- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-15
- Bylos Nr.
- 2S-1019-232/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21210-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „General Financing“
- Kategorijos
- 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „General Financing“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
P. S. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas iškelti jam bankroto bylą, paskirti bankroto administratorių. Nurodė, kad 2006 metais pareiškėjas iš AB bankas „Snoras“ pasiėmė kreditinę kortelę su kredito limitu. Pareiškėjo motinai susirgus krūties vėžiu, pareiškėjui teko kiekvieną savaitgalį vykti į namus. Kadangi Vilniuje butų nuomos kainos tuo metu buvo didelės, pareiškėjas buvo priverstas pasiimti dar kelias kreditines korteles su limitu bei kelis kreditus, kad galėtų išlaikyti save ir padėti sergančiai motinai. Kiek vėliau, prasidėjus ekonominei krizei Lietuvoje, pareiškėjas nebegalėjo laiku sumokėti paimtų kreditų įmokų, todėl, pablogino savo finansinę situaciją pasiimdamas kreditus iš greitųjų kreditų bendrovių, kad pradėtų dengti kitų kreditų įmokas. Bankas kreipėsi į teismą ir antstolis areštavo darbo užmokestį, todėl nuo to laiko pareiškėjas neturėjo iš ko atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjui laiku neatsiskaičius su greitųjų kreditų bendrovėmis, skolų sumos padidėjo. Apie 5 metus antstoliai išskaičiuoja skolą iš darbo užmokesčio, bet skolos suma žymiai nesumažėjo dėl antstolių užmokesčio ir palūkanų. Pareiškėjas sąžiningai stengiasi ir toliau siekia atsiskaitinėti su kreditoriais. Pareiškėjas negali sau garantuoti net pakankamos pragyvenimui finansinės padėties, negali kurti šeimos ir gyventi normalaus gyvenimo, kadangi, nors jam priskaičiuojamas gana didelis darbo užmokestis, tačiau po išskaičiavimų pareiškėjui lieka suma, kurios vos pakanka jo paties pragyvenimui. Visuotinė ekonominė krizė, staigi ir sunki motinos liga, neprotingai dideli antstolių išskaičiavimai, yra priežastys, dėl kurių pareiškėjas nėra ir artimiausiu metu nebus pajėgus atsiskaityti su kreditoriais, todėl, kadangi pareiškėjas negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, pareiškėjas prašė, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, taip stabilizuojant vis blogėjančią pareiškėjo materialinę padėtį. Šiuo metu pareiškėjas turi neįvykdytų skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminas yra suėjęs už 100 297,55 Lt sumą, kas sudaro daugiau nei 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų. Pareiškėjui žinomi kreditoriai yra informuoti apie pareiškėjo ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo. Pareiškėjas nurodo neturintis nekilnojamojo turto, automobilių, piniginių lėšų, kurios viršytų 1 minimalią algą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo „Nordea Bank Finland“ PLC Lietuvos skyrius atsiliepime į S. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių banko lizingas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo UAB „PRO INVEST GROUP“ atsiliepime į S. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo UAB „Ūkio banko lizingas“ atsiliepime į S. A. pareiškimą, nurodė, jog dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ pateikė teismui atsiliepimą į S. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodė, jog dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu iškelti bankroto bylą nesutinka, nes pareiškėjas kreditus ėmė viena po kito, kas rodo, kad jis galėjo elgtis nesąžiningai. Taip pat pareiškėjas yra jaunas, darbingo amžiaus, todėl turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą. Pareiškėjas yra mokus, nes iš jo darbo užmokesčio yra dengiami įsiskolinimai, todėl per ilgą laiką gali įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo pareiškimu iškelti bankroto bylą nesutinka, nes nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į kredito bendroves su prašymu sumažinti delspinigių dydį ar mokėjimo terminų atidėjimo, taip pat nėra duomenų, kad sandorius su kredito įstaigomis pareiškėjas privalėjo sudaryti.
