- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-24
- Bylos Nr.
- I-3396-331/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams
- Advokatai
- Andrejaus Tiščenkas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, ir Vilniaus pataisos namams dėl žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1) ir prašo:
1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
2) įpareigoti Vilniaus PN administraciją vykdyti įstatymus, o ne piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir per kuo trumpesnį laiką suteikti visiems bausmę atliekantiems nuteistiesiems galimybę naudotis internetine telefonija.
Paaiškino, kad jis nuo 2016 m. balandžio 1 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymu suteikti jam galimybę bendrauti su savo šeimos nariais internetinės telefonijos būdu, kaip tai numato įstatymas. Jokių paaiškinimų į savo prašymą pareiškėjas nesulaukė. Pareiškėjo teigimu, visuose pataisos namuose veikia ši paslauga, tačiau Vilniaus PN jos nėra arba pareigūnai nevykdo įstatymų. Dėl tokių atsakovės veiksmų pablogėjo pareiškėjo šeimos emocinis ryšys, nėra pasimatymų, bendravimo. Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. pareiškėjui nė karto nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti internetine telefonija.
Atsiliepimas
Atsikirsdamas į Vilniaus PN atsiliepimą, pareiškėjas paaiškino (b. l. 25–26), kad artimiesiems jis gali skambinti du kartus per mėnesį, taigi jis artimiesiems skambino tik 2017 m. kovo 27 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 4 d., 2017 m. balandžio 24 d., o kiti skambučiai buvo į psichologinės pagalbos liniją ir Kalėjimų departamentą dėl internetinės telefonijos paslaugos neteikimo. Pareiškėjui skiriama 6 Eur pašalpa, kai taksofono kortelė kainuoja 2,90 Eur. Pareiškėjas prašo Vilniaus PN direktoriui nustatyti nuobaudą už neveikimą.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą patenkinti, palaikė skundo argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 6–8) paaiškino, kad teisės aktuose imperatyviai nurodyta, kad pataisos įstaigoms nustatyta pareiga organizuoti ir užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos tinkamos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu (tokia galimybė Vilniaus PN nuteistiesiems yra sudaryta, įstaigos teritorijoje įrengti taksofonai), numatant alternatyvą, kad esant tokioms techninėms galimybėms pataisos įstaigose būtų ir antras komunikacijos būdas - internetine telefonija. Nuteistiesiems yra suteikta teisė skambinti telefonu, o skambinimui ir kalbėjimui telefonu yra tik prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija (kaip alternatyvus telefonui komunikacijos būdas). Šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl internetinės telefonijos sistemos įdiegimo visose pataisos įstaigose, siekiant visiems pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems sudaryti vienodas sąlygas dėl teisės pasinaudoti ir internetinės telefonijos galimybe, kaip alternatyva telefoniniams skambučiams. Skambinimo ir kalbėjimo internetine telefonija paslauga Vilniaus PN nuteistiesiems bus mokama, paslaugos tiekėjams nustačius atitinkamus skambučių ir kalbėjimo internetine telefonija tarifus.
