Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnį, 150 straipsnio 4 dalį ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 5 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo terminai nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2012 m. spalio 12 d. ir nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2014 m. spalio 27 d.

Iš K. B. nukentėjusiosios A. J. atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės J. J. naudai priteista 5 000 Lt (1 448,10 EUR) neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnį už tai, kad jis atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus, t. y.:

K. B. nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2012 m. gegužės 29 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, prie garažų statinių, esančių Šakių rajone, Gelgaudiškyje, Taikos g. 76, bučiavo mažametę A. J., gimusią 2002 m. vasario 20 d., už tai duodamas jai 2 Lt, tokiais savo tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti mažamečiui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, K. B. tvirkino mažametę A. J..

K. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis tenkino lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu kitokio fizinio sąlyčio būdu, pasinaudodamas bejėgiška mažamečio asmens būkle, t. y.:

K. B. nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2012 m. gegužės 29 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose Šakių rajone, Gelgaudiškyje, Vakarų g. 18, pasinaudodamas nukentėjusiosios A. J. bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, prieš mažametės A. J. valią numovęs jai kelnes ir apatines kelnaites, atsigulė ant nukentėjusiosios ir tyčia savo ranka lietė jos lytinius organus, kišo savo pirštus į jos makštį ir tokiu fizinio sąlyčio būdu K. B. tenkino savo lytinę aistrą. Po to, K. B., tęsdamas nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2012 m. gegužės 29 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, už parduotuvės pastato, esančio Šakių rajone, Gelgaudiškyje, Taikos g. 68, pasinaudodamas nukentėjusiosios A. J. bejėgiška būkle dėl šios mažametystės, žadėdamas jai duoti 100 Lt, nusimovė savo kelnes ir liepė mažametei nukentėjusiajai tampyti jo lytinį organą prieš jos valią, ir mažametei nukentėjusiajai savo ranka tampant K. B. lytinį organą, tokiu būdu K. B. tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. J. kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Nuteistojo teigimu, skundžiamas teismo nuosprendis priimtas, remiantis mažametės nukentėjusiosios parodymais, kuriuos jai padiktavo kažkas iš suaugusiųjų. Nuteistojo nuomone, baudžiamoji byla, kurioje jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, yra „sufabrikuota ir sufalsifikuota“.

Teismo posėdyje nuteistasis K. B. ir jo gynėja prašė patenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė atmesti nuteistojo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas atmetamas.

K. B. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 153 straipsnį už tai, kad atliko mažametės nukentėjusiosios A. J. tvirkinimo veiksmus bei tenkino lytinę aistrą su mažamete nukentėjusiąja, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle. K. B. apeliaciniame skunde ginčija jo veiksmų kvalifikavimą, teigdamas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kaltę dėl jam inkriminuotų veikų padarymo. Be to, nuteistojo teigimu, priimant jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, buvo pažeistos apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Respublikos BPK ir Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos nuostatos.

Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 1 dalis seksualinį prievartavimą apibrėžia kaip lytinės aistros tenkinimą su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, pavartojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį pavartoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalis numato kvalifikuotą seksualinį prievartavimą, t. y. atsakomybę už šių veiksmų atlikimą mažamečiui asmeniui. Lytinės aistros tenkinimas Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnyje, t. y. oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais – dirginant lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir panašiai. Toks lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo valią, tame tarpe ir pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Mažamečiu laikomas nukentėjusysis, kuriam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų. Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinę ir psichinę brandą suvokė daromų su juo veikų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje numatyta atsakomybė už mažamečio asmens tvirkinimą, kuris gali būti padaromas įvairiomis formomis, pavyzdžiui, demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, prašant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnį kvalifikuotini: 1) seksualinių veiksmų – lytinio santykiavimo, kitokio lytinės aistros tenkinimo su partneriu, masturbacijos, ekshibicionizmo – atlikimas mažamečio akivaizdoje; 2) mažamečių lenkimas, vertimas atlikti seksualinius veiksmus tarp savęs ar su savimi; 3) pornografijos demonstravimas mažamečiams; 4) kitoks intelektualinis tvirkinimas – amoralūs pasakojimai apie seksualinio potraukio tenkinimą ir pan. Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi.

