Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (L. A. g. 42, Vilnius, epizodas) – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (Viršuliškių g. 42, Vilnius, epizodas) – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (Viršuliškių g. 30, Vilnius, epizodas) – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (K. G. epizodas) – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 66 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi paskirta bausme prie minėta nutartimi paskirtos 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir A. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 (penkeri) metai 2 (du) mėnesiai ir 1 (viena) diena laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šiuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas A. Ž. laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 21 d. 16 val. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. 15.13 val. (1 para, kas vadovaujantis BK 65 straipsniu atitinka vieną laisvės atėmimo dieną) bei atlikta bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi paskirtą bausmę ir šia nutartimi įskaitytas laikas.

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (L. A. g. 42, Vilnius, epizodas) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (Viršuliškių g. 42, Vilnius, epizodas) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (Viršuliškių g. 30, Vilnius, epizodas) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme prie 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirtos 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės ir paskirta D. K. galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių 26 (dvidešimt šešių dienų) laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šiuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas D. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 21 d., 16 val., iki 2017 m. rugsėjo 22 d., 14.01 val. (1 para, kas vadovaujantis BK 66 straipsniu atitinka vieną laisvės atėmimo dieną) bei atliktas bausmės laikas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendį ir juo įskaitytas laikas.

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (L. A. g. 42, Vilnius, epizodas) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (Viršuliškių g. 42, Vilnius, epizodas) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (Viršuliškių g. 30, Vilnius, epizodas) – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Architektų g. 152, Vilnius, epizodas) – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (Architektų g. 152, Vilnius, epizodas) – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystės iš automobilio „Ch.“ epizodas) – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu bei apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė įpareigojant D. M.: 1) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti mokytis arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta D. M. galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. gegužės 16 d., 03.30 val., iki 2017 m. gegužės 16 d., 16.15 val., bei nuo 2017 m. rugsėjo 21 d., 16 val., iki 2017 m. rugsėjo 22d., 12.48 val., t. y. 2 (dvi) paros, kas vadovaujantis BK 66 straipsniu atitinka 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu įskaitytas laikas bei bausmės laikas, atliktas pagal 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį.

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Architektų g. 152, Vilnius, epizodas) – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (Architektų g. 152, Vilnius, epizodas) – 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant M. R. visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti mokytis, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę M. R. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. gegužės 16 d., 3.30 val., iki 2017 m. gegužės 17 d., 14.10 val., t. y. 2 (dvi) paros, kas vadovaujantis BK 66 straipsniu atitinka 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

V. O. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju D. K. BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla nutraukta.

V. O. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jam susitaikius su juridinio asmens, kurio atžvilgiu padaryta nusikalstama veika (UAB „R.“), atstovu BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsniu skirtas V. O. 12 (dvylikos) mėnesių elgesio apribojimas nustatant įpareigojimą tęsti mokslą arba dirbti.

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystės iš automobilio „Ch.“ epizodas) – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystės iš sandėliuko epizodas) – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant K. K.: 1) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti mokytis, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmė įpareigojant K. K.: 1) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) pradėti mokytis ar dirbti be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į bausmės laiką K. K. įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. K. išteisintas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (sandėliuke buvusio turto sugadinimas) nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

A. O., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsniu skirtas A. O. 12 (dvylikos) mėnesių elgesio apribojimas nustatant įpareigojimą tęsti mokslą arba dirbti.

L. N., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 87 straipsniu skirtas L. N. 12 (dvylikos) mėnesių elgesio apribojimas nustatant įpareigojimą tęsti mokslą arba dirbti.

Procesas dėl civilinės ieškovės UAB „R.“ 2017 m. rugsėjo 11 d. civilinio ieškinio nutrauktas.

