Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose bendrabučio tipo ir baudos izoliatoriaus kamerose bei kamerų tipo patalpų kamerose laikotarpiu nuo 2014-12-12 iki skundo gavimo teisme dienos – 2016-08-22.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose tiek bendrabučio tipo patalpose, tiek baudos izoliatoriaus kamerose bei kamerų tipo patalpų kamerose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, jis buvo kalinamas perpildytose bendrabučio tipo patalpose bei baudos izoliatoriaus kamerose, kad vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktais. Tačiau atsižvelgtina į LVAT suformuotą teisminę praktiką, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis bendrabučio tipo, baudos izoliatoriaus kameros ar kamerų tipo patalpų kameros plotas sukėlė dvasinius išgyvenimus, nežmoniškas, antisanitarines sąlygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju, ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 15 str., 21 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11¹.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11¹.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2014-11-28 iki 2014-12-02 buvo paskirtas gyventi į 21 būrio 1 miegamąjį (bendrabučio tipo patalpa), kurios plotas 42,60 kv. m., joje įrengta 14 miegamųjų vietų, kiekvienam nuteistajam teko po 3,04 kv. m. ploto (trūko 0,06 kv. m. ploto); nuo 2014-12-02 iki 2014-12-09, nuo 2014-12-23 iki 2015-01-27, nuo 2015-02-10 iki 2015-03-10, nuo 2015-03-24 iki 2015-03-25 buvo paskirtas gyventi į 21 būrio 4 miegamąjį (bendrabučio tipo patalpa), kurios plotas 24,80 kv. m., joje įrengta 14 miegamųjų vietų, kiekvienam nuteistajam teko po 1,77 kv. m. ploto (trūko 1,33 kv. m. ploto); nuo 2015-03-25 iki 2015-03-31 buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 5, kurios plotas 29,36 kv. m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, kiekvienam nuteistajam teko po 3,67 kv. m. ploto (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2015-04-14 iki 2015-04-29, nuo 2015-04-30 iki 2015-05-05 patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 7, kurios plotas 6,70 kv. m., joje įrengta 1 miegamoji vieta (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2015-05-05 iki 2015-05-14, nuo 2015-05-15 iki 2015-05-28, nuo 2016-01-25 iki 2016-01-27, nuo 2016-02-02 iki 2016-02-17 patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 3, kurios plotas 29,36 kv. m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, kiekvienam nuteistajam teko po 3,67 kv. m. ploto (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2015-05-29 iki 2015-06-10, nuo 2015-06-11 iki 2015-06-19 patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 18, kurios plotas 12,21 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, kiekvienam nuteistajam teko po 4,07 kv. m. ploto (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2015-06-19 iki 2015-06-26, nuo 2015-07-15 iki 2015-07-29, nuo 2015-07-30 iki 2015-08-13, nuo 2015-08-14 iki 2015-08-27, nuo 2015-08-28 iki 2015-09-10 patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 17, kurios plotas 11,25 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, kiekvienam nuteistajam teko po 3,75 kv. m. ploto (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2015-09-11 iki 2015-09-24, nuo 2015-10-09 iki 2015-10-21, nuo 2015-10-22 iki 2015-11-05, nuo 2015-11-06 iki 2015-11-19, nuo 2015-11-20 iki 2015-12-03, nuo 2015-12-04 iki 2015-12-17, nuo 2015-12-18 iki 2015-12-22 patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 10, kurios plotas 11,61 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, kiekvienam nuteistajam teko po 3,87 kv. m. ploto (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2015-12-22 iki 2015-12-30, nuo 2015-12-31 iki 2016-01-14, nuo 2016-01-15 iki 2016-01-25 patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 16, kurios plotas 12,39 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, kiekvienam nuteistajam teko po 4,13 kv. m. ploto (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2016-01-29 iki 2016-02-02 patalpintas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 35, kurios plotas 12,87 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, kiekvienam nuteistajam teko po 4,29 kv. m. ploto (ploto norma pažeista nebuvo); nuo 2016-02-17 iki 2016-04-11, nuo 2016-04-12 iki 2016-08-22 patalpintas į kamerų tipo patalpų kamerą Nr. 25, kurios plotas 12,84 kv. m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, kiekvienam nuteistajam teko po 4,28 kv. m. ploto (ploto norma pažeista nebuvo).

Taigi, minėti įrodymai patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu 79 paras, pareiškėjui bausmę atliekant bendrabučio tipo patalpose, neužtikrino teisės aktais numatytos minimalios ploto normos, tenkančios vienam nuteistajam (atitinkamai trūko 0,06 ir 1,33 kv. m. ploto (b.l. 10-11, 16-20)).

Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas gyventi ir į 9 būrio patalpas (b. l. 16). Byloje nėra duomenų, koks buvo šių patalpų plotas ir kiek asmenų gyveno kartu su pareiškėju, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde neginčija kalinimo sąlygų 9 būryje ir nepateikia aplinkybių, susijusių su kalinimu šiame būryje. Teismas neturi teisės keisti reikalavimo pagrindą arba dalyką savo iniciatyva ir, nagrinėjant bylą, paprastai negali išeiti iš reikalavimo ribų, todėl, sprendžiant dėl pareiškėjui galimai nesudarytų tinkamų kalinimo sąlygų, vertintinos kalinimo sąlygos tik tuose būriuose, kuriuos skunde nurodo pareiškėjas, nagrinėjamu atveju – 21 būryje.

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad atsakovas pataisos namuose ginčui aktualiu laikotarpiu iš viso 79 paras bendrabučio tipo patalpose neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, todėl konstatuotina, kad Alytaus pataisos namai šiuo atžvilgiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamo ploto patalpose.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinant pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto, jis patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau- EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į kalinimo metu pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, pažeidimo trukmę – 79 paras, įvertinus tai, kad pažeidimas buvo tęstinis, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 40 000 Eur neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, diskomfortu. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo kreipęsis į Psichologinę tarnybą dėl išgyvenimų, susijusių su kalinimo sąlygomis (b.l. 39). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Ginčo kontekste svarbios ir bausmės atlikimo Alytaus pataisos namuose bendrosios sąlygos - t.y. kad ši įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, jog šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijos ribose, taip pat gali sportuoti, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinėse programose ir kita, tą patvirtina į bylą pateiktas Pozityvaus užimtumo priemonių taikymo tvarkos aprašas bei Laisvalaikio užimtumo programa (b.l. 21-24). Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku arba nerandant kito užsiėmimo laisvalaikiu. Darytina išvada, jog santykinai mažą patalpų plotą iš dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose. nors sveikatos sutrikimai, taip pat nenustačius jokių kitų skunde nurodomų pažeidimų, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 200 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016-07-01) 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti A. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.