Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas R. Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-207-462/2008

Teisėja V. Balčiūnienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.1.4.4.4.;

2008 m. birželio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Rasos Valentinienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. U. ir J. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 260 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu 4 metams ir 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir A. U. paskirtas laisvės atėmimas 6 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

J. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. 20 parų arešto; Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 65 str. 1 d. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2006 m. rugpjūčio 29 d. iki 2006 m. gruodžio 5 d.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti O. D. ir M. S., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas perduoti ir tokiu būdu platinti, bei neteisėtai jas platino, būtent:

jis iki 2006 m. rugpjūčio 25 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, prie „Boseli“ diagnostikos centro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), M. S. sukursčius ir įkalbėjus per O. D. į Alytaus pataisos namus nuteistajam A. U. perduoti narkotinių medžiagų iš M. S. toliau platinti įgijo siuntinį, kuriame buvo paslėpta 2,502 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,161 g narkotinės medžiagos – heroino, kurias neteisėtai laikė iki 2006 m. rugpjūčio 28 d., kol 17.45 val. minėtą siuntinį su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis perdavė autobuso „Šventoji–Klaipėda–Vilnius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, kad šis minėtą siuntinį Vilniaus autobusų stotyje, adresu (duomenys neskelbtini), perduotų O. D..

Be to, J. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, būtent:

jis, J. P., iki 2006 m. rugpjūčio 29 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį – 0,779 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias neteisėtai su savimi gabeno ir laikė automobilyje BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kol minėtą dieną 13.30 val. policijos pareigūnai minėto automobilio apžiūros metu rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.

J. P. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, būtent:

jis iki 2006 m. rugpjūčio 29 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyrimo melu nenustatytoje vietoje iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 8 vnt. baltos spalvos tablečių gamyklinėje pakuotėje su užrašu „Tramadol“, kurių sudėtyje buvo 0,800 g psichotropinės medžiagos tramadolo, ir 7 vnt. gelsvos spalvos tablečių gamyklinėje pakuotėje su užrašu „Relanium Diazepamum 5 mg“, kurių sudėtyje buvo 0,035 g psichotropines medžiagos – diazepamo, kurias neteisėtai pargabenęs į butą adresu (duomenys neskelbtini), jas neteisėtai laikė iki 2006 m. rugpjūčio 29 d., kol 14.25 val. kratos metu minėtas tabletes rado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. U. nuteistas už tai, kad sukurstė kitą asmenį neteisėtai platinti narkotines bei psichotropines medžiagas ir pasikėsino neteisėtai įgyti narkotinių bei psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, būtent:

jis iki 2006 m. rugpjūčio 22 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, būdamas Alytaus pataisos namuose, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, pravarde „Varlius“, įkalbėtas bei sukurstytas, turėdamas tikslą įgyti ir platinti narkotines bei psichotropines medžiagas, periodiškai skambindamas telefonu įkalbėjo ir tokiu būdu sukurstė O. D. iš Vilniaus autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini), paimti ir jam į Alytaus pataisos namus perduoti narkotines bei psichotropines medžiagas. Tuo būdu jam (A. U.) organizavus ir pasiekus susitarimo su O. D., ši jo nurodytu laiku, t. y. 2006 m. rugpjūčio 28 d., apie 21.40 val., iš autobuso „Šventoji–Klaipėda–Vilnius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo paėmė jam skirtą siuntinį ir jį laikė iki 2006 m. rugpjūčio 28 d., kol 21.40 val. minėtoje autobusų stotyje ji buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie daiktų apžiūros metu rado ir paėmė siuntinyje paslėptus 27,675 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 7,296 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 2,502 g rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,161 g narkotinės medžiagos heroino.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas bei J. P. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl nusikalstamų veikų aplinkybių, baudžiamojo įstatymo taikymo, nuteistųjų kaltės bei jiems paskirtų bausmių rūšies bei dydžių.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei susipažinusi su byloje surinkta medžiaga, neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis tik įstatymu.