Nukentėjusiojo D. K. ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo K. K. nukentėjusiajam D. K. priteistas 333 Eur (trys šimtai trisdešimt trys eurai) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimas, likusioje dalyje (dėl 666 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt eurų) priteisimo iš A. O. ir V. O.) civilinio ieškinio procesas nutrauktas.

Nukentėjusiosios D. Z. ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš D. M. ir K. K. priteista nukentėjusiosios naudai 1 130 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas trisdešimt eurų) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. G. ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. Ž. priteista nukentėjusiojo naudai 276,65 Eur (du šimtai septyniasdešimt šeši eurai ir 65 ct) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės UAB „R.“ 2018 m. gegužės 18 d. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš A. Ž., D. M. ir D. K. priteista civilinio ieškovo naudai 253,67 Eur (du šimtai penkiasdešimt trys eurai ir 67 ct) turtinės žalos atlyginimas, 363 Eur (trys šimtai šešiasdešimt trys eurai) bylinėjimosi išlaidų bei 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą turtinės žalos sumą (253,67 Eur) skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

5. D. M., L. N., M. R. ir V. O. nuteisti už tai, kad, įsibrovę į patalpą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2017 m. gegužės 16 d., apie 02.50 val., svetimo turto pagrobimo tikslu veikdami bendrininkų grupėje D. M., L. N., M. R. ir V. O. atėjo prie UAB „R.“ priklausančio kiosko Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniuje, Architektų g 152, po ko D. M., L. N., M. R. ir V. O. spardydami kojomis, pakeldami žaliuzes, metant plytą išdaužė kiosko lango stiklą, po ko D. M. liko prie kiosko stebėti aplinkos, kad niekas neužkluptų darant nusikalstamą veiką, o tuo metu V. O., L. N., M. R. patekus į kiosko vidų ir jiems kartu iš jo paėmus svetimą, UAB „R.“ priklausantį, turtą: 16 pakelių cigarečių: pakelį cigarečių „Ph. 100 ‘s“, 2,70 eurų vertės, 2 pakelius cigarečių „Ph. 100’s“, kurio vieno kaina – 2,70 eurai, bendros 5,40 eurų vertės, 9 pakelius cigarečių „M.“, kurio vieno kaina – 3,30 eurai, bendros 29,70 eurų vertės, 1 pakelį cigarečių „W.“, 3,10 eurų vertės, 2 pakelius cigarečių „M.“, kurio vieno kaina – 3,30 eurų, bendros 6,60 eurų vertės, 1 pakelį cigarečių „Ch. l00 ’s“, 2,70 eurų vertės, jie iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „R.“ priklausantį, turtą už 50,20 eurų padarydami tokio pat dydžio turtinę žalą. Šiais veiksmais D. M., L. N., M. R. ir V. O. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

6. Be to, D. M. ir M. R. nuteisti už tai, kad sugadino svetimą turtą, o būtent: 2017 m. gegužės 16 d., apie 02.50 val., veikdami bendrininkų grupėje kartu su L. N. ir V. O., kurie abu nesulaukę amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, atėjo prie UAB „R.“ priklausančio kiosko, esančio Vilniuje, Architektų g 152, ir svetimo turto pagrobimo tikslu, kartu spardant kojomis, pakeliant žaliuzes, metant plytą išdaužė kiosko lango stiklą ir sulaužė apsaugines žaliuzes, 1 091,25 eurų vertės, tokiu būdu sugadino UAB „R.“ priklausančio turto už 1 091,25 eurus. Šiais veiksmais D. M. ir M. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