Nuteistasis K. B. viso bylos proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. K. B. parodė, kad nukentėjusiosios A. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė apkaltinamąjį teismo nuosprendį, yra melagingi. Šiuos parodymus nukentėjusiajai padiktavo kažkas iš suaugusiųjų. Nuteistojo teigimu, jis neatliko jokių seksualinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, jos neprievartavo ir netvirkino.

Seksualinės prievartos prieš mažamečius (nepilnamečius) bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pėdsakai ir kt.), išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir, kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio (nepilnamečio) parodymai. Mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Tačiau mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami bylos įrodymų grandinėje, mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymai negali būti vieninteliu ir absoliučiu kaltės įrodymu.

Nukentėjusiosios A. J. parodymų teisingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos įrodymų visetą, analizuojant liudytojų parodymus, kitus išvestinius įrodymus, kuriuose yra tam tikros informacijos apie A. J. pasisakymus dėl patirtos seksualinės prievartos.

Nukentėjusioji A. J. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad nuteistasis privertė liesti jo lytinį organą (epizodas prie parduotuvės), t. y. parodė, kad dėdė Kazys prašė „patampyti jo daiktą, per kurį daro sysių“ , ir ji tai padarė vieną kartą. Nukentėjusiosios parodymais, K. B. dirgino savo ranka mažametės A. J. lytinį organą, užguldamas ją: nukentėjusioji parodė, kad jai atėjus į Kazio namus, pastarasis nusimovė savo kelnes ir apatinius bei numovė nukentėjusiosios kelnes ir apatines kelnaites, atsisėdo ant jos ir „darė pirmyn-atgal“, „ranką kišo ten, kur mergaitės daro balą“, jai skaudėjo, tada Kazys davė jai 30 Lt. A. J. parodymais, K. B. ją bučiavo į lupas prie garažo, davė jai mėtinių saldainių, 40 ct ir dar kažką.

Nukentėjusiosios A. J. parodymų teisingumu nesudaro pagrindo abejoti ir 2013 m. sausio 3 d. – vasario 8 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji neturi padidinto polinkio fantazuoti, jos parodymai apie byloje nagrinėjamas aplinkybes yra realistiški, atitinka jos amžių, o ekspertizės metu negauta duomenų apie kitų asmenų poveikį nukentėjusiosios duodamiems parodymams. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad nukentėjusiosios būsenoje stebimas padidėjęs nerimas, gėda, vengimo reakcijos, pažeminta nuotaika, A. J. dėl byloje nagrinėjamų įvykių skundžiasi sapnuojanti jai nemalonius sapnus (I b. t., 51-54 l.). Minėto ekspertizės akto išvados leidžia daryti išvadą, kad mažametė nukentėjusioji negalėjo išgalvoti jos nurodomų aplinkybių apie byloje tiriamą įvykį, kad ji davė parodymus, nesant išorinio spaudimo iš ją supančių suaugusių asmenų.

