- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 1-106-245/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00696-2008-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Evaldas Gražys, Regina Cemnolonskienė
- Nukentėjusysis
- V. A.
- Kaltinamasis
- M. A.
- Advokatai
- Rasa Kalkausk
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, Vilmai Marčiukaitytei, Dianai Zadrauskaitei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajai V. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nevedęs, nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas vieną kartą, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis M. A. 2011-04-12, per 14 val. - 19 val. 30 min. laikotarpį bute, esančiame R. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis ir kojomis suduodamas 21 smūgį V. B. į dešinę ranką, galvą, krūtinę, padarė šiam poodinę kraujosruvą dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kaktoje abipus, nosies nugarėlėje, kairės akies vokų – skruosto srityje, pasmakrės dešinėje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste, abiejose ausyse, paviršinę pjautinę žaizdelę dešinio smilkinio srityje, muštines žaizdas nosies dešinėje šnervėje, viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvas po abiejų akių junginėmis, viršutinės lūpos pogleivyje, kairio momens, kaktos, abiejų skruostų, pasmakrės dešinės pusės minkštuose audiniuose, nosies kaulų lūžį, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, sunkų galvos smegenų sukrėtimą, o taip pat kraujosruvas krūtinės sienos minkštuose audiniuose abipus, krūtinkaulio lūžį, skeveldrinius I-XII šonkaulių lūžius dešinėje, II-X šonkaulių lūžius kairėje, dešinio plaučio plyšimą, kas komplikavosi oro susikaupimu abiejose krūtinplėvės ertmėse, pakraujavimu į abi krūtinplėvės ertmes, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dėl ko V. B. įvykio vietoje mirė, ir suvokdamas, kad ilgalaikiu intensyviu mušimu, daugybės sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias, skausmą, itin žiauriai nužudė V. B..
Kaltinamojo M. A. veika kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p.
Kaltinamasis M. A. kaltu pripažino ir parodė, kad jis pažinojo savo kaimynus: A. M., V. N. ir nukentėjusįjį V. B.. 2011-04-12 ryte, iki 12 val., jis mieste rinko stiklo tarą, grįžo į namus. Tikslaus laiko nežino, galimai apie 17 val., nuėjo į butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kaimynai A. M. ir V. N.. Pastarieji gėrė alų, turėjo du dviejų litrų talpos alaus butelius. Jis gėrė alų su A. M. ir V. N.. Maždaug po valandos į butą atėjo nukentėjusysis V. B.. Visi jie buvo neblaivūs. Išgertuvių metu jis susiginčijo su V. B., kadangi šis užmigo. Jis dešinės rankos kumščiu smogė V. B. į nosį ir šis nukrito ant kambario grindų, tarp lovos ir stalo. Nukentėjusiajam jis sudavė daug smūgių kumščiai į galvą, šonus, spardė į šonus, po to vėl smūgiavo į veidą. Nukentėjusysis gulėjo ant nugaros, nesipriešino. Jis mušė nukentėjusįjį su pertraukomis. Mušdamas nukentėjusįjį klausinėjo, kur pastarasis padėjo A. M. pinigus, nes A. M. jam pasakė, kad 250 litų (ikiteisminio tyrimo metu nurodė 50 litų) laikė drabužių kišenėlėje. Vėliau pastebėjo, kad pinigų nebėra. Kambaryje tuo metu buvo tik nukentėjusysis V. B. ir A. M.. Todėl mušdamas V. B., pastarojo klausinėjo apie pinigus. Sutinka, kad nukentėjusiojo V. B. kūne nustatytus sužalojimus, padarė jis. Mušdamas nukentėjusįjį matė gausų kraujavimą iš V. B. nosies. V. N. prašė nemušti nukentėjusiojo, vėliau pasakė, kad V. B. nejuda. Tada jis pamatė, kad V. B. nekvėpuoja. Netrukus iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Pranešė, kad užmušė žmogų, prašė atsiųsti policijos pareigūnus. Atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad V. B. atžvilgiu smurtavo tik jis vienas.
Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis M. A. parodė patalpą, kurioje įvyko konfliktas, paaiškino, kad sudavė V. B. du smūgius kumščiu į nosį, šiam nukritus ant grindų – mažiausiai keturis smūgius dešine koja į krūtinę ir mažiausiai du smūgius kumščiu į veidą. (T. 2, b.l. 20-21).
Ikiteisminio tyrimo metu M. A. parodė, kad jis prieš pradėdamas mušti V. B., priekaištavo pastarajam, kad išleido į kiemą jo šunį, kad kitiems bendrabučio gyventojams neleidžia naudotis bendromis dušo ir virtuvės patalpomis (T. 2 b.l. 15-16, 18-19).
Nukentėjusioji V. A. parodė, kad nukentėjusysis V. B. buvo jos brolis. 2011-04-12 apie 19 val. jai paskambino brolio sugyventinė N. Ž. ir pasakė, kad V. B. mirė. Ji nuvykusi į bendrabutį, iš gyventojų sužinojo, kad V. B. tą dieną girtavo su M. A., V. N., A. M. pastarojo bute, buvo girdimas triukšmas. N. Ž. pasakojo, kad M. A. susibarė su V. B. ir pastarąjį sumušė. Nusikaltimu jai padaryta 40000 litų neturtinė ir 2000 litų dydžio turtinė žala (T. 1, b.l. 52-53, 56).
Liudytojas A. M. parodė, kad 2011-04-12 su sugyventine V. N. apie 14 val. dviese gėrė alų. Maždaug po pusvalandžio į butą atėjo kaltinamasis M. A., kuris buvo neblaivus. Dar vėliau į butą atėjo taip pat neblaivus V. B., kuris atsinešė vieną 2 litrų talpos alaus butelį. Alkoholinius gėrimus gėrė keturiese. Išgertuvių metu M. A. ėmė priekaištauti V. B., kad šis skriaudė šunį, neleidžia bendrabučio gyventojams naudotis dušu ir virtuve. Kaltinamasis taip pat priekaištavo dėl 250 litų jo pinigų dingimo, nors jis nesakė pastarajam, kad šiuos pinigus galėjo paimti V. B.. Iš tikrųjų jokie pinigai jam nebuvo dingę. Kodėl jis kalbėjo apie pinigų dingimą, negali paaiškinti. Jis taip pat slėpė ir degtinės butelį nuo kaltinamojo, kad nebūtų geriama jo sąskaita. V. B. atsikalbinėjo, tada M. A. sudavė V. B. du stiprius smūgius kumščiu į veidą, pastarasis aukštielninkas nukrito ant kambario grindų. M. A. kažką pasakęs kumščiu sudavė dar vieną smūgį į veidą. Po to M. A. apžergė kojomis aukštielninką gulintį V. B. ir sudavė šiam 4-5 smūgius į veidą. Mušė nukentėjusįjį ir kojomis, su pertraukomis. Kaltinamasis M. A. mušė nukentėjusįjį iki valandos laiko, tačiau kiek tiksliai truko, neatsimena, nes jis taip pat buvo neblaivus. V. N. ėmė raminti M. A., nes V. B. iš nosies ar burnos ėmė bėgti kraujas. M. A. sudavęs smūgius kumščiu į veidą, atsisėdo ant sofos-lovos. Sėdėdamas M. A. kojomis sudavė V. B. daugybinius smūgius į krūtinę ir šonus. Tuo metu, kai spardė V. B., M. A. avėjo juodos spalvos batus. Kai M. A. liovėsi mušti V. B., šis kurį laiką „karkė“, po to nutilo.
Liudytoja V. N. parodė analogiškai. Be to, ji parodė, kad kaltinamasis M. A. pradžioje priekaištavo dėl kalytės, o tik vėliau dėl pinigų dingimo. V. B. su M. A. nesiginčijo, buvo ramus. Po to M. A. priėjo prie V. B. ir kumščiu sudavė mažiausiai du stiprius smūgius šiam į veidą. Nuo smūgių V. B. nukrito ant grindų ir gulėjo tarp sofos - lovos bei stalo. M. A. pasilenkęs dar sudavė V. B. daugybinius smūgius kumščiu į veidą. V. B. nesipriešino, jam iš nosies ar iš burnos bėgo kraujas. M. A. atsisėdęs ant sofos ir sėdėdamas abiem kojomis didele jėga penkis ar septynis kartus įspyrė V. B. į įvairias kūno vietas, tame tarpe į krūtinę. Smūgių sudavimo metu V. B. vartėsi, gulėjo ir ant dešinio šono, ir ant nugaros. Smūgiai kojomis buvo suduodami iš viršaus į apačią. M. A. sėdėdamas užkėlė kojas ant V. B. šono ir sakė, kad pastarasis jam bus vietoje kilimėlio.
