- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-14
- Bylos Nr.
- e2-2626-955/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06502-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Advokatai
- Vytautė Linaburgienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
Ieškovė J. S. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2013-12-02, šeimos nariu; įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę, juridinio asmens kodas 111106319, buveinė Laisvės al. 96, Kaunas, sudaryti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su J. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Ieškovė ieškinyje ir dublike (1 t., el. b. l. 1-3, 99-100) nurodė, jog 1999-01-22 Kauno m. SĮ „Santakos būtų ūkis“ (nuomotojas) ir K. G. (nuomininkas) sudarė gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, kuria nuomotojas suteikė nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui 22,58 kv. m. bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Ieškovė daugiau nei 10 metų gyveno kartu su K. G. nuomojamame bute ir vedė su juo bendrą ūkį. 2013-12-02 K. G. mirė. K. G. užsiimdavo pavieniais darbais, ieškovė gaudavo neįgalumo pensiją, taip pat užsiimdavo pavieniais darbais. Su K. G. ieškovė vedė bendrą ūkį, iš bendrų pinigų mokėjo buto nuomos ir komunalinius mokesčius, iš ieškovės pinigų bute buvo sudėti nauji langai, virtuvėje po K. G. mirties ieškovė suremontavo sugriuvusią krosnį, virtuvėje pakeitė grindis, įvedė interneto ryšį. Nors iki 2010-12-25 ieškovė buvo susituokusi su K. S., santuokiniai ryšiai su K. S. buvo nutrūkę. Tuo metu, kai K. G. nedirbo, faktiškai jį ieškovė išlaikydavo. Nors formaliai ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), dukros bute, faktiškai ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini), nuo 2009 metų persirašė pas šeimos gydytoją į UAB „Sveikatos ratas“, Tirkiliškių g. 51, Kaune. Būdama K. G. sugyventinė ir gyvendama kartu su juo, ieškovė vykdė visas nuomos sutartyje numatytas pareigas, todėl įgijo teisę būti pripažinta nuomininke. Mirus K. G., ieškovė ir toliau gyvena nuomojamose patalpose, moka nuomos ir komunalinius mokesčius, šį butą ilgus metus laikė savo namais, jame realiai gyvena. Nuomotojas žino, kad po nuomininko K. G. mirties ieškovė toliau gyvena šiame bute, todėl papildomai apie tai jo neinformavo. 2015-05-14 ieškovė gavo Kauno miesto savivaldybės raginimą išsikelti iš nuomojamo buto. 2015-06-03 prašymu ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu pakeisti buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir pagrindine nuomininke nuomos sutartyje įrašyti ieškovę. 2015-06-30 raštu Nr. 53-5-1897 Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyrius pateikė atsakymą, kad dėl pripažinimo šeimos nariu ieškovei reikia kreiptis į teismą. Ieškovė yra neįgali, šiuo metu sulaukusi senatvės pensijos amžiaus. Turimas nekilnojamasis turtas įgytas paveldėjimo pagrindu po vyro mirties neužtikrina galimybės gyventi, nes namas nebaigtas statyti, ieškovė neturi galimybės ir sveikatos jo statybos pabaigti. Ieškovė deklaruoti gyvenamosios vietos ginčo bute negalėjo, nes nebuvo pripažinta buvusio ginčo buto nuomininko K. G. šeimos nare. Gyvenamąją vietą savivaldybei priklausančiame bute galėjo deklaruoti tik nuomininko šeimos nariai. Ieškovė gaudavo pastovias pajamas - neįgalumo pašalpą, kiek leisdavo sveikata, dirbo trumpalaikius, pavienius darbus. Gautos lėšos būdavo skirtos namų ūkio išlaikymui, komunalinių mokesčių mokėjimui, bendro maisto pirkimui. K. G. neturėjo pastovių pajamų, dirbdavo atsitiktinius darbus. Jo uždirbti pinigai taip pat buvo bendri, leidžiami mokesčiams už butą ir bendro maisto pirkimui. Su K. S. bendrai negyveno, bendro ūkio su juo