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojų parodymai, tarp jų – parduotuvės, kurioje nukentėjusioji A. J. išleido K. B. duotus 30 Lt, pardavėjos D. B., vaikų dienos centro vadovės I. Š., nuteistojo kaimynės bei mokyklos, kurioje mokosi nukentėjusioji, mokytojos R. B., socialinės darbuotojos S. K., nukentėjusiosios nepilnamečių draugių A. K., P. B., G. R. parodymai. Liudytoja D. B. parodė, kad nukentėjusioji, atėjusi į parduotuvę, kurioje dirba liudytoja, turėjo 30 Lt, mergaitė pasakė jai, kad pinigus davė Kazys, liudytoja suprato, kad pinigus davė K. B., nes kitų asmenų tokiu vardu miestelyje nėra (II b. t., 139-142 l.). Liudytoja I. Š. parodė pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad iš vaikų, lankiusių dienos centrą, kuriame dirbo liudytoja, sužinojo, jog A. J. gavo iš K. B. 30 Lt už tai, kad nukentėjusioji lietė K. B. lytinį organą (II b. t., 139-142 l.). Liudytoja R. B. parodė, kad matė, kaip 2012 m. prieš Velykas K. B. atvedė pas save namo mergaitę, kurios ji neatpažino, bet vėliau 2012 m. balandžio 28 ar 23 d. matė A. J. prie K. B. namų, Agnė sakė, kad K. B. skolingas jai 300 Lt (II b. t., 139-142 l.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pagarsino S. K. parodymus apie tai, kad nukentėjusioji A. J. papasakojo jai, jog buvo tris kartus K. B. namuose, tuo metu K. B. nusirengdavo ir liepdavo A. J. liesti jį nuogą, vieną kartą Agnė gavo už tai 30 Lt, A. J., gavusi tuos pinigus kartu su draugėmis Paulina ir Aušrine nuėjo į parduotuvę, kur išleido Agnės gautus 30 Lt (I b. t., 68-70 l., II b. t., 139-142 l.). Nukentėjusiosios nepilnametės draugės P. B., A. K., G. R. davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, paaiškindamos, kad A. J. papasakojo joms apie tai, jog gavo pinigus iš K. B. už tai, kad jis ją lietė, bei bučiavo (I b. t., 79-80, 86-88, 93-95 l.). Iš nurodytų asmenų parodymų visumos matyti, jog nukentėjusioji A. J. lankėsi K. B. namuose, bendraudavo su juo gatvėje, gaudavo iš jo pinigus už tai, kad jis ją lietė, bučiavo, atsiguldavo kartu su juo į lovą, šiuos pinigus išleisdavo miestelio parduotuvėje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti mažametės A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, t. y. įrodo, kad nuteistasis K. B. atliko nukentėjusios atžvilgiu seksualinio pobūdžio veiksmus, kurie atitiko sudėtis nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje (nuteistasis tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. J., atsiguldamas ant nukentėjusiosios ir savo ranka liesdamas jos lytinius organus, kišdamas savo pirštus į nukentėjusiosios makštį, priversdamas nukentėjusiąją jos ranka tampyti nuteistojo lytinį organą) ir BK 153 straipsnyje (nuteistasis tvirkino nukentėjusiąja, bučiuodamas ją).

Lietuvos Respublikos BPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyta teismo nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai. Nuteistasis apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad nagrinėjamos bylos baudžiamojo proceso metu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos BPK 21 straipsnio 1 dalis („Įtariamasis“), 22 straipsnio 3 dalis („Kaltinamasis“), 23 straipsnio 1 dalis („Kaltinamasis aktas“), 80 straipsnio 1 dalis („Aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai“), 88 straipsnis („Ekspertizės akto turinys“), 103 straipsnio 1 dalis („Proceso išlaidos“), 179 straipsnis („Tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas“), 181 straipsnis („Proceso dalyvių teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis“), 190 straipsnis („Akistata“), 220 straipsnio 3 dalis („Kaltinamojo akto perdavimas teismui“), 328 straipsnio 3, 4 dalys („Nuosprendžio pakeitimo pagrindai“), 369 straipsnio 3 dalis („Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai“), 330 straipsnis („Nuosprendžio priėmimas kelių skirtingų apeliacinio teismo sprendimų atveju“), 444 straipsnio 1-4 dalys („Naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą“), Europos žmogaus teisių konvencijos 1, 6, 7, 13, 14, 17, 18 straipsniai, tačiau nemotyvuoja ir nedetalizuoja, kokiais veiksmais ar būdais padaryti jo nurodyti tariami teisės normų pažeidimai. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimų.

Nuteistajam bausmė paskirta, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo K. B. apeliacinį skundą atmesti.