Dėl nuteistojo A. U. apeliacinio skundo.

Nuteistojo A. U. apeliacinio skundo teiginiai, kad jis buvo apkaltintas narkotinių medžiagų platinimu, nors apie jas tikrai nieko nežinojo, taip pat, jog bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis norėjo įsigyti bei platinti narkotines medžiagas, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Baudžiamojoje byloje teismo posėdyje ištirtais įrodymais: nuteistosios O. D., policijos pareigūnų R. A. ir A. P. parodymais, telekumunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, asmens kratos protokolais, specialisto išvadomis neginčijamai nustatyta, kad A. U. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis nežinojo, jog perduodamame siuntinyje bus narkotinės medžiagos, yra visiškai nepagrįsti. Juos visiškai paneigia nuteistosios O. D. parodymai bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose užfiksuotų pokalbių išklotinės.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje O. D. parodė, kad ir anksčiau per pasimatymą yra A. U. perdavusi narkotinių medžiagų, nes jis jos prašydavo. Nuteistajam paklausus, kodėl ji turinti paimti tas narkotines medžiagas, pasakė, kad tik ja viena jis pasitiki. Kaip būsimam sutuoktiniui negalėjo atsakyti ir sutiko siuntinį paimti, prieš tai išgėrusi šampano (b. l. 174, t. 7).

O. D. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius, nekintančius parodymus, juos patvirtino teisme. Apklausta kaip įtariamoji O. D. 2006 m. rugpjūčio 29 d. parodė, kad ji iš karto suprato, jog daiktai, kuriuos reikės paimti iš Vilniaus autobusų stoties, tai narkotinės medžiagos, nes ankstesnių pokalbių metu A. U. jos buvo klausęs, ar ji galėtų dėl jo tai padaryti (b. l. 71–72, t. 3).

2006 m. rugpjūčio 30 d. O. D. buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir parodė, kad A. U. jai sakė, jog tik ji viena gali jam padėti, ir paprašė jos iš stoties paimti siuntinį ir perduoti kažkam. Ji žinojo, kad tai bus amfetaminai (b. l. 75–78, t. 3). Tokius savo parodymus O. D. taip pat patvirtino 2006 m. guodžio 8 d. ir 2007 m. vasario 6 d. vykusių apklausų metu.

Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nors nuteistasis A. U. neigia, jog jis žinojęs, kad siuntinyje bus narkotinės medžiagos, jo tokius parodymus kategoriškai paneigė nuteistosios O. D. parodymai. Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog nuteistoji O. D. buvo įsimylėjusi A. U., jiedu ruošėsi susituokti, to neneigė ir pats A. U., todėl, esant tokioms aplinkybėms O. D. neturėjo jokio pagrindo apkalbėti A. U..

Nuteistosios O. D. parodymai laikytini neginčijamu įrodymu, kad A. U. gerai žinojo ir suprato, jog prašo paimti siuntinį su narkotinėmis medžiagomis, t. y. padaryti nusikalstamus veiksmus, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Baudžiamojoje byloje teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis A. U. naudojosi SIM kortele, kurios abonentinis numeris – (duomenys neskelbtini). Šis abonentinis numeris priklausė O. D., teisiamajame posėdyje ji parodė, kad buvo nupirkusi savo vardu A. U. telefoną. Tai, kad SIM kortelę buvo davusi O. D., teisiamajame posėdyje patvirtino ir pats A. U.. Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo matyti, kad su A. U. buvo derinamas siuntinio paėmimas. Nuteistasis M. S. nurodė kitam nuteistajam J. P., kad šis visus tolimesnius klausimus dėl siuntinio derintų su asmeniu, kurio telefono numerį M. S. jam nusiuntė SMS žinute – (duomenys neskelbtini) (b. l. 188, t. 1).

