Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Virginijos Liudvinavičienės,

dalyvaujant prokurorams Marijui Normantui, I. P.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-14 nuosprendžio, kuriuo J. V. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuos nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-11-24 nuosprendžiu paskirta bausme (4 metai 8 mėnesiai), galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-11-24 nuosprendžiu įskaitytas atliktos bausmės laikas.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 15 MGL (564 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas nuo 2014-11-18 16:30 val. iki 2014-10-20 12:30 val. (2 paras), kas atitinka 4 MGL dydžio baudą (BK 65 str.), ir galutinę bausmę A. S. paskirta 11 MGL (414 Eur) dydžio bauda. Taip pat E. V. buvo pripažinta kalta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant jai 15 MGL (564 Eur) dydžio baudą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš J. V. ir E. V. netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, t.y.: J. V. 2014 m. lapkričio 18 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu I., siekdamas padėti apgaule įgyti svetimus pinigus, paskambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) į savo motinos E. V. telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir nurodė padiktuoti banko sąskaitos numerį, jai padiktavus sugyventinio A. S. SEB banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), šią sąskaitą perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. 2014 m. lapkričio 18 d., laikotarpiu nuo 9.54 val. iki 15.20 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, telefonu paskambinę iš telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiajai E. R. priklausantį abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), melagingai nukentėjusiajai prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais bei pranešė, kad iš jos banko sąskaitos yra neteisėtai plaunami pinigai, pasiūlė bendradarbiauti, įtikino nukentėjusiąją padiktuoti savo AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) ID prisijungimo kodą su slaptažodžiu ir generatoriaus kodais, tokiu būdu 14:40:33 val. į SEB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), priklausančią A. S., buvo pervesta 2027,34 EUR (7000 Lt). 2014 m. lapkričio 18 d. A. S., gavęs į savo banko sąskaitą nusikalstamu būdu gautą, nukentėjusiai E. R. priklausantį turtą 2027,34 EUR (7000 Lt), 2014 m. lapkričio 18 d., apie 16.30 val., kartu su E. V. nuvyko į AB SEB banko skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), kur apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai pasikėsino užvaldyti svetimą, nukentėjusiajai E. R. priklausantį turtą – 2027,34 EUR (7000 Lt), tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. J. V. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. S. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai ir nuodugniai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl J. V. kaltės pasikėsinant apgaule įgyti svetimą – E. R. priklausantį turtą – 2027, 34 Eur (7000 Lt). Nuteistojo J. V. kaltė grindžiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais, teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko nėra jokio pagrindo kitaip vertinti pirmos instancijos teismo ištirtų įrodymų, tuo labiau abejoti padarytomis išvadomis. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-14 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Iš 2014-11-19 A. S. apklausos protokolo nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku jam ir sugyventinei E. V. būnant sode pas draugą V. paskambino E. V. sūnus J. V.. Jis suprato, kad skambino sūnus, nes sugyventinė kalbėjo lenkiškai. Baigus pokalbį E. V. paprašė banko sąskaitos numerio. Jis pasakė E. V. sąskaitos numerį, ji A. S. sąskaitos numerį išsiuntė žinute. Po 5-10 min jai paskambino ir pasakė, kad kai į sąskaitą įkris pinigai paskambins iš kito numerio bei pasakė eiti laukti prie bankomato. Kaip jis suprato E. V. kalbėjo su sūnumi (J. V.). Jai baigus kalbėti pasakė draugui, kad eina namo ir ėjo link bankomato apie 2 km. Einant E. bendravo, pasakė, kad už 10-15 min. bus. Priėjus prie bankomato E. paskambino (kalbėjo rusiškai) ir pasakė, kad įkrito 7000 Lt, gali sau pasiimti 1000 Lt, o kitus vėliau reiks paduoti kam vėliau paskambins ir pasakys. Jis su savo banko kortele patikrino, tačiau jokių pinigų nebuvo. Tada iš savo telefono paskambino į banką ir jam pasakė kitą jo sąskaitos numerį. E. iš karto paskambino tam pačiam numeriui, kalbėjo rusiškai ir pasakė jo kitos sąskaitos numerį. Jai (E. V.) pasakė, kad jie važiuotų į artimiausią SEB banko skyrių. E. paskambino į informaciją ir sužinojo, kur artimiausias bankas. Nuėjo į stotį ir nuvyko į SEB banką, esantį (duomenys neskelbtini). Į banką nuvyko per 30-40 min.. Prieš įeinant į banką, E. vėl paskambino, ji kalbėjo rusiškai ir pasakė, ką jam banke sakyti, kad pinigai, gauti už atlyginimą ir skolą, kad nėra, ko jam pergyventi (t. 1, b. l. 132). E. V. ikiteisminio tyrimo metu detaliai ir aiškiai papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (t. 2, b. l. 4). Ji