- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-26
- Bylos Nr.
- I-2255-561/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01120-2009-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pirm.), Nijolė Šidagienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Vilniaus apygardos teismui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko Arūno Kaminsko, kolegijos teisėjų Nijolės Šidagienės ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui R. Astrauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Vilniaus apygardos teismui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) narė, pavaduojanti komisijos pirmininką J. M., 2009-06-12 priėmė vienasmenišką sprendimą Nr. 2009/02-4R-152-7R-71 (toliau – Sprendimas), kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo V. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos Sprendimą ir įpareigoti Komisiją nagrinėti jo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Savo reikalavimus ir nesutikimą su Komisijos Sprendimu V. M. pagrindė tuo, kad Komisijos narė J. M., priimdama vienasmenišką Sprendimą nenagrinėti pareiškėjo V. M. skundo dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų, veikė neteisėtai ir nepagrįstai, pažeisdama teisės aktuose nustatytas Komisijos sprendimo priėmimo procedūras bei taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo teisėtumą, kad Sprendimas nenagrinėti pareiškėjo V. M. skundo dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų prieštarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms, nes viena Komisijos narė nėra kompetentinga priimti sprendimą visos Komisijos vardu, o ypač jį pateikti ant oficialaus Komisijos blanko.
Šalies argumentai
V. M. paaiškino, kad Komisijos nariai nedalyvavo nei skundo nagrinėjime, nei tiriant įrodymus ar nustatant visas bylai reikšmingas aplinkybes, nebuvo net posėdžio, todėl toks vienasmeniškas Komisijos narės, pavaduojančios Komisijos pirmininką, Sprendimas turi būti panaikintas, o Komisija įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo V. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų iš naujo.
V. M. pabrėžė, kad nesutinka ir su Komisijos Sprendimo turiniu, kuriame teigiama, kad teismas nėra viešojo administravimo subjektas, todėl V. M. keliamo ginčo dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų sprendimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, kad V. M. minėtu skundu Komisijai nesikiša į teismo procesinę veiklą, o tik siekia teisingų teismo administracijos veiksmų, administruojant teismo darbą.
Pareiškėjas V. M. skunde taip pat prašė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 50 punkto 2 dalies normos, kuriose teigiama, jog „kai nėra Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininko, laikinai jį pavaduoja komisijos pirmininko paskirtas vienas iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narių“, pagal normos turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 straipsnio 1 daliai. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo V. M. atstovas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas teismui pateikė papildomą raštu išdėstytą prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kuriame prašė ištirti, ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti (...) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų (...) procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu (...)“, pagal reguliavimo turinį ir apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsniui bei teisinės valstybės principui.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepime į pareiškėjo V. M. skundą su skundo dalimi, kurioje kalbama apie Vilniaus apygardos teismo netinkamus veiksmus, nesutiko ir prašė V. M. skundą dalyje dėl Vilniaus apygardos teismui pareikštų reikalavimų atmesti, pabrėždamas, V. M. 2009-03-12 skundo Vilniaus apygardos teismui tyrimas buvo atliktas ir šio tyrimo pagrindu surašytas atsakymas (2009-05-05 raštas Nr. (CR)177) pareiškėjui V. M. buvo pateiktas, nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 103, 104 straipsnių nuostatų, nei 2002-06-17 Teisėjų Tarybos nutarimu Nr. 11 patvirtintų Administravimo teismuose nuostatų, akcentuodamas, kad, pateikiant pareiškėjui V. M. 2009-05-05 atsakymą, Vilniaus apygardos teismas jame išdėstė visas tyrimo metu nustatytas aplinkybes, išaiškino pareiškėjui V. M. jo teisių bei teisėtų interesų gynimo būdus.
Vilniaus apygardos teismas paaiškino, kad pareiškėjas V. M. Vilniaus apygardos teismo pirmininko prašė imtis priemonių, kad jo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-05-04 nutarties būtų išnagrinėtas. Tačiau įstatymas nesuteikia teisės aukštesnės instancijos teismui ar jo vadovui savo iniciatyva inicijuoti atskirojo skundo nagrinėjimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 335 straipsnis reglamentuoja, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Be to, atskirasis skundas, kaip ir kiekvienas teismui teikiamas procesinis dokumentas, turi atitikti bendruosius įstatymo keliamus reikalavimus dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111, 113-114 str.). Todėl pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis su atskiruoju skundu (o ne jo kopija) turėtų asmeniškai kreiptis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą. Pareiškėjui taip pat išaiškinta, jog aplinkybės, kad jo 2008-10-21 pateiktas atskirasis skundas nebuvo užregistruotas LITEKO duomenų bazėje ir neperduotas į bylą, sudaro pagrindą prašyti atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti (CPK 78 str.).
Atsakovas Vilniaus apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad V. M. skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui suformuluotų reikalavimų, jį pagrindžiančių aplinkybių bei cituojamų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad skundo nagrinėjimo dalyką sudaro Komisijos veiksmai, atsisakant tirti skundą dėl Vilniaus apygardos teismo pareiškėjui V. M. pateikto 2009-05-05 atsakymo Nr. (CR)177. Esant tokioms aplinkybėms, mano, kad Vilniaus apygardos teismas yra netinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi reikalavimai pareikšti kitai institucijai, kuri ir turėtų būti atsakovu, o Vilniaus apygardos teismas gali būti patrauktas dalyvauti byloje trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis.
