- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-09
- Bylos Nr.
- PK-1270-718/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00100-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjusi A. P. privataus kaltinimo skundą,
Aprašomoji dalis
nustato:
2011-11-28 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas A. P. skundas, kuriame prašoma patraukti I. P. (I. P.) baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d.
Šalies argumentai
A. P. skunde nurodyta, kad jis savo gyvenamojo namo, esančio Vilties g. 9, Klaipėdoje, rūsyje buvo įsirengęs sandėliuką. Sandėliukas buvo sutvarkytas maždaug prieš ketverius metus: buvo įstatytos metalinės durys ir staktos, pakeista elektros instaliacija, išvalyta patalpa. 2011-08-26 d. apie 16.40 val., nuėjęs į rūsį jis pastebėjo, kad jo sandėliuko metalinės durys yra išpjautos ir paliktos rūsio koridoriuje, o sandėliuke įdėtos ir užrakintos medinės durys. Dėl šio fakto jis kreipėsi į policiją. Klaipėdos apskrities policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus tyrėjas V. J. nustatė, kad jo sandėliuko duris išpjovė I. P., gimęs 1983-05-30, gyvenantis Kuncų g. 11-33, Klaipėdoje. Tokiais veiksmais I. P. sugadino svetimą, jam priklausantį turtą – metalines duris su stakta, buvo pažeista dažų ir grunto danga, nupjauti ir sugadinti metalinės staktos tvirtinimo prie sienos elementai, nuimta sandarinimo danga (putos). Durų sutvarkymas ir įstatymas į vietą kainuos 429,15 Lt. Be to, savavaldžiaudamas, savo veiksmais I. P. apribojo jo galimybę patekti į sandėliuką, kuriame liko jo daiktai. Dėl tokių veiksmų jis patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus. Prašo patraukti I. P. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. ir priteisti iš I. P. jam padarytą 429,15 Lt turtinę ir 1500 Lt neturtinę žalą.
A. P. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. numatytų reikalavimų, todėl negali būti priimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. reglamentuoja skundo, paduodamo privataus kaltinimo tvarka, turinį. Nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik išreiškiama nukentėjusiojo asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Skundas turi būti aiškus, konkretus, suprantamas teismui ir kaltinamam asmeniui. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę žinoti apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, turi turėti galimybių pasirengti gynybai. Nekonkretaus ir neaiškaus skundo perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje pažeistų kaltinamo asmens teises.
Vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, nusikaltimas yra pavojinga, priešinga teisei, baudžiamajame kodekse uždrausta veika, už kurios padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta atitinkama sankcija.
Privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam, todėl nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame išreiškiama nukentėjusiojo asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kadangi pagal kaltinimą pareikštą nukentėjusiojo skunde, teismo nutartimi byla perduodama į teisiamąjį posėdį. Nukentėjusiojo skunde turi būti nurodomos konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nurodomi šias aplinkybes patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali.
Šalies argumentai
A. P. prašo iškelti I. P. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., tai yra pagal nusikalstamą veiką – turto sunaikinimas ar sugadinimas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. turto sunaikinimo ar sugadinimo objektas – fizinių bei juridinių asmenų nuosavybė. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra bet koks svetimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, tarp jų ir daiktai išimti iš civilinės apyvartos. Kaip matyti iš šio straipsnio dispozicijos, kaltininkas yra baudžiamas už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Analizuojant pareiškėjo privataus kaltinimo skundą, jo turinį, matyti, jog skunde nurodyta, kad A. P. buvo įsirengęs sandėliuką gyvenamojo namo, esančio Vilties g. 9, Klaipėdoje, rūsyje, tačiau, kaip matyti iš skunde išdėstytų aplinkybių, šis namas su rūsiu nėra jo asmeninė nuosavybė – name gyvena daugiau gyventojų. Kaltinant asmenį svetimo turto sunaikinimu ar sugadinimu, būtina įrodyti, kad sunaikintas ar sugadintas turtas yra svetimas kaltininkui, ir priklauso nukentėjusiajam. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių A. P. nuosavybės teisę į Vilties g. 9 namo rūsyje esantį sandėliuką. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. A. P. skunde nurodo, kad durų sutvarkymas ir įstatymas į vietą jam kainuos 429,15 Lt. Iš prie skundo pridėtos 2011-12-03 lokalinės sąmatos matyti, kad metalinių durų montavimo kaina 282, 27 Lt, metalinių grotelių paviršių dažymo kaina 72, 40 Lt, iš viso su PVM –429, 15 Lt, tai yra nurodoma atkuriamoji durų vertė, tačiau yra būtina nurodyti sunaikinto ar sugadinto turto vertę, nes nuo to priklauso šios nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Be to, priešingai nei numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str., skunde nėra nurodyta liudytojų, mačiusių nusikalstamą veiką ar kitaip žinančių jos padarymo aplinkybes, vardai, pavardės, gyvenamoji vieta. Savo iniciatyva teismas negali rinkti duomenų.
Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, jog privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam, jis ir privalo pateikti skundą, atitinkantį visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. numatytus reikalavimus. Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad A. P. skundas neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, todėl privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pašalinus trūkumus, pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą, paduodant naują skundą privataus kaltinimo tvarka dėl tos pačios veikos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. P. skundo, kuriuo prašoma pradėti baudžiamąjį procesą ir pripažinti I. P. (I. P.) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.