Suinteresuotas asmuo BIGBANK AS filialas atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu iškelti bankroto bylą pareiškėjui nesutinka, nes pareiškėjas neįgijo jokio turto, per 2010 m. – 2013 m. neatsakingai skolinosi neaišku kur panaudodamas gautus pinigus ir neįvertinęs savo galimybių vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai.
Suinteresuotas asmuo Danske bankas A/S Lietuvos filialas pateikė teismui atsiliepimą į S. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodė, jog dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo UAB „Moment Credit“ atsiliepime į S. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog dėl pareiškimo iškelti bankroto bylą neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo UAB „Finverta“ pateikė teismui pretenzijas dėl padarytos turtinės žalos, kurios dydis 1022,40 Lt.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lindorff Oy filialas atsiliepimu į S. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo prašė pareiškimo iškelti bankroto bylą pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Suinteresuotas asmuo BAB bankas „Snoras“ atsiliepime į S. A. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nurodė, jog pareiškimo iškelti bankroto bylą pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, AB „Swedbank“ ir UAB „4finance“ atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-22 nutartimi iškėlė pareiškėjui bankroto bylą.
Teismas sprendė, kad pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA. Pareiškėjas neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Pareiškėjas dirba, jo gaunamas darbo užmokestis laikytinas didesniu nei gaunamas vidutinis darbo užmokestis. Tačiau didžioji dalis gaunamų pajamų yra išskaičiuojama pareiškėjo finansiniams įsiskolinimams padengti. Dėl to pareiškėjui finansiškai išsiversti yra sunku. Pareiškėjas nepilnamečių vaikų neturi, yra nevedęs. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjas yra nemokus. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei paties skolininko, nei kreditorių interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, pareiškėjo gaunamos pajamos neleidžia tokios sumos padengti. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjos mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (Įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Tuo būdu galės būti patikrintos kreditorių išreikštos abejonės dėl pareiškėjo sudarytų sandorių teisėtumo, kredito naudojimo pagal paskirtį ir kt., esant pagrindui, atstatomas pareiškėjo mokumas, tai atitiks kreditoriaus interesus. Galiausiai, kreditoriams bankroto procedūros metu Įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir įtakoti bankroto procesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nutartį ir atsisakyti iškelti S. A. fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, jog šiuo atveju pareiškėjas negali remtis savo nurodytomis aplinkybėmis kaip nemokumo pagrindu, kadangi nėra pateikti rašytiniai įrodymai: pažymos apie motinos ligą, ir tai, kad ji pati negalėjo savęs išlaikyti, buto nuomos kainą bei patį nuomos faktą patvirtinantys dokumentai, kreditorių reikalavimai apmokėti pradelstas kredito įmokas. Nepateikus šių įrodymų, teismas negali remtis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis ir nustatyti, kad pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir kad jo pateikti paaiškinimai yra realūs ir teisingi. Apelianto nuomone pareiškėjas prisiėmęs tiek daug finansinių įsipareigojimų akivaizdžiai elgėsi nesąžiningai, pažeidė kitų kreditorių teises, o vis naujų kreditų