Liudytoja A. T. parodė, kad 2011-04-12 popietę ji telefonu susitarė su A. M., kad ji atvyks pasiimti mobilaus ryšio telefoną. Apie 15-16 val. atvykusi į A. M. butą, rado girtus A. M., V. N., kaltinamąjį M. A.. Kambaryje ant grindų gulėjo sumuštas kruvinu veidu vyriškis, kuris gargaliavo. A. M. jai paaiškino, kad ant grindų guli kaimynas V. B.. Tuo pačiu metu M. A., sėdėdamas ant sofos-lovos, gulinčiam V. B. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Ji ėmė šaukti, kad M. A. liautųsi smurtauti. Bendrabutyje ji ieškojo kaimynų, kurie sudrausmintų M. A., kreipėsi į J., tačiau pastarasis atsisakė. Vėliau, apie 18 val. kelis kartus skambino M. A., ragino šį ir A. M. iškviesti policiją, greitąją medicinos pagalbą. Pastariesiems nereaguojant į jos prašymą, pati pranešė policijai apie minėtą įvykį.
Liudytojas R. U. parodė, kad 2011-04-12 apie 14-15 val. jam paskambino M. A.. Iš kalbėsenos suprato, kad šis buvo neblaivus, pokalbio metu jis girdėjo triukšmą, A. M. rėkavimą. M. A. pasakė, kad V. B. pavogė A. M. pinigus – 250 litų. Kito telefoninio pokalbio metu A. M. prašė M. A. liautis spardyti ir šokinėti jo bute. Jis suprato, kad M. A. kažką spardo, ant kažko šokinėja. Kai A. M. perdavė telefono aparatą M. A., šis pasakė, kad V. B. guli sumuštas. Apie 18 val. paskambino M. A. ir šis pasakė, kad V. B. nejuda. Jis liepė kviesti greitąją medicinos pagalbą. M. A. atsakė, kad kviesti medikus nebėra prasmės. Jis į bendrabutį nuvyko tik kitą dieną, kur A. M. jam papasakojo, kad išgertuvių metu kilo ginčas ne dėl dingusiu pinigų, bet dėl bendrabučio koridoriaus tvarkymo reikalų.
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 373/11(02) matyti, kad V. B. mirties priežastis yra krūtinės sumušimas, pasireiškęs krūtinkaulio lūžiu, skeveldriniu I-XII šonkaulių lūžiais dešinėje, II-X šonkaulių lūžiais kairėje, dešinio plaučio plyšimu. Tai komplikavosi pakraujavimu į abi krūtinplėvės ertmes, oro susikaupimu abiejose krūtinplėvės ertmėse, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. V. B. mirė prieš 2-6 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2011-04-12 20:30 val.. V. B. prieš mirtį vartojo alkoholį, nes jo lavono kraujyje rasta 3,63 promilės, šlapime 3,80 promilės etilo alkoholio; gyviems asmenims tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. V. B. kūne rasti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kaktoje abipus, nosies nugarėlėje, kairės akies vokų – skruosto srityje, pasmakrės dešinėje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste, abiejose ausyse, paviršinė pjautinė žaizdelė dešinio smilkinio srityje, muštinės žaizdos nosies dešinėje šnervėje, viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvos po abiejų akių junginėmis, viršutinės lūpos pogleivyje, kairio momens, kaktos, abiejų skruostų, pasmakrės dešinės pusės bei krūtinės sienos abipus minkštuose audiniuose, nosies kaulų lūžis, krūtinkaulio lūžis, skeveldriniai I-XII šonkaulių lūžiai dešinėje, II-X šonkaulių lūžiai kairėje, dešinio plaučio plyšimas, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu, sunkus galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimus lydėjo oro susikaupimas abiejose krūtinplėvės ertmėse bei nežymus pakraujavimas į abi krūtinplėvės ertmes, ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, galvos smegenų ir kamieno pabrinkimas. Sužalojimai galvoje, t.y. poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kaktoje