8. Be to, K. K., V. O., A. O. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą, o būtent: laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo pradžios iki 2017 m. rugsėjo 14 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupėje, kartu išlauždami sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), durų velkę, įsibrovė į šį sandėliuką ir iš jo pagrobė svetimą, D. K. priklausantį, turtą, t. y. stakles plytelėms pjaustyti, 60 eurų vertės, perforatorių, 60 eurų vertės, kasos aparatą, 150 eurų vertės, valstybinius numerius, 90 eurų vertės, šašlykinę su iešmais, 30 eurų vertės, keturias dygliuotas padangas „M.“, vieno vertė 60 eurų, bendros 240 eurų vertės, siurblį, 40 eurų vertės, autokosmetiką, 50 eurų vertės, automobilio užvedimo įrenginį, 200 eurų vertės, litavimo stotį, 150 eurų vertės, kuro siurblį, 80 eurų vertės, du kampinius „B.“ šlifuoklius, vieneto vertė 80 eurų, bendros 160 eurų vertės, tokiu būdu, įsibrovę į patalpą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam D. K. priklausantį, 1 310 eurų vertės, turtą padarydami tokio pat dydžio turtinę žalą. Šiais veiksmais K. K., V. O., A. O. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

9. D. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę iki ne daugiau kaip 1 (vienerių) metų.

10.2. Prokuroras pažymėjo, kad D. M. nuosprendžio priėmimo dieną jau buvo teistas, daugiausiai už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Visos šios aplinkybės rodo D. M. polinkį nusikalsti ir aiškiai didesnį pavojingumą visuomenei.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas tik D. M. paskirtos galutinės bausmės dydis. Atsižvelgiant į tai ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

4. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

6. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

7. Taip pat pažymima, kad pagal BK 91 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

9. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal BK 57 straipsnio 1 dalį bausmė už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, į tai, kiek nusikalstamas ketinimas įgyvendintas, ir į priežastis, dėl kurių nusikalstama veika nebuvo baigta. Pagal šio straipsnio 2 dalį už rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką remiantis šio kodekso 62 straipsniu gali būti paskirta švelnesnė negu už pabaigtą nusikalstamą veiką numatyta bausmė. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką.

10. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam D. M. paskyrė teisingas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę.

11. D. M. padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus, numatytus BK 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, bei pasikėsino padaryti tris apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje. D. M. padaryti nusikaltimai vertinami kaip pavojingi tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau aprašytas) jų padarymo aplinkybes.

12. BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus pasikėsinta įvykdyti viešojoje vietoje. D. M. stovėjo ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų įvykdyti nusikalstamas veikas (L. A. g. 42, Vilnius, ir Viršuliškių g. 42, Vilnius, epizodai). Dėl tokių jo veiksmų (aktyvaus padėjimo, kuris pripažįstamas bendravykdymu) kitiems nusikaltimų bendrininkams buvo sudarytos galimybės įvykdyti nusikaltimus, tačiau vagystės nebuvo įvykdytos dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių – nepavyko plyta išdaužti kiosko stiklo (įskilo kiosko priekinis langas (t. 2, b. l. 109), o dėl kilusio didelio triukšmo bendrininkai pasišalino iš įvykio vietos (L. A. g. 42, Vilnius, epizodas), nepavyko atkelti apsauginių žaliuzių (Viršuliškių g. 42, Vilnius, epizodas). D. M. bendrininkaujant kartu su dar 2 asmenimis buvo rankomis keltos apsauginės kiosko žaliuzės ir jos apgadintos, po ko atkėlus žaliuzes visi trys iš įvykio vietos pasišalino, nes išsigando ateinančio žmogaus (Viršuliškių g. 30, Vilnius, epizodas).

13. BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų atvejais, visų pirma, Architektų g. 152, Vilnius, epizode, D. M. bendrininkaujant su kitais asmenimis buvo kojomis spardytas kioskas, ardomas kioskas pakeliant (sulankstant (t. 1, b. l. 58) žaliuzes, metant plytą išdaužtas kiosko lango stiklas, taip pat D. M. stovėjo ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų įvykdyti nusikalstamas veikas (pvz., t. 1, b. l. 82). Dėl tokių jo veiksmų kitiems nusikaltimų bendrininkams buvo sudarytos galimybės įvykdyti vagystes. Atkreipiamas dėmesys, kad šiame epizode, nors ir D. M. šalinosi nuo policijos pareigūnų, tačiau sulaikytas iškart prisipažino dalyvavęs minėtame įvykyje (t. 1, b. l. 76, 78, 80). Be to, vagystės iš automobilio „Ch.“ epizode jam bendrininkaujant su kitu asmeniu buvo atidarytos neužrakinto automobilio durys, jie įsibrovė į šio automobilio vidų, tačiau įsilaužimo pėdsakų nėra, spynos nepažeistos (t. 2, b. l. 25). Atkreipiamas dėmesys, kad buvo pavogtos tik cigaretės (tuo tikslu ir buvo įsilaužiama į kioksą (pvz., t. 1, b. l. 82) (Architektų g. 152, Vilnius, epizodas), taip pat, be kitų daiktų, alaus skardinės (vagystės iš automobilio „Ch.“ epizodas). D. M. parodė teisiamajame posėdyje, kad jie išgėrė pavogtą alų.

14. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas įvykdytas viešojoje vietoje. D. M. veikė kartu su dviem nesulaukusiais amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, asmenimis, svetimo turto pagrobimo tikslu buvo kojomis spardomas kioskas, pakeltos žaliuzės, metant plytą buvo išdaužtas kiosko lango stiklas ir sulaužytos apsauginės žaliuzės. Dėl tokių jų veiksmų buvo sugadintas UAB „R.“ priklausantis turtas.

15. Visas nusikalstamas veikas D. M. padarė (pasikėsino padaryti) veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas visas nusikalstamas veikas D. M. suvokė pavojingą jų pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

16. D. M. nusikalstamų veiksmų padarymo motyvas ir tikslas buvo pagrobti svetimą turtą, tokiu neteisėtu būdu įgyti kitų asmenų nuosavybę (cigaretes ir t. t.).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys, žemiau išdėstomi, duomenys iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį D. M..

18. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis D. M. Lietuvos Respublikoje per santykinai neilgą laikotarpį – pastaruosius trejus metus – teistas (be skundžiamo nuosprendžio) penkis kartus už padarytas įvairias nusikalstamas veikas. Iš jų D. M. teistas du kartus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, septynis kartus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, du kartus pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, du kartus pagal 3 dalį, du kartus pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, du kartus pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, vieną kartą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. D. M. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas nepilnametis, neteistas.

19. Skundžiamu nuosprendžiu D. M. nuteistas šeštąjį kartą, vėl už nusikaltimus nuosavybei. Visus šiuos nusikaltimus D. M. padarė (pasikėsino padaryti) per keletą mėnesių po jo paskutinių nusikaltimų padarymo 2017 m. vasario mėn. (už šiuos nusikaltimus nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu), vieną nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. (už šį nusikaltimą nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu), tai yra tarp skundžiamu nuosprendžiu nustatytų veikų padarymo tarp 2017 m. gegužės 16 d. ir 2017 m. rugpjūčio 15 d., du nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarė 2017 m. rugsėjo 15 d. (už šiuos nusikaltimus nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu), tai yra tarp skundžiamu nuosprendžiu nustatytų veikų padarymo tarp 2017 m. rugsėjo 13 d. – 2017 m. rugsėjo 14 d. ir 2017 m. rugsėjo 30 d. Taigi nuteistasis sistemingai daro nusikaltimus. Šios aplinkybės rodo nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą aplinkiniams D. M. elgesį, kurį siekiant pakeisti, būtina skirti pakankamo griežtumo bausmes.

20. Iki nagrinėjamų veikų padarymo D. M. nebuvo teistas, todėl apylinkės teismas parinkdamas bausmės rūšį pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę ir už padarytas veikas skyrė su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

21. Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka D. M. baustas daug kartų, tarp jų ir 2018 m. kovo 22 d. už administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe (kiosko apsauginių žaliuzių sulaužymą), ne visos baudos sumokėtos (t. 7, b. l. 26–37), kas rodo, kad apeliantas linkęs nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos ir visuomenės gyvenimo taisyklių.

22. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš į bylą pateiktos V. D. M. charakteristikos nustatyta, kad jis iš esmės charakterizuojamas neigiamai (mokymosi rezultatai prasti, vėluoja į pamokas), pamokų nelankė (pavyzdžiui, 2017–2018 mokslo metų trečiajame semestre pamokose nebuvo) (t. 7, b. l. 4). D. M. turi tik 8 klasių išsilavinimą (t. 9, b. l. 76). D. M. registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2018 m. gruodžio 17 d. (t. 7, b. l. 39), nėra duomenų apie jo darbovietes (t. 7, b. l. 40). Byloje nėra duomenų, kad jis dirba atlikdamas jam apylinkės teismo paskirtą bausmę.

23. Nors D. M. yra jauno amžiaus (šiuo metu jam dvidešimt metų), tačiau pažymima, kad D. M. būdamas ir dar jaunesnio amžiaus darė teisės pažeidimus, o ne siekė gyventi stengdamasis nepažeisti įstatymų, kas rodo, jog jis nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo, todėl jo jaunas amžius neturi svarbios reikšmės individualizuojant bausmę.

24. Nors apeliaciniu skundu prašoma atsižvelgti į tai, kad jis padeda savo neįgaliai senelei, su kuria gyveno būdamas laisvėje, tačiau pažymima, kad šią aplinkybę jis žinojo ir darydamas veikas, ir žinojo, kad šios pasekmės atsiras padarius pažeidimą, tačiau nekreipdamas į tai dėmesio padarė nusikalstamus veiksmus, kas duoda pagrindą laikyti, kad jo nurodytos aplinkybės, kurias jis dabar nurodo siekdamas laisvės atėmimo bausmės trukmės sutrumpinimo, jam iš esmės nėra itin svarbios ir negali būti laikomos pagrindu keisti apylinkės teismo sprendimą. Tyčinių veiksmų padarymas nekreipiant dėmesio į nurodomas pasekmes yra ir apeliantą neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Be to, nei apylinkės teismui, nei apygardos teismui D. M. nepateikė jokių duomenų apie savo senelę, jai reikalingą konkrečią pagalbą ir pan.

25. D. M. visus nusikaltimus padarė (pasikėsino padaryti) susitardamas ir veikdamas kartu su kitais keliais asmenimis, todėl laikoma, kad nurodytus nusikaltimus D. M. padarė bendrininkaudamas.

26. D. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe už kiekvieną nusikaltimą apylinkės teismas nustatė tai, kad D. M. prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27. Apylinkės teismas nepripažino jokių D. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pastebi tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino, jog D. M. atsakomybę sunkina aplinkybė, jog šiuos nusikaltimus jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis), apygardos teismas šios sunkinančios aplinkybės nagrinėjamu atveju nepripažįsta.

28. Pažymima, kad savo nusikalstamais veiksmais D. M. padarė turtinę žalą kitiems asmenims, kuri priteista tenkinus civilinius ieškinius. Pagrobdami svetimą turtą įsibrovę į patalpą ir sugadindami turtą, D. M. kartu su kitais bendrininkais pagal 2018 m. gegužės 18 d. civilinį ieškinį padarė 253,67 Eur dydžio turtinę žalą UAB ,,R.“. Pagrobdami D. Z. priklausantį turtą iš automobilio pagal jos pareikštą civilinį ieškinį padarė jai 1 130 Eur dydžio turtinę žalą.

29. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad jį nuo vienerių metų augino ir auklėjo jo senelė S. M., o ne tėvai. Iš mokyklos charakteristikos matyti, kad mokyklos vadovai, mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai neturėjo duomenų apie netinkamą močiutės (globėjos) elgesį su anūku ar kitaip pažeidžiamas jo teises ir teisėtus interesus (t. 7, b. l. 4).

