pas L. Š.. Dar R. pasiėmė kirvį ir jiems išėjus, jos su seserimi išlindę iš slėptuvės nuėję K. Š. žmonai pasakė, kokie žmonės buvo atėję, ir Š. su vaikais bei jos seserimi išėjo per mišką į (duomenys neskelbtini) ji nuėjo prie L. Š. sodybos ir būdama netoli išgirdo, kaip K. Š. šaukė savo broliui L. Š., kad gelbėtųsi, nes jį jau žudo. Ji grįžusi atgal į K. Š. sodybą ir girdėjo, kaip stribai grįžę kalbėjo, kad reikia nužudyti K. Š. žmoną, bet apieškoję namus ir nieko neradę išsigando, kad ji išbėgo pagalbos pas partizanus ir gali su jais grįžti. Kas vyko toliau, ji neprisimena. Kitą rytą sunkvežimiu atvažiavo kariai gaudyti partizanų ir visiems apskelbė, kad partizanai išžudė Š. šeimą. Ji girdėjo, kad Š. buvo užkapoti kirviu, visur buvo pilna kraujo, girdėjo, kad vienam Š. sūnui pavyko pabėgti iš sodybos. 5 m. sūnų P. stribai paliko gyvą kambaryje, nes galvojo, kad dar per mažas, todėl nepavojingas. Taip pat išsigelbėjo Š. 9 m. dukra, tik nežino vardo, nes ją motina užklojusi čiužiniais ir stribai jos neradę. Visi minėti asmenys yra palaidoti (duomenys neskelbtini), bet ji laidotuvėse nedalyvavo. Likę gyvi liudininkai yra minėti Š. dukra ir sūnus P.. Kiek ji žino, R. šiuo metu yra miręs, o L. I. gyvena (duomenys neskelbtini) ( l t., 34– b. l.).

Liudytoja O. L. parodė, kad L. Š. buvo jos krikštatėvis, ji dabar tiksliai nepamena, kur jis tuo metu gyveno. Apie jų nužudymą sužinojo iš kaimyno J.. Kaimynas nepasakė žudikų pavardžių, bet buvo aišku, kad stribai, lyg R. ir L.. K. žmona nematė kas nužudė, nes ji pabėgo į mišką. Ji tik matė, kaip jos vyrą K. du stribai nusivedė pas brolį L..

Liudytojas V. Š. parodė, kad nužudytas L. Š., kaip ir K. buvo jo mamos broliai, liudytojas nematė ir nežino, kas ir kaip juos nužudė. Iš žmonių pasakojimų girdėjo, kad nužudė „liaudies gynėjai“, nors sąjūdžio laikais dar kalbėjo, jog Š. nužudė miškiniai. Apie tas žudynes galėjo papasakoti K. žmona E. Š., tačiau ji visą laiką slėpė. Mano, kad apie tas žudynes prieš mirtį ji galėjo papasakoti savo sūnui B. Š..

Liudytojas B. Š. parodė, kad nužudytas K. Š. buvo jo tėvas, o mama – E. Š., jau mirusi. Motina pasakojo, kad atėjo dviese, lyg reikalavo nakvynės, po to išsivedė tėvą pas brolį, tačiau ji taip ir nepasakė prieš mirtį, kas tokie išsivedė, nors pažinojo ir sakė, kad stribai.

Iš Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad 2004-04-02 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog L. Š. buvo rezistencijos dalyvis (1 t., 123–124 b. l.)

Iš (duomenys neskelbtini) vyskupijos (duomenys neskelbtini) Trejybės parapijos gauto rašto matyti, kad L. R., E. Š., B. Š. ir K. Š., pagal (duomenys neskelbtini) bažnyčios mirimo metrikų įrašų knygą, yra mirę 1947 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) parapijoje, (duomenys neskelbtini) k. (1 t., 21, 31–32, 47 b. l.)

Lietuvos ypatingojo archyvo rašte 2010-09-02 Nr. P2-4367 aprašyta L. Š. partizaninė veikla (2 t., 23–24 b. l.).