abipus, nosies nugarėlėje, kairės akies vokų – skruosto srityje, pasmakrės dešinėje, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, dešinės akies viršutiniame voke, dešiniame skruoste, abiejose ausyse, muštinės žaizdos nosies dešinėje šnervėje, viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvos po abiejų akių junginėmis, viršutinės lūpos pogleivyje, kairio momens, kaktos, abiejų skruostų, pasmakrės dešinės pusės minkštuose audiniuose, nosies kaulų lūžis, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu, sunkus galvos smegenų sukrėtimas padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kumštis, koja apauta batu ar kitas panašaus pobūdžio kietas bukas daiktas, ne mažiau kaip 17 trauminių poveikių. Visi išvardinti išoriniai galvos sužalojimai galėjo būti tiesiogiai susiję su galvos smegenų sužalojimu: kraujo išsiliejimu po voratinkliniu dangalu, sunkiu galvos smegenų sukrėtimu, todėl atskirai, izoliuotai nekvalifikuojami. Sužalojimai galvoje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl sunkaus galvos smegenų sukrėtimo (difuzinio aksonų pažeidimo) (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.3 punktas). Kadangi yra sunki krūtinės trauma, sunkus galvos smegenų sukrėtimas kaip mirties priežastis ekskliuduojama ir tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo. Paviršinė pjautinė žaizdelė dešinio smilkinio srityje padaryta aštriu pjaunančiu daiktu, galimai braukiant neaštriais ašmenimis vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje padarytos kietu buku daiktu ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Sužalojimai krūtinėje, t.y. kraujosruvos krūtinės sienos minkštuose audiniuose, krūtinkaulio lūžis, skeveldriniai I-XII šonkaulių lūžiai dešinėje, II-X šonkaulių lūžiai kairėje, dešinio plaučio plyšimas padaryti suspaudus krūtinę tarp dviejų bukų paviršių ir spaudžiant kryptimi iš priekio link nugaros. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai krūtinėje buvo padaryti nukentėjusiajam gulint ant nugaros ant kieto pagrindo. Sužalojimai padaryti ne vienkartinės krūtinės kompresijos metu, labiausiai tikėtina, užšokant ant krūtinės. Sužalojimai krūtinėje atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 ir 6.6.15 punktai) ir baigėsi V. B. mirtimi. Visi sužalojimai tiek galvoje, tiek krūtinėje padaryti kelių valandų bėgyje iki mirties. Tai patvirtina Specialisto išvada Nr.H 195/11(01). Sužalojimai, konstatuoti V. B., padaryti prieš mirtį, pomirtinių sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi. Esant sužalojimams dešinėje plaštakoje poodinių kraujosruvų pavidalu, neatmestina buvusi kovos ar savigynos galimybė. Sąmonės netekimas priklauso nuo galvos smegenų aksonų pažeidimo, esant galvos smegenų sukrėtimui. Kadangi morfologiškai nustatytas sunkus galvos smegenų sukrėtimas (difuzinis aksonų pažeidimas), V. B. po patirtų galvos sužalojimų turėjo būti be sąmonės ir negalėjo atlikti savarankiškus veiksmus (judėti, šaukti). V. B. mirė kelių valandų bėgyje po patirtų sužalojimų. Sužalojimų padarymo į galvos sritį metu V. B. galėjo būti įvairiose padėtyse, trauminiams poveikiams jo kūno atžvilgiu esant daugiausiai iš priekio. Krūtinės sumušimo metu labiausiai tikėtina, kad V. B. buvo horizontalioje padėtyje, trauminiams poveikiams jo kūno atžvilgiu esant iš priekio. V. B. konstatuoti sužalojimai padaryti nemažiau kaip 21 trauminiu poveikiu (T. 1, b.l. 27-33).