ėmimo būtinumas nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis kreditus skyrė motinos išlaikymui, be to jis gaudavo pakankami didelį atlyginimą, kad gyvendamas vienas pajėgtų apmokėti buto nuomą, todėl vartojimo kreditų būtinumas visiškai nėra pagrįstas, o vadovaujantis teismų praktika kitų asmenų išlaikymas negali būti laikomas besąlygišku įrodymu, kad asmuo elgėsi sąžiningai ir protingai. Apelianto nuomone pareiškėjas yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas, todėl netgi gali susirasti geriau apmokamą darbą. Pažymėjo ir tai, kad šiuo metu iš pareiškėjo atlyginimo antstoliai atlieka išskaitymus, todėl įsiskolinimai yra dengiami. Iš paminėto seka, kad pareiškėjas yra mokus ir per tam tikrą laiką, nors ir ilgesnį nei maksimali proceso trukmė, galėtų įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus ir vien tai, kad pareiškėjas gana ilgą laiką turės dengti savo skolas negali būti pagrindas jam iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Be to skola apeliantui yra sumažėjusi, apeliantas į antstolį kreipėsi dėl 18 997,69 Lt skolos išieškojimo, o šiuo metu skolos likutis yra 8 061,68 Lt. Pažymėjo ir tai, jog net ir iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę gauti tokius pačius išskaitymus kaip ir šiuo metu ir pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti turėtų likti tokia pati lėšų suma, o pareiškėjo teiginiai, kad po antstolių išskaitymų jam lieka suma, kurios vos pakanka pragyvenimui yra nepagrįsti, kadangi tokie įskaitymų dydžiai yra nustatyti įstatymu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių šiuo atveju nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo 2014-10-22 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė nutartį, kuria iškėlė fiziniam asmeniui bankroto bylą.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į pareiškėjo turimų piniginių įsipareigojimų mastą, kuris viršija FABĮ nustatytą 25 MMA dydį, bei trukmę, t.y. jog šių piniginių prievolių mokėjimo terminai yra suėję, taip pat įvertinęs pareiškėjo turimo turto bei gaunamų pajamų apimtį konstatavo pareiškėjo nemokumą ir iškėlė jam bankroto bylą. Teismas nenustatė FABĮ 5 str. 8 d. numatytų sąlygų, dėl kurių teismas turi atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo konkrečių aplinkybių ir įrodymų, o tik abstrakčiai išaiškinęs, kad pareiškėjo įsipareigojimų suma viršija 25 MMA iškėlė pareiškėjui bankroto bylą. Apelianto nuomone pareiškėjas prisiėmęs tiek daug finansinių įsipareigojimų akivaizdžiai elgėsi nesąžiningai, pažeidė kitų kreditorių teises, o naujų kreditų ėmimo būtinumas nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis kreditus skyrė būtent motinos išlaikymui. Apelianto teigimu pareiškėjas yra mokus ir per tam tikrą laiką galėtų įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Be to vien tai, kad pareiškėjas dar gana ilgą laiką turės dengti skolas negali būti pagrindas jam iškelti bankroto bylą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas dirba AB „Lietuvos paštas“, jo gaunamas darbo užmokestis viršija vidutinį darbo užmokestį, sudaro apie 3 700 Lt su mokesčiais per mėnesį, išlaikytinių neturi. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių, laisvai disponuojamų lėšų banko sąskaitose, kurios viršytų 1 MMA, pareiškėjas neturi. Pirmosios instancijos teismo 2014-10-22 nutartyje nustatyta, jog pareiškėjas turi 16 kreditorių, pradelstų įsipareigojimų suma neviršija 26 000 Eur (90 000 Lt).
FABĮ 1 str. 1 d. numato, jog fizinių asmenų bankroto instituto paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą.