Iš to paties telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo matyti, jog nuteistasis M. S. 2006 m. rugpjūčio 22 d. taip pat skambino A. U. į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), pasitikslino, ar tai A., prisistatė, jog jis yra nuo „Varliaus“, aiškino, dėl ko vėluoja išsiųsti siuntinį (b. l. 188, t. 1).

Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo kontroliuojant J. P. telefoninius pokalbius taip pat matyti, kad J. P., įdėjęs siuntinį į autobusą, vykstantį į Vilnių, susiskambino su vaikinu, vardu A., kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), jam nurodė autobuso numerį, į kurį įdėjo siuntinį, kada jis atvyks į Vilnių, kad pasitiktų kas nors autobusų stotyje ir pasiimtų tą siuntinį (b. l. 26–28, t. 2). A. patvirtina, kad siuntinį pasitiks O. ir jos vardą užrašyti ant siuntinio, be to, dar pažymi, jog ji viską žino, kaip paimti, viską žino, ne pirmą kartą (b. l. 33, t. 2). Tokiu būdu darytina išvada, jog asmenys, kalbėję telefonu, gerai žinojo, jog derina narkotinių medžiagų gabenimą. Vėliau SIM kortelė su anksčiau minėtu abonentiniu numeriu buvo paimta iš A. U. asmeninių daiktų spintelės.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje teismo posėdyje ištirtais įrodymais yra visiškai įrodyta, jog nuteistasis A. U. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. ir 260 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., nes jis sukurstė kitą asmenį – O. D. – neteisėtai platinti narkotines bei psichotropines medžiagas ir pasikėsino neteisėtai įgyti narkotinių bei psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, įkalbėtas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, pravarde „Varlius“.

Dėl nuteistojo J. P. apeliacinio skundo.

Apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, taip pat, jog visi nuosprendyje paminėti įrodymai patvirtina tik patį faktą, jog siuntinys buvo perduotas ir jame buvo narkotinės priemonės, tačiau nė vienas iš jų nepatvirtina, kad J. P. būtų žinojęs ar nors galėjęs pagrįstai įtarti, kad siuntinyje buvo paslėptos narkotinės priemonės, yra visiškai nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta.

Nuteistojo J. P. kaltė yra visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje teismo posėdyje ištirtais įrodymais: telekumunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolais bei jų priedais, kuriuose yra pokalbių tarp jo ir nuteistųjų M. S. bei A. U. suvestinės, taip pat iš dalies remiantis jo paties parodymais, liudytojų R. A., A. P., I. P., Č. K. parodymas, specialistų išvadomis, daiktų apžiūros, kratų, daiktų pateikimo protokolais.

Apylinkės teismas teisingai nuteistojo J. P. veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., nes jis neteisėtai iš M. S. įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas perduoti ir tokiu būdu platinti bei neteisėtai jas platino, perduodamas siuntinį.

Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nuteistasis J. P. tvirtino, kad jis nežinojo, jog siuntinyje yra narkotinių medžiagų. Tačiau supratęs, kad ten, kalėjimo žargonu tariant, yra „zaprietai“ (b. l. 175, t. 6).

Teisėjų kolegija pažymi, kad dar 2006 m. gruodžio 5 d. vykusios apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamasis J. P. parodė, kad paketą, kuris buvos skirtas U., jam perdavė M. S., kuris davė telefono numerį asmens, su kuriuo turėjo susitarti kokiu būdu, kaip ir kada turi jį perduoti. M. S. perduodamas paketą nurodė, jog jame yra paslėpta narkotinių medžiagų, tačiau kur konkrečiai jos paslėptos, nenurodė. Gautą paketą, kaip buvo sutarta su minėtu nepažįstamuoju, kurio numerį buvo davęs M. S., nuvežė į Klaipėdos miesto autobusų stotį, padavė važiuojančiam į Vilnių vairuotojui, ant paketo užrašė jo nurodyto asmens vardą „O.“, nurodydamas savo mobiliojo telefono numerį, kurio šiuo metu nepamena (b. l. 9–10, t. 5).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos nuteistojo parodymus laiko įrodymu, jog nuteistasis gerai žinojo, kad jam yra perduotas paketas su narkotinėmis medžiagomis. Šie įrodymai visiškai paneigia apeliacinio skundo argumentus.