nevedė, šeimyniniai santykiai buvo nutrūkę. K. S. gyveno kartu su savo dukra. Santuoka su K. S. nutrūko jam mirus. Faktą, kad ieškovė rūpinosi butu, sudėjo langus, patvirtina langų pirkimo sutartis, priėmimo perdavimo aktas, sąskaita-faktūra ir pinigų priėmimo kvitas. Krosnis buvo perstatyta iš ieškovės lėšų, darbus padėjo atlikti giminės ir draugai. Teismo posėdyje ieškovė papildomai paaiškino, jog į bylą buvo pateikti įrodymai, jog po vyro K. S. mirties ieškovė paveldėjo nekilnojamojo turto. Tačiau kaip ieškovei paaiškėjo vėliau, K. S. turėjo didelių įsiskolinimų, kuriuos paveldėjimą priėmusi, perėmė ieškovė. Kadangi reikėjo atsiskaityti su kreditore V. G., ieškovė paveldėtą turtą kreditorei padovanojo. Šiuo metu jokio kito nekilnojamojo turto ieškovė neturi.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė (toliau – atsakovė) atsiliepime į ieškinį ir triplike (1 t., el. b. l. 80-84, 104-106) nurodė, kad gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), yra 1 kambario, 23,01 kv. m bendrojo ploto, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės valdybos 1993-11-16 potvarkiu Nr. 1414-v, 1999-01-22 sudaryta gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su K. G.. 2008-02-19 pažymoje apie asmenis, deklaravusius gyvenamąją vietą, nurodoma, jog pagal Gyventojų registro prie Vidaus reikalų ministerijos 2007-12-26 duomenis gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą nuo 1997-05-05 buvo deklaravęs K. G.. Ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad ji buvo buvusio ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininko K. G. sugyventinė ir su juo sudarė vieną šeimą. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė išgyveno K. G. nuomojamojoje patalpoje kartu su juo ne mažiau kaip vienerius metus ir bendrai tvarkė namų ūkį. Ieškovė nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų dėl jos ir K. G. pajamų ir išlaidų bendrumo, bendro maitinimosi, būtiniausių namų apyvokos daiktų įsigijimo, mokesčių mokėjimo, nepateikė įrodymų apie bendro ūkio tvarkymą. Ieškovė nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos ginčo bute. Ieškovė iki 2010-12-25 buvo susituokusi su K. S., todėl vienu metu ji negalėjo būti dviejų šeimų nare. Byloje nėra pateikti įrodymai patvirtinantys iš kokių pajamų ir kokiais laikotarpiais gyveno buvęs ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininkas ir ieškovė, nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių kad ginčo gyvenamųjų patalpų langai iš viso yra keisti naujais ir kas bei iš kieno lėšų už šiuos langus mokėjo, nėra duomenų, kad krosnis buvo sugriuvusi ir vėliau perstatyta, taip pat jei ir buvo perstatyta, tačiau nėra įrodymų, kad ji buvo perstatyta už ieškovės lėšas. Byloje yra pateiktos kelios nuomos mokesčio sąskaitos, kurios buvo mokėtos buvusio pagrindinio ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininko vardu, tuo metu, kuomet buvęs nuomininkas dar buvo gyvas, todėl šie mokėjimo kvitai negali patvirtinti aplinkybės, jog ieškovė mokėjo mokesčius bei tie mokesčiai buvo mokami iš jos gaunamų pajamų. Nėra pateikti įrodymai, kad buvęs ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininkas bei ieškovė kartu rūpinosi ginčo gyvenamosiomis patalpomis, mokėjo mokesčius, pirko būtinus daiktus, kadangi byloje nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys mokesčių mokėjimą, daiktų pirkimą ir rūpinimąsi buitimi bei ginčo gyvenamosiomis patalpomis. Byloje yra pateikta informacija, kad ieškovė turi Lietuvos Respublikos teritorijoje kito nuosavybės teise jai priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. dalį gyvenamojo namo bei žemės sklypus, todėl laikytina, kad realizavus dalį jo ar visą, turi galimybę įsirengti nebaigtą rengti gyvenamąjį namą arba įsigyti kitą tinkamą gyventi būstą. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 5 straipsnyje yra numatyta, kurios asmenų kategorijos privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą, o to paties įstatymo 10 straipsnyje yra numatyta gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 183 dienoms per metus, keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad gyveno ginčo gyvenamosiose patalpose su buvusiu pagrindiniu šių patalpų nuomininku daugiau nei 10 metų, tačiau byloje pateiktame Jonavos rajono savivaldybės administracijos 2015-07-09 rašte Nr. 13J-A-166 nurodoma, kad J. S. yra deklaravusi savo gyvenamąja vietą adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2003-01-16. Neįrodyta aplinkybė, jog ieškovė su buvusiu sutuoktiniu K. S. negyveno, nors iki jo mirties 2010 metais ir nebuvo išsituokę, nes šis gyveno su savo dukra, o ieškovė nuo 2006 metų gyveno su buvusiu ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininku K. G., nėra pateikta įrodymų su kuo ir kur gyveno buvęs ieškovės sutuoktinis. Teismo posėdyje atsakovės atstovė papildomai paaiškino, jog patikrinus ginčo patalpą ir nustačius, jog patalpos nuomininkas yra miręs, buvo nutrauktas nuomos mokesčio skaičiavimas, tačiau ieškovė toliau moka nuomos mokestį savo iniciatyva. Buto nuomininkas K. G. niekada nesikreipė į savivaldybę, kad ieškovei būtų leista gyventi ginčo bute. Ieškovė nėra vieniša, turi dukrą, yra deklaruota jos bute, todėl turėtų kur gyventi. Būstas, iškeldinus ieškovę, būtų laikomas socialiniu būstu, o tokio būsto gavimo laukia apie 3000 Kauno regione gyvenančių asmenų.
Liudytoja R. G. nurodė, jog yra ieškovės kaimynė, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir liudytojos namai yra viename kieme. Liudytoja minėtame name gyvena nuo gimimo, pažįsta ieškovę, žino, jog ji gyveno su sugyventiniu, darė bute remontą, kaimynai ir giminės padėjo ieškovei sudėti koridoriuje grindis, supilti žvyrą. Ieškovė ir K. G. gyveno kaip šeima, kartu valgė, K. G. dirbo pavienius darbus, šeima gyveno iš ieškovės pensijos, ieškovė dirbo turguje. Ieškovė su K. G. gyveno iki jo mirties. Ieškovė turi 2 dukras, viena dukra gyvena kaimynystėje, kita dukra – Anglijoje. Ieškovė rūpinosi butu, sudėjo naujus langus, sutvarkė krosnį, grindis, kambaryje tapetais išklijavo sienas, buvo cementuotos grindys.
Liudytojas M. G. nurodė, jog yra K. G. pusbrolis. Gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog ieškovė ir K. G. daug metų gyveno kartu, važiuodavo į kaimą pas K. G. mamą, dirbo ūkio darbus. Pusbrolis yra jam sakęs, kad ieškovė bus jo žmona, žadėjo tuoktis. Didesnę dalį mokesčių už butą mokėdavo ieškovė, su liudytoju ieškovė tardavosi ir dėl remonto darbų. Visi kaimynai padėjo ieškovei suremontuoti koridoriaus grindis, ieškovė remontavo butą, pirko langus, keitė duris, remontavo krosnį. K. G. padėjo savo mamai, gyvenančiai kaime, atlikti ūkio darbus, ieškovė turėjo teisę vairuoti automobilį, nuveždavo K. G. į kaimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Byloje nustatyta, kad 1999-01-22 tarp Kauno m. SĮ „Santakos būtų ūkis“ ir K. G. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, kuria nuomotojas Kauno m. SĮ „Santakos būtų ūkis“ suteikė nuomininkui K. G. ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui 22,58 kv. m. bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 6-8). K. G. mirė 2013-12-02 (1 t., el. b. l. 10). Ieškovė J. S. nurodė, jog daugiau nei 10 metų gyveno kartu su K. G. nuomojamame bute ir vedė su juo bendrą ūkį, todėl prašo pripažinti ją K. G., mirusio 2013-12-02, šeimos nariu ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su ieškove.
Gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tai, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai. Šią nuomos teisę reguliuojančios teisės normos numato sąlygas ir tvarką, pagal kurią asmenys gali būti priskiriami ar pripažįstami nuomininko šeimos nariais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnį, nuomininko šeimos nariu laikomas kartu gyvenantis sutuoktinis (sugyventinis), išgyvenęs su nuomininku ne mažiau kaip vienerius metus ir su juo bendrai tvarkęs namų ūkį. Tai reiškia, kad ieškovė, norėdama būti pripažinta K. G. šeimos nare, turi įrodyti tokias faktines aplinkybes, kad ji su nuomininku K. G. ginčo patalpoje gyveno kartu ne mažiau kaip vienerius metus ir turėjo su juo bendrą ūkį.
Aplinkybę, kad J. S. gyveno su K. G. adresu (duomenys neskelbtini), ir kartu vedė bendrą ūkį patvirtina teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, kurie nuosekliai patvirtino aplinkybę, kad ieškovė daug metų gyveno kartu su gyvenamųjų patalpų nuomininku K. G., iki pat jo mirties, vedė bendrą ūkį, ketino tuoktis, kartu lankė K. G. mamą, rūpinosi vienas kitu, ieškovė remontavo butą, pirko langus, keitė duris, remontavo krosnį, ir gyvena ginčo bute iki šiol. Byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai, t. y. 2011-10-23 elektroninių ryšių teikimo sutartis Nr. KMN005264 ir 2011-10-23 PVM sąskaita faktūra (1 t., el. b. l. 14-15, 16), 2009-11-03 prašymas gydytis pasirinktoje pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (1 t., el. b. l. 17), 2006-06-07 sutartis Nr. 27 dėl langų pakeitimo (1 t., el. b. l. 19), 2006-06-20 darbų perdavimo-priėmimo aktas, pinigų priėmimo kvitas ir sąskaita (1 t., el. b. l. 20, 21), taip pat patvirtina, jog ieškovė gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir rūpinosi gyvenamuoju būstu, mokėjo mokesčius, keitė langus. Teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, jog patikrinus ginčo patalpą ir nustačius, jog patalpos nuomininkas yra miręs, buvo nutrauktas nuomos mokesčio skaičiavimas, tačiau ieškovė toliau moka nuomos mokestį savo iniciatyva. Taigi, tai taip pat patvirtina, jog ieškovė gyveno ir toliau gyvena ginčo bute bei moka už jį mokesčius. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai (1 t., el. b. l. 28, 29) patvirtina, kad ieškovė siekė pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kad pagrindine nuomininke būtų nurodyta ji, tačiau to negalėjo padaryti, nes Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius nurodė, jog ieškovė turėtų būti teismo tvarka pripažinta K. G. šeimos nare gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme.
Visi šie įrodymai leidžia teismui spręsti, kad ieškovė įrodė, jog ji su K. G. daugiau kaip vienerius metus vedė bendrą ūkį, ilgą laikotarpį – ne trumpiau kaip nuo 2006 m. iki pat K. G. mirties 2013-12-02 gyveno kartu su juo ginčo bute, mokėjo atsakovei nuomos mokestį, todėl yra visos įstatyme numatytos sąlygos pripažinti ją K. G. šeimos nare (CPK 178 straipsnis).
