Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims K. Š. ir M. Š. nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai,

suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateiktas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas V. Š. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos I. Š. mirties, faktiškai pradėjęs mirusiosios turtą valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo S. Š. mirties, faktiškai pradėjęs mirusiojo turtą valdyti.

Suinteresuoti asmenys J. Š., O. L. ir L. B. prieštaravimų pareiškėjo V. Š. reikalavimams nepateikė.

Suinteresuoti asmenys K. Š. ir M. Š. prieštaravimų pareiškėjo V. Š. reikalavimams nepateikė.

Pareiškėjas V. Š. pareiškime nurodė, teisme paaiškino, kad jo tėvai yra I. Š. ir S. Š.. Jo seserys ir broliai iš pirmos tėvo santuokos su I. Š. yra J. Š. ir L. B., iš antros santuokos su O. L. - K. Š. ir M. Š.. Jo tėvai buvo sudarę santuoką ir santuokos metu įgijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Jo motina I. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties liko ½ dalis buto. Po motinos mirties likusį palikimą priėmė jis, nes po motinos mirties jis liko gyventi bute, jį prižiūrėjo ir remontavo, mokėjo mokesčius, tačiau laiku į notarą dėl motinos palikimo priėmimo nesikreipė. (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas S. Š.. Po tėvo mirties likusį palikimą priėmė vaikai K. Š., M. Š. ir L. B., taip pat sutuoktinė O. L., todėl šioje dalyje pareiškimo atsisako.

Suinteresuotas asmuo O. L. paaiškino, kad S. Š. yra jos sutuoktinis. Po sutuoktinio mirties liko butas, kuriame gyvena pareiškėjas su šeima. Su sutuoktiniu gyveno kitame name. Po sutuoktinio mirties kartu su vaikais kreipėsi į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo jos ir vaikų vardu.

Suinteresuotas asmuo J. Š. paaiškino, kad pareiškėjas yra jo brolis. Po motinos mirties liko ½ dalis buto. Po mamos mirties į notarą niekas nesikreipė. Į mamos palikimą nepretenduoja, ragino brolį tvarkyti mamos palikimo reikalus.

Suinteresuotas asmuo L. B. paaiškino, kad yra pareiškėjo sesuo. Kreipėsi į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo. Į mamos palikimą nepretenduoja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies, kitoje dalyje byla nutraukiama

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo V. Š. tėvai I. Š. ir S. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir santuokos metu 1992-07-16 Pirkimo - pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 5350 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame nuolat gyveno. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina I. Š.. Po šios mirties liko ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas faktiškai iškart po savo motinos mirties pradėjo valdyti mirusiosios turtą, kadangi su šeima liko gyventi motinos bute, jį remontavo ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, tačiau laiku į notarą dėl motinos palikimo priėmimo nesikreipė, taip praleisdamas palikimo priėmimo terminą. Paveldėjimo byla po I. Š. mirties nebuvo pradėta.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas V. Š. faktiškai iškart po savo motinos I. Š. mirties pradėjo valdyti mirusiosios turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, šią aplinkybę pareiškėjas pagrindė tinkamais įrodymais, ginčo dėl palikimo priėmimo byloje nėra, todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – V. Š. priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos I. Š. mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimui priimti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo S. Š. mirties, faktiškai pradėjęs mirusiojo turtą valdyti, atsisakė, įvykdė CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, pareiškimas dėl šio reikalavimo atsisakymo neprieštarauja viešajai tvarkai bei nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Reikalavimo atsisakymo pasekmės pareiškėjui yra žinomos. Todėl yra pagrindas pareiškėjo atsisakymą nuo šio reikalavimo priimti ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Bylą dalyje nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs mirusiosios turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimui priimti.

Priimti pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl reikalavimo atsisakymo.

Civilinę bylą dalyje pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo S. Š. mirties, faktiškai pradėjęs mirusiojo turtą valdyti, nustatymo nutraukti.

Išaiškinti, kad bylą dalyje nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.