Fizinio asmens nemokumas, tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.). Fizinio asmens nemokumui reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 MMA ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013). FABĮ 6 str. 1 d. numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų, iš kurių vienas yra asmens nesąžiningumas. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 str. 5 d. numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 str. 4 d.), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 str.), tiek taikant restituciją (CK 6.222 str.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t.y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas iš esmės nevertino pareiškėjo sąžiningumo, t.y. jo elgesio iki sutartinių santykių su kreditoriais, prisiimant įsipareigojimus, elgesio su kreditoriais vykdant kreditorinius įsipareigojimus sąžiningumo aspektu, nors asmens nemokumo faktas negali būti konstatuotas atsietai nuo asmens sąžiningumo, o šioje byloje buvo keliamas pareiškėjo sąžiningumo klausimas.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į pareiškėjo turimų piniginių įsipareigojimų mastą, kuris viršija FABĮ nustatytą 25 MMA dydį, bei trukmę, t.y. jog šių piniginių prievolių mokėjimo terminai yra suėję, taip pat įvertinęs pareiškėjo turimo turto bei gaunamų pajamų apimtį, konstatavo pareiškėjo nemokumą ir iškėlė jam bankroto bylą. Teismas nurodė, kad esant šioms aplinkybėms, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą neatitiktų nei jo kaip skolininko, nei kreditorių interesų, nes pareiškėjas ir toliau liktų nemokus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens nemokumas konstatuojamas remiantis ne vien formaliais kriterijais (skolų ir pajamų santykiu), tačiau atliekant išsamią asmens materialinės padėties analizę, vertinant šios padėties priežastinio ryšio ir asmens pastangų sumažinti įsipareigojimus kreditoriams kontekste. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad iš pareiškėjo rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo pradelstų įsiskolinimų suma viršija FABĮ nustatytą 25 MMA, tačiau, kaip minėta, fizinių asmenų nemokumo būklė nėra vienintelis pagrindas iškelti asmeniui bankroto bylą, taip pat turi būti nustatytos ir aplinkybės, patvirtinančios, jog nėra sąlygų ribojančių bankroto bylos iškėlimą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiau nevertino ir neanalizavo kokia pareiškėjo skolų prigimtis, pobūdis ir tikslas, kam realiai pasiskolinti pinigai buvo panaudoti, kada ir kodėl pareiškėjas tapo nemokus, ir ar jo nemokumo priežastys buvo susijusios su jo nurodomomis aplinkybėmis. Pareiškėjas teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, nurodė, kad jo nemokumą sukėlė tai, jog jo mamai susirgus, jis turėjo kiekvieną savaitgalį vykti pas ją, nuomuotis butą, kai tuo metu būtų kainos buvo didelės, taip pat buvo priverstas prisiimti papildomus įsipareigojimus kredito įstaigoms, kad galėtų išlaikyti save ir padėti sergančiai mamai. Vėliau pareiškėjui nebegalint laiku sumokėti paimtų kreditų įmokų, kreditus paėmė iš greitųjų kreditų bendrovių, kad pradėtų dengti kitų kreditų įmokas. Tačiau šiems argumentams pagrįsti byloje iš esmės nėra pateikta įrodymų, t.y. nėra duomenų apie pareiškėjo motinos ligą, jos pradžią, teiktą jai išlaikymą, buto nuomos faktą ir jo kainą, ir pan. Teismas visiškai netyrė duomenų, ar pareiškėjas nesunkino savo finansinės padėties, ar stengėsi didinti savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais, t.y. ar būdamas sąžiningas, rūpestingus ir atidus asmuo, pareiškėjas pasirinko tinkamą elgesį, neprieštaraujantį kreditorių interesams, ar pareiškėjo veiksmai, kuomet šis imamais kreditais iš greitųjų kredito bendrovių, jo teigimu bandė dengti ankstesnius kreditus gali būti laikomi sąžiningi bei atitinkantys protingo, rūpestingo bei atidaus asmens elgesio standartus. Taip pat teismas skundžiamoje nutartyje nevertino pareiškėjo amžiaus, gebėjimų, išsilavinimo, realios gyvenamosios vietos, profesinės patirties, jo galimybių gauti didesnes pajamas ir nedidinti įsipareigojimų kreditoriams.
Kita vertus teismų praktikoje pripažįstama, jog net jei asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti, tai reikštų, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013). Pažymėtina, jog FABĮ nepateikia kriterijų, kuriais būtų galima remtis vertinant fizinio asmens galimybes vykdyti skolinius įsipareigojimus, todėl tai turi būti nustatoma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo (gimęs 1979 m.), gyvenantis ir dirbantis Vilniuje. Pareiškėjo darbo užmokestis yra didesnis nei gaunamas vidutinis darbo užmokestis. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo skolininko perspektyvų įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus per protingą terminą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nevertino FABĮ 1 str. 1 d. ir 5 str. 8 d. 2 p. nurodyto pagrindo dėl pareiškėjo (ne)sąžiningumo, pareiškėjo nemokumo priežasčių ir pobūdžio bei kitų nutartyje nurodytų aplinkybių, t.y. neatskleidė bylos esmės Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos S. A. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.