paaiškino, kad 2014-11-18, apie 10.30 val., iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kur lankė savo sūnų J. V., atvyko pas savo sugyventinį A. S., kuris buvo pas draugą sode, (duomenys neskelbtini), tiksliai adreso nežino. Apie 14.30 val. jai iš nepažįstamo numerio, kurį šiuo metu jau ištrynė, paskambino sūnus J. V., nurodė jai, kad paskambins I., kuriam reikės padiktuoti banko sąskaitą, į kurią perves pinigus. Ji su sūnumi kalbėjo lenkiškai. Po 15 min. jai iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino Igoris, pasakė, kad yra sūnaus draugas, kad jam reikia sąskaitos numerio, kad jis skubos tvarka perves pinigus. Pasakė, kad sms žinute atsiųs savo sugyventinio sąskaitos numerį, nes savo neatsimena. Ji su I. kalbėjo rusiškai. Kadangi ji su savimi neturėjo sąskaitos numerio, paprašė sugyventinio, kad jis padiktuotų savo sąskaitos numerį. Sms žinute išsiuntė į I. numerį sąskaitos numerį, netrukus paskambino I. ir pasakė, kad pinigai įkrito, kad jiems kuo greičiau reikia eiti iki bankomato ir juos nusiimti. Ji su A. ėjo link bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), maždaug nuo jų buvimo vietos apie 2 km., ėjo apie 15 min.. Einant jai paskambino sūnus ir klausė, ar jie prie bankomato, ji atsakė, kad dar eina. Patikrinus bankomate kortelę, sąskaitoje jokių pinigų nebuvo. Ji paskambino I. ir apie tai pasakė. Jis pasakė, kad pervedė 7000 Lt ir pavedimas atliktas skubos tvarka. Ji pasakė, kad turbūt davė blogą sąskaitos numerį, kitą sąskaitos numerį, kurios kortelės neturi. Tada jis liepė jiems važiuoti kuo greičiau į banką, kur galės šiuo pinigus išgryninti. Jie įsėdo į autobusą ir vyko į Vilniaus stotį. Ji paskambino į informaciją ir sužinojo, kur nuo stoties artimiausias SEB banko skyrius. Važiuojant autobusu I. paskambino ir klausė, kur jie yra, vis klausinėjo, kada bus, nurodė, kad iš šių pinigų jiems liks 1000 Lt, iš likusių kažkiek reiks pervesti į kitą sąskaitą, o kitus Naujininkuose kažkam reiks paduoti, nurodė, kai nuims, tada viską pasakys. Po 16 val. atvyko į SEB banką, esantį (duomenys neskelbtini), į banko vidų ėjo kartu su A. S.. Vienas prie langelio nuėjo A., o ji išėjo į lauką parūkyti. Būnant lauke ji jam parašė sms žinutę, kodėl taip ilgai. Jai tada paskambino I. ir pasakė, kad pinigai įkrito iš E. R. sąskaitos kaip atlyginimas. A. atrašė, kad nežino, kad paėmė jo pasą ir kažkur išėjo. Po to A. paskambino ir pasakė, kad klausia, kokia šių pinigų kilmė, ji jam pasakė, ką jai pasakė I., kad pinigai įkrito iš E. R. kaip atlyginimas. Po to pamatė, kaip atvyko apsauga ir policijos pareigūnai. Tada nuėjo link stotelės ir grįžo namo. Jos sūnus J. V. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (apie metus laiko) už tokį nusikaltimą, t.y. už telefoninį sukčiavimą. Nusikaltimo dieną jai sūnus skambino iš vieno telefono numerio, kurį šiuo metu ištrynė. I. jai skambino iš vieno telefono numerio (duomenys neskelbtini). Ji naudojosi vienu telefono numeriu Tele2 Pildyk Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomos ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu E. V. parodė, kad tiksliai nepamena, bet gali būti, kad sugyventinio A. S. SEB banko sąskaitos numerį telefonu padiktavo savo sūnui J. V., o ne vyrui, prisistačiusiu I., kaip minėjo pirminėje apklausoje, neprisimena, iš kokio telefono numerio jai skambino sūnus. Su sūnumi įvykio dieną kalbėjo lenkiškai, o su I. rusiškai (2 t., b.l. 4, 10). Nors E. V. teisminio nagrinėjimo metu, gelbėdama savo sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pakeitė savo parodymus, paaiškindama, kad tą dieną su sūnumi (J. V.) nekalbėjo, tik manė, kad kalba su sūnumi, apylinkės teismas tinkamai vertino jos parodymus kaip teisingus ir objektyvius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. V. parodymai atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu duotus A. S. parodymus, be to ji teisiamajame posėdyje negalėjo logiškai paaiškinti priežasties, lėmusios jos prisipažinimą įvykdžius nusikalstamą veiką bei detalų aplinkybių paaiškinimą, o taip pat ir sūnaus apkaltinimą nusikaltimo padarymu. E. V. teisinosi suklydusi dėl girtumo, tačiau išanalizavus tiek jos, tiek jos sugyventinio A. S. parodymus matyti, kad atstumas nuo jų buvimo vietos ((duomenys neskelbtini)) iki bankomato apie 2 km, kurį jie su sugyventiniu nuėjo pėsčiomis, o vėliau važiavo autobusu į (duomenys neskelbtini). Nelogiškas paaiškinimas, kad būdama neblaivi nukeliavo pakankamai didelį atstumą bei nesugebėjo atskirti sūnaus balso, kai remiantis jos paaiškinimais, ji tą pačią dieną sūnų lankė pataisos namuose, o vėliau intensyviai, periodiškai, esant trumpiems intervalams bendravo telefonu. E. V. nurodė (t. 2, b. l. 4), kad ji įvykio dieną lankė sūnų, atvyko į (duomenys neskelbtini) aplankiusi sūnų. A. S. siekdamas nuteistajam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės taip pat pakeitė teisiamajame posėdyje savo paaiškinimus – neva tai „kažkas kitas“ prisistatęs J. paskambino ir paprašė sąskaitos. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jo ir jo sugyventinės E. V. parodymai kalbant apie nusikalstamos veikos aplinkybes sutapo.