Be to, pirmos įtariamojo J. P. apklausos 2006 m. rugpjūčio 30 d. metu jis parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo jis kaltu prisipažįsta iš dalies, tačiau norėdamas apsvarstyti savo gynybos poziciją, duoti parodymus atsisako (b. l. 194, t. 4).

Atsižvelgiant į tai, kad viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma, pažymėtina, kad nuteistojo parodymai, duoti teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, kitų įrodymų kontekste (telekumunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolai, įtariamojo J. P. parodymai, apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją, liudytojų R. A., A. P., I. P., Č. K. parodymai, specialistų išvados, daiktų apžiūros, kratų, daiktų pateikimo protokolai) vertintini kritiškai ir teisėjų kolegija jais nesivadovauja.

Kadangi nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu vartojo narkotikus, juos vartodavo kartu su nuteistuoju M. S., todėl apylinkės teismas pagrįstai atmetė J. P. aiškinimus, kad nežinojo, kas tai yra „zaprietai“.

Be to, iš telekumunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo kontroliuojant J. P. telefoninius pokalbius matyti, kad J. P. telefonu derina siuntinio perdavimo aplinkybes su vaikinu, vardu A.. Vieno iš pokalbio metu A. patvirtina, kad siuntinį pasitiks O. ir jos vardą užrašyti ant siuntinio. A. pasako, kad ji viską žino, kaip paimti, viską žino, ne pirmą kartą (b. l. 33, t. 2). Tokie žodžiai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pokalbio dalyviai gerai supranta, jog kalbama apie narkotinių medžiagų perdavimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo J. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

J. P. ir A. U. anksčiau ne kartą teisti (J. P. – 3, A. U. net 11 kartų) už įvairius nusikaltimus, nusikalstamas veikas daro nuolat, J. P. teistumui neišnykus, o A. U. būdamas laisvės atėmimo vietoje ir teistumui neišnykus padarė naujus tyčinius nusikaltimus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu. Nuteistasis J. P. padarė tyčines nusikalstamas veikas – vieną sunkų, vieną nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. A. U. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą ir pasikėsino padaryti vieną tyčinį sunkų nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nuteistųjų J. P. ir A. U. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, bei pagrįstai nenustatė jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Nuteistiesiems J. P. ir A. U. pagrįstai skirtos realios laisvės atėmimo bausmės atsižvelgiant į tai, kad jie ne kartą teisti (A. U. net vienuolika kartų), teistumams neišnykus padarė naujas tyčines nusikaltamas veikas, susijusias su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, tai charakterizuoja juos kaip asmenis, linkusius daryti nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant į tai, kad A. U. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą ir pasikėsino padaryti vieną tyčinį sunkų nusikaltimą būdamas laisvės atėmimo vietoje, J. P. padarė vieną sunkų, vieną nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, jų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltininkų asmenybes charakterizuojančius požymius, apylinkės teismas A. U. pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę didesnę negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, o J. P. laisvės atėmimo bausmę, artimą numatytam bausmės vidurkiui.

Nuteistasis J. P. apeliaciniu skundu taip pat prašė atidėti bausmių vykdymą, kurios jam paskirtos už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d., ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., padarymą.

Nuteistajam J. P. už sunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., padarymą buvo paskirta reali 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., 65 str. 1 d. ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už anksčiau nurodytas nusikalstamas veikas, ir J. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Kadangi J. P. nuteistas už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, be to, nusikalto teistumui neišnykus už ankstesnes nusikalstamas veikas, todėl paskirtos bausmės vykdymą jam atidėti nėra teisinio pagrindo.

Keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų J. P. ir A. U. apeliacinius skundus atmesti.