Šiuo atveju galimybių paskambinti internetine telefonija nesuteikimas, savaime nesuponuoja teisės aktų pažeidimo, kadangi tai niekaip nesuvaržė pareiškėjo teisės skambinti ir kalbėti telefonu su artimais giminaičiais ir kitais asmenimis. Nuteistieji turi teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, kurioje be kitų prekių galima įsigyti ir taksofono skambinimo kortelių. Pareiškėjas nuolatos apsiperka pataisos įstaigos parduotuvėje, Vilniaus PN administracija pareiškėjui skiria pašalpas ir išmokas, kurias pareiškėjas taip pat panaudoja apsipirkdamas pataisos įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjas nuolatos naudojasi jam suteikiama teise paskambinti telefonu.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skundo aplinkybės pagristos abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos. Pareiškėjas skunde visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių, jo nurodytų tariamų pažeidimų, ir jam padarytos neturtinės žalos. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Pareiškėjas nenurodė jokių Vilniaus PN kaip atsakovo, kurio atžvilgiu suformulavo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, galimai neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas i š dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis teigia patyręs dėl Vilniaus pataisos namų neteisėtų veiksmų, kai nebuvo užtikrinama teisė pasinaudoti internetine telefonija.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (LVAT administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.2
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnyje įtvirtinta, kad: nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu (1 dalis); nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita (2 dalis); skambinimo telefonu tvarką nustato Taisyklės (5 dalis). Atitinkamai, Taisyklių 124 punkte (redakcija išdėstyta 2016 m. kovo 29 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-107, įsigaliojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. ) nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu; skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Įvertinus šį teisinį reguliavimą sistemiškai darytina išvada, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojusiu teisiniu reguliavimu pataisos įstaigos direktorius turi pareigą užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos ne tik skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, bet ir pasinaudoti teise į skambinti ir kalbėti pasinaudojant internetine telefonija, o ši teisė yra prilyginama skambinimui ir kalbėjimui telefonu.
Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad teisė skambinti ir kalbėti naudojant internetinę telefoniją pareiškėjui nebuvo užtikrinta. Šios aplinkybės Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus PN neginčija. Vadinasi, yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju Vilniaus PN direktorius nevykdo Taisyklių 124 punkte įtvirtintos pareigos užtikrinti, kad pareiškėjui būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti naudojant internetinę telefoniją. Tokiu būdu yra apribota pareiškėjo teisės skambinti ir kalbėti telefonu turinys, t. y. dėl valstybės institucijų kaltės ši teisė įgyvendinama ne visa apimtimi. Vadinasi, yra tiek faktinis tiek teisinis pagrindas konstatuoti, kad tokiu būdu Vilniaus PN yra pažeidinėjama pareiškėjo teisė pasinaudoti nuo 2016 m. balandžio 1 d. įteisinta galimybe pasinaudoti internetinės telefonijos paslauga. Teismas kritiškai vertina atsakovės atstovo Vilniaus PN teiginius, kad šios pareiškėjo teisės laikinai neužtikrina dėl to, kad skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija yra naujas alternatyvus ryšio palaikymo su artimaisiais bei kitais asmenimis būdas, todėl šiuo metu yra vertinamos su tuo susijusios pataisos įstaigų techninės galimybės ir rengiama naudojimosi internetine telefonija tvarka. Teismo nuomone, šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad valstybės institucijos nebuvo ir vis dar nėra tinkamai pasiruošusios užtikrinti, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojusiame Taisyklių 124 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė skambinti ir kalbėti naudojant internetinę telefoniją būtų tinkamai ir laiku realizuota. Todėl nagrinėjamu atveju valstybės institucijos neveikė taip kaip turėtų veikti, ir kad to yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės.
Teismui konstatavus, kad Vilniaus PN pažeisdami Taisyklių 124 punkto nuostatas neužtikrino pareiškėjui teisės pasinaudoti internetine telefonija, yra pagrindas įpareigoti Vilniaus PN administraciją suteikti pareiškėjui galimybę naudotis internetine telefonija.
Pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės priteisti jam 6 000 Eur neturtinės žalos dėl Vilniaus pataisos namų neteisėtų veiksmų, kai nebuvo užtikrinama teisė pasinaudoti internetine telefonija.
Neturtinę žalą ir jos dydį pareiškėjas grindžia tuo, kad, nepaisant Taisyklėse nuo 2016 m. balandžio 1 d. jam įtvirtintos teisės naudotis internetine telefonija, ši jo teisė yra ignoruojama, jis gali skambinti tik iš taksofono, nors toks skambinimas yra brangus. Dėl teisės naudotis internetine telefonija suvaržymo, pareiškėjas teigia patyręs neigiamus išgyvenimus bei neturtinę žalą.
Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Vertinat pareiškėjo patirtų papildomų nepatogumų dydį, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę, intensyvumą, vadovaujantis protingumo principu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjo teisės nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. skambinti kitiems asmenims ir kalbėti naudojant internetinę telefoniją pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas pripažįsta, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. Vilniaus PN neužtikrinus galimybės skambinti kitiems asmenims ir kalbėti naudojant internetinę telefoniją, buvo pažeistos pareiškėjo teisės.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą.
Į šią administracinę bylą buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 18 d. pažyma Nr. (2.16)NTP-7-8631 apie patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant teisinę pagalbą pareiškėjui D. G., kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 196,86 Eur advokato užmokestis.
Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą teismas išsprendžia mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčą nagrinėjant teisme galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.), kurių 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
2017 m. rugpjūčio 18 d. pažymoje nedetalizuota, už kokius konkrečius atliktus teisinius veiksmus apskaičiuotas tokio dydžio užmokestis advokatui. Nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui buvo paskirta 2017 m. birželio 26 d. sprendimu (b. l. 31–32), todėl darytina išvada, kad rengiant ir 2017 m. balandžio 24 d. teikiant pareiškėjo skundą advokatas Andrejus Tiščenka nedalyvavo. Pagal teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. informacinę pažymą (b. l. 35–36), advokatas Andrejus Tiščenka pareiškėjui atstovavo 2017 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje, kuris truko 6 min. Todėl išlaidų dydžio šioje byloje klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2017 metų I ketvirčio (817,6 Eur) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali rekomenduojama priteisti suma už 1 valandos trukmės atstovavimą teismo posėdyje su pasirengimu yra 81,76 Eur (0,1 x 817,6 Eur). Todėl prašoma priteisti suma (196,86 Eur) viršija rekomenduojamus maksimalius dydžius už atstovavimą. Be to, šiuo atveju advokatas pareiškėjui atstovavo 6 minutes trukusiam teismo posėdyje. Rekomendacijų 9 punktas nustato, kad apskaičiuojant teisinių paslaugų laiko sumą, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui buvo paskirtas advokatas, kad paskirtas advokatas realiai dalyvavo nagrinėjant šią administracinę bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, negalima atsisakyti priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, tačiau šiuo atveju gali būti priteista tik dalis 2017 m. rugpjūčio 18 d. pažymoje nurodytos išlaidų sumos.
Apskaičiuodamas priteistinų išlaidų dydį, kai nėra patenkinamas pareiškėjo reikalavimas visa apimtimi, teismas pagal įstatymo analogiją, taiko Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Šiuo atveju pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies. Nustatyta, kad pareiškėjas skunde reiškė du reikalavimus (priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti Vilniaus PN administraciją nuteistiesiems suteikti galimybę naudotis internetine telefonija), iš kurių teismas visiškai patenkino antrąjį reikalavimą (įpareigojo Vilniaus PN administraciją suteikti pareiškėjui galimybę naudotis internetine telefonija) ir iš dalies patenkino pirmąjį reikalavimą (nepriteisė neturtinės žalos pinigine išraiška, tačiau pripažino pareiškėjo pažeistą teisę). Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju buvo patenkinta 75 proc. skundo reikalavimų.
Įvertinęs patenkintų skundo reikalavimų kiekį ir pobūdį, atsižvelgęs į tai, kad atstovavimas teismo posėdyje truko tik 6 min., atsižvelgdamas į rekomenduojamus maksimalius dydžius, kuriuos prašoma priteisti suma viršija, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju Lietuvos valstybei priteistina 20 Eur, kas sudaro apie 10 procentų 2017 m. rugpjūčio 18 d. pažymoje nurodytos sumos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 40-42 straipsniais, 132-133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. G. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 11 d., Vilniaus pataisos namuose neužtikrinus galimybės skambinti kitiems asmenims ir kalbėti naudojant internetinę telefoniją, buvo pažeistos pareiškėjo teisės.
Įpareigoti Vilniaus pataisos namų administraciją suteikti pareiškėjui galimybę naudotis internetine telefonija.
Likusią skundo dalį atmesti.
Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovų 20 eurų (dvidešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme administracinėje byloje Nr. I-3396-331/2017.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.