Knygoje (duomenys neskelbtini) aprašytas Š. žūties faktas (1 t., 44–70 b. l.).

Iš ekspertizės akto Nr. 86TPK-141/2011 matyti, kad I. L. visiškai orientuotas savyje. Kalbėdamas apie nemalonius faktus nutyla ir teigia neatsimenantis. Tyrimo metu pasakodamas apie savo darbą stribų būryje siekė tendencingai sumenkinti savo veiklos reikšmę. (2 t., 67–69 b. l.).

Iš VSDFV Šiaulių skyriaus pateiktos 1987-12-01 Lietuvos TSR valstybinio saugumo komiteto pažymos matyti, kad I. L. nuo 1945-04-01 iki 1948-06-01 dirbo Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) apskrities VRM-VSM (duomenys neskelbtini) valsčiaus skyriaus liaudies gynėjų būryje kareiviu (1 t., 82–83 b. l.).

Iš archyvinių dokumentų – priskirtų ginklų sąrašo – matyti, kad L. I., g. (duomenys neskelbtini), priskirtas tarnybinis ginklas PPD (1 t., 27 b. l.).

Iš archyvinių dokumentų – alfabetinės kortelės – matyti, kad I. L., g. (duomenys neskelbtini), iki 1948-06-01 buvo liaudies gynėjų kariu (1 t., 28 b. l.).

Ekspertizės akte Nr. EG 134/12(04) nurodyta, kad, remiantis nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos sąrašo 4.3.1 punktu, I. L. gali būti atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nes serga demensija (3 t., 43–44 b. l.).

Dėl kaltės

Kaltinimai I. L. grindžiami kaltinamajame akte nurodytais teiginiais, kurie prieštarauja byloje surinktai medžiagai, bei liudytojų parodymais, jie pagrįsti samprotavimais ir prielaidomis. Kaltinamajame akte nurodyta, kad iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialių tyrimų skyriaus 2004-04-06 rašto matyti, jog atlikus archyvinį tyrimą nustatyta, kad Š. šeimos nužudyme dalyvavo stribai R. ir I. L. iš (duomenys neskelbtini) kaimo (1 t., 11–15 b. l.). Toks kaltinamajame akte esantis teiginys neatitinka tikrovės, nes šiame rašte nurodyta, kad Š. šeimą nužudė du nežinomi asmenys, o šio rašto autoriaus nuomone, apklausus dar likusius buvusius stribus ir partizanus arba jų gimines, galima būtų išaiškinti L. Š. ir artimųjų žūties aplinkybes bei kaltininkus (t. 1 b. l. 14). Kaip parodė liudytojai B. ir V. Š., Š.nužudymo aplinkybes žinojo liudytoja E. Š., tačiau ji mirė ir neatskleidė tų aplinkybių, o liudytojos J. K. parodymai nėra tokie detalūs, kuriais remiantis būtų galima daryti konkrečias išvadas. Iš jos parodymų matyti, kad K. Š. pas L. Š. išsivedė „liaudies gynėjai“ (stribai) I. L. ir A. R., tačiau teismas, mirus liudytojai, negali patikrinti ir šių jos parodymų. Be to, J. K. nematė ir nežino pas L. Š. įvykusių žudynių aplinkybių. Jos parodymuose yra išreikšti samprotavimai, kad Š. nužudė stribai, galbūt I. L. ir A. R.. Iš jos parodymų galima tik spėlioti, kokie asmenys grįžo į K. Š. namus po Š. nužudymo L. Š. namuose ir kalbėjo apie E. Š. nužudymą, nes tie asmenys nenurodyti. Tai, kad liudytojos J. K. parodymai paremti samprotavimais ir prielaidomis, ir gandais, parodo keletas jos nurodytų aplinkybių: 5 m. sūnų P. stribai paliko gyvą kambaryje, nes galvojo, kad dar per mažas, todėl nepavojingas, girdėjo, kad vienam Š. sūnui pavyko pabėgti iš sodybos, girdėjo, kaip stribai grįžę kalbėjo, kad reikia nužudyti K. Š. žmoną, bet apieškoję namus ir nieko neradę išsigando, kad ji išbėgo pagalbos pas partizanus ir gali su jais grįžti, tačiau liudytoja apklausos metu nenurodė kokie asmenys taip kalbėjo. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti tik neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis I. L. 1947 metais priklausė „liaudies gynėjų“ (stribų) grupei, tačiau nėra surinkta įrodymų, kad būtent I. L. su A. R. nužudė Š.. Be to, kaltinamajame akte nurodyta, kad dar iš vieno Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2011-06-30 rašto matyti, kad atlikus archyvinį tyrimą nustatyta, jog nužudant Š. šeimą dalyvavo stribai R. ir I. L. iš (duomenys neskelbtini) kaimo (2 t., 2–5 b. l.), tačiau šiame rašte tokios informacijos nėra, tai yra jame nenurodyta, kas nužudė Š. šeimą, jame yra nurodyta kita reikšminga informacija. Rašte cituojamos J. K. knygoje esantys duomenys : „J. K. prisiminimuose taip pat rašoma, kad po Š. žudynių „L.“ bandė apiplėšti (duomenys neskelbtini) aps. (duomenys neskelbtini) k. gyvenusią M. šeimą. Bandant įvykdyti apiplėšimą, vyresnioji M. dukra nubėgo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir pakvietė rusų kareivius. Apieškant nusikaltėlius, iš vieno jų kišenės iškrito du auksiniai vestuviniai žiedai, kurių vidinėje pusėje buvo įrašai – Š. L. ir E. (J. K., (duomenys neskelbtini) vėjai, Ešelonų sesės, Vilnius, 1994, p.145“(2 t., 2–5 b. l.). Šioje byloje Š. nužudymo motyvai nenustatyti, o aplinkybė, kad pas įtariamuosius rasti daiktai, tai yra nužudytųjų Š. L. ir (duomenys neskelbtini) žiedai, duoda pagrindą manyti, jog jie galėjo būti nužudyti plėšimo metu, tai yra, kad K. Š., L. Š., E. ir B. Š. galėjo nužudyti asmenys, bandę įvykdyti plėšimą M. šeimos atžvilgiu.

Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, jog iš Šiaulių „Aušros" muziejaus pateiktos informacijos matyti, kad nužudant Š. šeimą dalyvavo (duomenys neskelbtini) stribų būrio eilinis L. (1 t., 93 b. l.), tačiau išanalizavus šią pažymą matyti, kad šioje pažymoje tik nurodyta, jog „atėję du ginkluoti stribai – eilinis L. ir kito asmens pavardė nežinoma, išsivedė K. Š. pas brolį L. Š., kur „stribai“ nušovė K. Š., kirviu užmušė L., jo žmoną E. ir motiną B. Š..“ Taigi, ir šioje pažymoje yra tik abstrakčios aplinkybės: „nužudant Š. šeimą dalyvavo (duomenys neskelbtini) stribų būrio eilinis „L.“, „stribai“ nušovė, ir kirviu užkapojo“. Iš šios pažymos galima tik daryti prielaidas apie Š. šeimos nužudymą, tačiau tokios prieštaringos pažymos negali būti vertinamos kaip neginčijamas kaltės įrodymas. Nustatant kaltę, būtinos visos nusikaltimo padarymo aplinkybės: nusikaltimo padarymo vieta, nusikaltimo padarymo mechanizmas ir motyvai, kiekvieno kaltininko vaidmuo nusikaltimo padaryme. Be to, šioje pažymoje nurodyta aplinkybė prieštarauja kaltinimui. Pažymoje nurodyta, kad L. Š. namuose stribai nušovė K. Š., o kaltinime nurodyta, kad L. L. namo kieme tyčia kirviu nužudė K. Š..

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis, samprotavimais, todėl kaltinamasis L. L. dėl jam pareikšto kaltinimo išteisintinas, nenustačius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298, 301–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. L. pagal LR BK 101 str. išteisinti, nenustačius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per šį teismą.