Iš teismo biologijos specialisto išvados Nr. 207/11(01) matyti, kad ant V. B. marškinių, M. A. džemperio, kelnių, rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. B. DNR profiliu su 99,99999999999% tikimybe. Ant M. A. palaidinės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa V. B. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri gali priklausyti M. A.. Atlikus DNR tyrimą, V. B. rankų nuokarpose su panagių turiniu gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. B. DNR profiliu su 99, 99999999999% tikimybe (T. 1, b.l. 40-41).
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. A. 2011-04-12, per 14 val. - 19 val. 30 min. laikotarpį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis ir kojomis suduodamas 21 smūgį V. B. į dešinę ranką, galvą, krūtinę, padarė šiam nosies kaulų lūžį, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, sunkų galvos smegenų sukrėtimą, krūtinkaulio lūžį, skeveldrinius I-XII šonkaulių lūžius dešinėje, II-X šonkaulių lūžius kairėje, dešinio plaučio plyšimą, kas komplikavosi oro susikaupimu abiejose krūtinplėvės ertmėse, pakraujavimu į abi krūtinplėvės ertmes, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, dėl ko V. B. įvykio vietoje mirė, ir suvokdamas, kad ilgalaikiu intensyviu mušimu, daugybės sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias, skausmą, itin žiauriai nužudė V. B..
Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Įstatymų leidėjo vartojama sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumą remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. kovo mėn. 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012).
Kaltinamasis M. A. sudavė nukentėjusiajam nemažiau kaip 21 smūgį į galvą, krūtinę, kitas įvairias kūno vietas padarydamas daugybinius šonkaulių lūžius, tai yra, skeveldrinius I-XII šonkaulių lūžius dešinėje, II-X šonkaulių lūžius kairėje, nosies kaulų lūžį, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, sunkų galvos smegenų sukrėtimą, krūtinkaulio lūžį, dešinio plaučio plyšimą, kas komplikavosi oro susikaupimu abiejose krūtinplėvės ertmėse, pakraujavimu į abi krūtinplėvės ertmes, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, suvokdamas, kad ilgalaikiu intensyviu mušimu, daugybės sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias, skausmą, todėl jis veikė itin žiauriai. Nukentėjusysis buvo mušamas rankomis ir kojomis ilgą laiko tarpą su pertraukomis į pavojingas gyvybei kūno vietas – galvą bei krūtinės ląstą. Smūgių kiekis bei smurto naudojimo laikas rodo, kad M. A. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tai jog nukentėjusiajam sukelia dideles fizines kančias, ir to siekė – veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tyčios rūšis neturi įtakos padaryto nusikaltimo kvalifikavimui. BK 129 straipsnio 1 ir 2 dalys numato tiek tiesioginę, tiek netiesioginę tyčią kaip nužudymo nusikaltimo sudėties subjektyvųjį požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr.2K-428/2008). Šioje situacijoje baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimas dėl kaltinamojo M. A. smurtinių veiksmų buvo neišvengiamas. Kaltinamasis mušė nukentėjusįjį tol, kol šis įvykio vietoje mirė. Šių sužalojimų visuma buvo tiesioginė mirties priežastis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog nukentėjusysis smurto naudojimo metu buvo neblaivus, neturi lemiamos reikšmės, vertinant itin žiaurų nužudymo pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės mėn. 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253/2011), todėl padarytas nusikaltimą kvalifikuotas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą teisingai.
Kaltinamojo M. A. parodymai, kad jis smurtavo todėl, kad nukentėjusysis V. B., jo įsitikinimu, buvo pavogęs A. M. pinigus, buvo tik viena iš priežasčių nužudyti V. B.. Nors pats A. M. paneigė pinigų dingimo faktą, tačiau jis patvirtino, jog kaltinamajam girdint minėjo, kad dingo jo pinigai. Kodėl jis taip teigė, konkrečiai paaiškinti negalėjo. Tačiau iš V. N. parodymų matyti, kad kaltinamasis M. A. galėjo būti įsitikinęs A. M. pinigų dingimu ir kad tai padarė nukentėjusysis. Iš kaltinamojo M. A. ir šių liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis mušdamas nukentėjusįjį priekaištavo ne tik dėl pinigų vagystės, bet ir dėl buitinių nesutarimų naudojantis buitinėmis patalpomis, šuns. Tai rodo, kad nusikaltimo pobūdis buvo buitinis, o nusikaltimo motyvas buvo kerštas dėl asmeninių nesutarimų.