Be nuteistojo motinos E. V. ir motinos sugyventinio A. S. parodymų J. V. nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. J. V. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir įeinančių skambučių išklotinė, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas detaliai išanalizavo ir teisingai konstatavo, kad 2014-11-18 laikotarpiu nuo 10:26 val. iki 22:40 val. buvo intensyviai, periodiškai, itin trumpais intervalais bendrauta su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu E. V., iš viso atlikta apie 40 skambučių, taip pat buvo intensyviai susirašoma trumposiomis sms žinutėmis. Nuo 14:26 val., o atsižvelgus į aplinkybę, kad 14:40:33 val. pinigai pateko į E. V. sugyventinio A. S. sąskaitą, skambučiai dar labiau suintensyvėjo, buvo skambinama tai į motinos E. V. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), tai į I. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-11-18, laikotarpiu nuo 10:26 val. iki 22:40 val., J. V. telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė ryšio celėse: mobilaus ryšio „Omnitel“ bazinės stoties bokštelio kryptis C5CB, 5CB8, E036 - (duomenys neskelbtini), nukreipta į (duomenys neskelbtini) pataisos namų pastatus (1 t., b.l.109-120). E. V. priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė analogiškai rodo, kad 2014-11-18 pirmas įeinantis skambutis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas 09:39:08, nuo 11:47:19 iki 16:51:32 buvo intensyviai, periodiškai, trumpais intervalais bendraujama tiek įeinančiais skambučiais, tiek trumposiomis sms žinutėmis. Šie duomenys paneigia kaltinamosios E. V. versiją, kad ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nesuvokė, jog kalba ne su savo sūnumi J., padiktavo jam sąskaitos numerį.

Pastebėtina ir tai, kad susipažinus su J. V. charakterizuojančia medžiaga, iš 2013-12-16 Vilniaus apylinkės teismo (t. 2, b. l. 66-103) bei 2014-07-24 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžių (t. 2, b. l. 121-123) matyti, kad jis ir anksčiau dalyvavo vykdant nusikalstamas veikas analogišku būdu – sukčiaudamas telefono pagalba, kas rodo jo patirtį darant būtent tokio pobūdžio nusikalstamas veikas.

Nors nuteistasis prašo atlikti balso ekspertizę, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu joks pokalbio įrašas kalbant su motina E. V. darytas nebuvo, todėl nesant garso įrašo – nėra su kuo lyginti nuteistojo J. V. balso ir nėra bei nebuvo pagrindo skirti fonoskopinę ekspertizę. Be to, skirti tokią ekspertizę po nusikalstamos veikos praėjus beveik 2 metams ir nesant balso lyginamųjų pavyzdžių (reikšmingi pokalbiai nebuvo įrašyti, o pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 65 straipsnį ir 66 straipsnio 5 dalį abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo srauto duomenys saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius) yra netikslinga. Nors tyrimo metu neatlikta balso ekspertizė, tačiau kitų byloje esančių įrodymų visuma patvirtina J. V. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto kaltės padarius nusikalstamą veiką ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, todėl nėra pagrindo J. V. išteisinti. Aukštesnės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl konstatuoto J. V. kaltumo. Teismas netenkina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinto prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 80,13 Eur priteisimo. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje būtinas (BPK 322 str. 1 d.). Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Nuteistasis gynėjo nagrinėjamoje byloje nepageidavo ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje nuteistajam gynėjas užtikrintas įstatyme imperatyviai numatytu pagrindu, prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

netenkinti nuteistojo J. V. apeliacinio skundo.