30. Byloje nėra duomenų, kad jis turėtų sveikatos sutrikimų ar jo branda neatitiktų (ar veikų padarymo metu neatitiko) jo amžiaus, jam nebuvo suteiktos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos (t. 7, b. l. 8–16).

31. Po šių nusikalstamų veikų padarymo jis, kaip minėta, darė kitas nusikalstamas veikas, už jų padarymą teismo nuosprendžiais buvo paskirtos įvairios bausmės, tarp jų ir susijusios su laisvės atėmimu.

32. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį už padarytas nusikalstamas veikas teisingai sprendė, kad BK 41, 80 straipsniuose numatyta bausmės paskirtis įvertinus tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu D. M. nebuvo teistas, gali būti pasiekta D. M. paskyrus laisvės apribojimo bausmes.

33. Pažymima, jog visos D. M. paskirtos bausmės yra ženkliai mažesnės už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmių vidurkį. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Už BK 178 straipsnio 1, 2 dalyse, 187 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes, iš kurių ir laisvės apribojimo bausmes. Nagrinėjamu atveju už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą apylinkės teismas D. M. paskyrė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmes, tai yra gerokai mažesnes, nei vidurkis (1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Už BK 178 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą apylinkės teismas D. M. paskyrė penkių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, tai yra taip pat žymiai mažesnę, nei vidurkis. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą apylinkės teismas D. M. paskyrė dešimt mėnesių laisvės apribojimo bausmę, tai yra taip pat mažesnę, nei vidurkis. Už BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą apylinkės teismas D. M. paskyrė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, tai yra taip pat mažesnę, nei vidurkis.

34. Nustatyta D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl skiriant mažesnes nei vidurkis bausmes buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant ženkliai mažesnes nei vidurkis bausmes didesnė reikšmė buvo teikiama D. M. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, taip pat aplinkybei, kad nusikalstamų veikų laiku jis nebuvo teistas, nors neigiamai charakterizuojančių tiek patį nuteistąjį, tiek jo padarytas veikas aplinkybių buvo nustatyta kur kas daugiau. Todėl apylinkės teismo parinkti bausmių dydžiai buvo netgi itin nedideli. Apygardos teismo vertinimu, nėra BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų pagrindų už BK 178 straipsnio 1, 2 dalyse, 187 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymą skirti dar mažesnes ar švelnesnes bausmes nei paskyrė apylinkės teismas.

35. Apygardos teismas pažymi, kad paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos tinkamai dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu. Įvertinus tai, kad D. M. charakterizuojamas neigiamai, jis nekeičia savo elgesio ir gyvenime savo tikslų nesiekia teisėtomis priemonėmis, net ir turint omenyje nuteistojo jauną amžių, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės subendrintos bausmės (2 metai laisvės apribojimo bausmės, kas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį atitinka 1 metų laisvės atėmimo bausmę) pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės (šešių mėnesių laisvės atėmimo) dalis (iš viso trys mėnesiai) yra proporcinga ir teisinga.

36. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšis ir parenkant jų dydį, konstatuoja, jog D. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės už atskiras nusikalstamas veikas bei nustatyti jų dydžiai, taip pat paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra proporcingos ir jokiu būdu ne per griežtos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių kontekste nuteistojo ketinimai įsidarbinti sumažinus galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę ir jį galimai perkėlus į kitus pataisos namus, nors ir teigiamai charakterizuoja D. M., tačiau nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti sumažinus jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

37. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) XI skyriaus Antrasis skirsnis reglamentuoja laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbą, tarp kita ko, nuteistųjų teisę dirbti ar užsiimti kita veikla (BVK 125, 126 straipsniai). Dėl šios priežasties sprendžiama, jog faktas, kad D. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę, nekliudo jam siekti įsidarbinti pataisos įstaigoje.

38. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – D. M. paskirtos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas, taip pat paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. M. apeliacinį skundą atmesti.