Kaltinamojo M. A. parodymai, kad jis gynėsi pradžioje nuo nukentėjusiojo, paneigti liudytojų A. M., V. N. parodymų matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo jokios kovos nebuvo, nukentėjusysis aktyviai nesipriešino kaltinamojo smurto veiksmams. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių šį kaltinamojo teiginį. Nukentėjusiojo žodinis prieštaravimas kaltinamojo priekaištams nelaikytinas puolimu, todėl šie kaltinamojo parodymai atmetami kaip nepagrįsti.
Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis iš esmės pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 318 matyti, kad M. A. 2011-04-12 20:30 val. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajam M. A. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą. Nusikaltimu sukeltos neatstatomos pasekmės ir tuo padarė ypatingą žalą visuomenei. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Nusikaltimas padarytas naudojant nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą keletą valandų. Nusikaltimas baigtas. Veikos padarymo metu girtavo, buvo apsvaigęs. Atsižvelgiama ir į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės. Nusikaltimą padarė neturėdamas teistumo, jam išnykus. Todėl laisvės atėmimo bausmė skirtina kiek žemiau sankcijos vidurkio (LR BK 61str.1d.2d.).
Nukentėjusiosios V. A. civilinis ieškinys, kurį sudaro 2000 litų nukentėjusiojo V. B. laidojimo išlaidos, kapo sutvarkymas, pagrįstas, tenkintinas - materialinė žala padaryta kaltais kaltinamojo M. A. veiksmais (LR BPK 115str.1d.). Su šiuo ieškiniu sutiko kaltinamasis M. A.. Šio ieškinio suma mažintina gautos kompensacijos – 1030 Lt dydžiu.
Nukentėjusiosios V. A. 40000 litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.). CK 6.282 str. 3 d. nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Nukentėjusioji V. A. parodė, kad nukentėjusysis V. B. buvo jos vienintelis likęs brolis, su kuriuo palaikė nuolatinį ryšį, rūpinosi juo. Dėl brolio netekties ji patyrė išgyvenimus, pablogėjo jos sveikata, ji yra neįgali. V. B. didelę savo gyvenimo dalį praleido pataisos namuose. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusiosios V. A. 40000 litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo teismų praktikoje savo dydžiu yra mažesnis, nei priteisiama už analogiškus nusikaltimus. Kaltinamasis M. A. sutiko su šiuo ieškiniu. Tačiau ieškinys tenkintinas tik dalyje dėl patirtų nukentėjusiosios išgyvenimų ir sukrėtimų, kadangi tik ji rūpinosi nukentėjusiuoju. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad nukentėjusysis būtų padėjęs jai kuo nors ir dėl pastarojo netekties butų patyrusi kokią tai netektį. Todėl ieškinys mažintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pripažinti M. A. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. ir nubausti laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2011-04-12 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš Mečislovo A. V. A. naudai 970 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus (5 daktiloskopinės plokštelės su pirštų pėdsakais, 11 vatos tamponų; 2 plastikinių butelių kamščiai; 10 cigarečių nuorūkų; nuoplova, užtiesalo fragmentas, V. B. drabužiai: kelnės, marškiniai, džemperis, marškinėliai; M. A. drabužiai: kelnės, bliuzonas, džemperis; M. A. lyginamieji pavyzdžiai biologiniam tyrimui) sunaikinti. Keturias kompiuterines laikmenas (viename pakete) grąžinti Kauno apskrities VPK NTV smurtinių nusikaltimų skyriui.
M. A. asmens tapatybės kortelę Nr. 12521955 (T. 2, b.l. 73) perduoti į nuteistojo asmens bylą.
Nuosprendis per 20d. nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.