CK 6.589 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties kaip ir nuomininkas, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad fiziniai asmenys nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet ir toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir nuomininko šeimos nariai. CK 6.602 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad gyvenamosios nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. CK 6.588 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Taigi gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai, kurie apsigyvena ir gyvena kartu su nuomininku išsinuomotoje patalpoje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2011). Ieškovė ginčo patalpoje pasiliko gyventi ir po K. G. mirties, moka nuomos ir komunalinius mokesčius. Ieškovės teigimu, nuomotojas žinojo, kad ji ir toliau gyvena šiose patalpose, todėl po K. G. mirties, papildomai apie tai jo neinformavo. Ieškovė jokio nekilnojamojo turto neturi (1 t., el. b. l. 141), yra neįgali, jai neterminuotai nustatytas didelis specialių poreikių lygis (1 t., el. b. l. 11, 12), kas mėnesį jos pajamas sudaro tik invalidumo/netekto darbingumo pensija bei našlių arba našlaičių pensija (1 t., el. b. l. 142-147). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė ginčo bute apsigyveno neteisėtai, atsakovė per visą tą laikotarpį nesiėmė jokių veiksmų dėl ieškovės iškeldinimo (iki 2015-05-14), toleravo jos gyvenimą minėtame būste, taip suteikdama ieškovei pagrindą manyti, kad ieškovės gyvenimas ginčo bute yra teisėtas. Atsakovė nuo 2006 metų iki 2015-05-14 nesiimdama jokių veiksmų dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo patalpų, t. y. savo veiksmais sukūrė faktinius nuomos santykius. Po K. G. mirties ieškovė toliau gyvena bute, juo rūpinasi, moka nuomos ir komunalinius mokesčius. Tokie ieškovės veiksmai laikytini nuomininko pareigų atlikimu, kuris suteikia tokias pat teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir buvusiam pagrindiniam nuomininkui. Ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad jos įgytos civilinės teisės ir pareigos išliks ir ateityje, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ją šeimos nare ir įpareigoti atsakovę sudaryti nuomos sutartį. Toliau besitęsiantys faktiniai nuomos teisiniai santykiai turi būti įforminti teisės aktų nustatyta tvarka, priešingu atveju nebūtų panaikintas situacijos neapibrėžtumas, neatsirastų teisinis tikrumas nei Kauno miesto savivaldybei, kaip ginčo patalpų savininkei, nei ieškovei, kaip faktinei patalpų nuomininkei.
Asmens teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų socialinių gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, nes tai yra valstybės paramos mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) forma. Pažymėtina, kad savivaldybė, vykdydama savo socialinę funkciją, privalo rūpintis ieškovės galimybe naudotis būstu ir iš dalies prisiimti su tuo susijusią riziką. Ieškovė šiuo metu yra socialiai pažeidžiama, todėl ieškinio atmetimas šiuo atveju dar labiau socialiai pažeistų jos teises ir teisėtus interesus, tai neatitiktų proporcingumo principo, pažeistų ieškovės kaip valstybės socialinės paramos gavėjos teises. Iškeldinus ieškovę iš ginčo buto, ji, kaip socialiai remtinas asmuo, iš naujo būtų priversta kreiptis dėl socialinio būsto nuomos, kadangi kito buto ir turto ieškovė neturi, todėl tokia situacija netoleruotina ir protingumo prasme (CK 1.5 straipsnis). Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei remiantis CPK 273 straipsnio 3 dalimi, ieškinys tenkintinas, atsakovė įpareigotina sudaryti su ieškove buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Valstybė pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-06-11 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-15-T-2125-2496 teikė ieškovei J. S. antrinę teisinę pagalbą, apmokėdama 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl tenkinus ieškinį visiškai, valstybei iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 31,00 Eur žyminis mokestis ir 204,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2013-12-02, šeimos nariu.
Įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę, juridinio asmens kodas 111106319, buveinė Laisvės al. 96, Kaunas, sudaryti gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su J. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti valstybei iš Kauno miesto savivaldybės, į. k. 111106319, 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ir 204,67 Eur (du šimtus keturis eurus 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660, antrinės teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas 5630).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.