Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Juozapo Surblio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-08-31 nuosprendžio, kuriuo V. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., 9 d., paskirtoji bausmė iš dalies sudėta su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-01-26 nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių, atliekant ją pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą: 2004-10-19, apie 14 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atsuktuvu sugadino namo, (duomenys neskelbtini), rūsio durų spyną bei atsuktuvu nulaužė pakabinamą spyną ir taip įsibrovė į V. L. sandėliuką, kur į atsineštą rankinę įsidėjo 1,0 litro talpos 6 stiklainius braškių uogienės, kurių bendra vertė 54 Lt, 0,5 litro talpos 4 stiklainius braškių uogienės, kurių bendra vertė 18 litų, ir 0,5 litro talpos 1,30 Lt vertės stiklainį marinuotų burokėlių, iš viso turto už 73,30 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nešant pagrobtąją uogienę iš rūsio buvo pastebėtas ir išsigandęs sulaikymo, rankinę su uogiene ir konservais paliko bei pabėgo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo paskirti švelnesnę bausmę, nes mano, kad teismas paskyrė per griežtą baumę. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimas nebuvo baigtas, nepadaryta žala, o visiškas prisipažinimas padarius nusikaltimą nebuvo pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 59 str. 1 d. 2 p. taikymo

Nuteistojo prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tenkintinas. V. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant teisme savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, ketino pasitaisyti (b. l. 27, 32-33, 40-41, 118-119). Šie bylos duomenys pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas spręsti ar šią aplinkybę pripažinti V. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas šio klausimo nesvarstė nuosprendyje konstatuodamas, kad nuteistojo atsakomybę švelninančių aplinkybių nėra. Ši aplinkybė parodo nusikaltusio asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal tai, kad kaltinamsis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nustatant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę turi būti objektyviai įvertinama bylos aplinkybių visuma. Bylos duomenys patvirtina, kad su pagrobtais daiktais V. U. sulaikė nukentėjusiosios sūnus, tačiau apeliantas iš įvykio vietos pabėgo, kada jį sulaikęs asmuo paskambino į policiją. Tai leidžia teigti, kad V. U., vengė atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, prisipažino kaltu tik tuomet, kai buvo sulaikytas ir kaltu prisipažino esant jo kaltės įrodymams. Esant šioms aplinkybėms apelianto kaltės pripažinimas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nepripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Dėl bausmės rūšies ir dydžio

V. U. kaip recidyvistui pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė (BK 27 str. l d., 56 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, į tai, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, pasekmes – turtinė žala nepadaryta, kaltininko asmenybę – teistas keturis kartus, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, ir paskyrė bausmę, artimą BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo mažinti paskirtąją laisvės atėmimo bausmę. nes ji nėra aiškiai per griežta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. l d. l p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. U. apeliacinį skundą atmesti