Byloje kilęs ginčas dėl Komisijos 2009-06-12 sprendimo Nr. 2009/02-4R-152-7R-71, kuriuo Komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjo V. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-05-05 rašto Nr. (CR)177 pagrįstumo, motyvuojant tuo, kad pareiškėjo V. M. keliamo ginčo sprendimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo esmė – Komisijos kompetencijos ribos ir skundų nagrinėjimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad 2009-03-12 pareiškėjas V. M. Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą (b. l. 20), kuriuo prašė atlikti tyrimą ir imtis įstatyme numatytų priemonių, kad jo 2008-10-20 atskirasis skundas „Dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-05-04 nutarties civilinėje byloje Nr. T2-71-141/2007 panaikinimo” būtų išnagrinėtas ir priimtas teisėtas bei pagrįstas sprendimas; taip pat prašė įstatymų nustatyta tvarka nubausti tuos, dėl kurių kaltės atskirasis skundas nebuvo įregistruotas duomenų bazėje LITEKO ir iki šiol nėra išnagrinėtas. Minėtame skunde V. M. nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui 2008-10-20 jis pateikė atskirąjį skundą dėl šio teismo 2007-05-04 nutarties civilinėje byloje Nr. T2-71-141/2007, tačiau dėl šio skundo iki šiol nėra priimtas joks sprendimas. Gavęs V. M. skundą, Vilniaus apygardos teismas 2009-04-07 raštu Nr. (CR)140 (b. l. 28) kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pirmininkę, prašydamas informuoti, ar Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme 2008-10-21 buvo gautas ir užregistruotas V. M. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-05-04 nutarties civilinėje byloje Nr. T2-71-141/2007 ir, jei buvo gautas, prašė paaiškinti, kodėl šis skundas nebuvo perduotas į civilinę bylą Nr. T2-71-141/2007. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-04-15 raštu Nr. S-17147 (b. l. 29) Vilniaus apygardos teismą informavo, kad pareiškėjo V. M. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-05-04 nutarties nebuvo įregistruotas duomenų bazėje LITEKO ir dėl to pradėtas darbo drausmės pažeidimo tyrimas. Vilniaus apygardos teismas pareiškėjui V. M. į jo skundą atsakė 2009-05-05 raštu Nr. (CR)177 (b. l. 19), kuriame nurodė, kad įstatymas nesuteikia teisės aukštesnės instancijos teismui ar jo vadovui savo iniciatyva inicijuoti atskirojo skundo nagrinėjimą ir išaiškino, kad su atskiruoju skundu (o ne jo kopija) V. M. turėtų asmeniškai kreiptis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą ir, kad aplinkybės, jog 2008-10-21 pateiktas atskirasis skundas nebuvo užregistruotas LITEKO duomenų bazėje ir neperduotas į bylą, sudaro pagrindą prašyti atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Pareiškėjas V. M. su Vilniaus apygardos teismo atsakymu nesutiko, todėl 2009-06-08 su skundu (Komisijos bylos b. l. 5-6) kreipėsi į Komisiją, prašydamas įpareigoti Vilniaus apygardos teismą nurodyti, kada administracinė procedūra bus baigta, kada bus priimtas administracinės procedūros sprendimas bei nurodyti akto apskundimo tvarką. Komisija Sprendimu (Komisijos bylos b. l. 4) pareiškėjui V. M. atsakė, kad jo skundą nagrinėti atsisako, nes teismas nėra viešojo administravimo subjektas, todėl pareiškėjo V. M. keliamo ginčo sprendimas nepriskiritinas Komisijos kompetencijai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 28 str. nustatyta, kad skundas (prašymas) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, gali būti paduotas Komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – Komisijų įstatymas) 9 str. 1 dalį Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 (toliau – Nuostatai), 10 punkte.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 str. 1 dalyje (ginčui aktuali redakcija nuo 2008-10-25 iki 2009-06-24) nustatyta, kad viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti priimant norminius administracinius aktus ir kitus administracinius sprendimus, atliekant įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, teikiant įstatymų nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą. Viešojo administravimo subjektas – institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuriuos įstatymai įgalioja atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 2 str. 4 d.).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 str. 2 dalyje nustatyta, kad vidaus administravimas – administravimo veikla, kuria užtikrinamas valstybės ar vietos savivaldos konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos funkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių-finansinių išteklių tvarkymas ir valdymas), kad ji galėtų tinkamai vykdyti priskirtus viešojo administravimo ar kitos valstybinės veiklos uždavinius.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo V. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų Komisijoje buvo atsisakyta nagrinėti motyvuojant tuo, kad teismas yra teisingumą vykdanti valstybės valdžios institucija, kad teismas nėra viešojo administravimo subjektas, todėl, vadovaudamasi ABTĮ 16 ir 29 straipsnių nuostatomis, Komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjo V. M. skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.
ABTĮ 29 straipsnyje nustatyta, kad Komisija nesprendžia ginčų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnyje. ABTĮ 16 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti (...) Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų (...) procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu arba bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. įtvirtinta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 102 str. 1 dalyje nustatyta, kad administravimą teismuose sudaro teismo pareigūnų organizacinė veikla (vidinis teismo administravimas) ir šiame Įstatyme numatytų pareigūnų atliekama nurodytos veiklos priežiūra (išorinis teismų administravimas). Teismų įstatymo 103 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir skyriaus pirmininkas yra teismo pareigūnai, kurie šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka vadovauja teismo organizaciniam darbui. Teismo pirmininkas tiria asmenų skundus dėl teismo pirmininko pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir kitų teisėjų neprocesinių veiksmų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, ir suinteresuotiems asmenims praneša tyrimo rezultatus, šalina nustatytus teismo darbo trūkumus, atlieka kitas jam priskirtas teismo administravimo funkcijas (Teismų įstatymo 103 str. 4 d.). Teismo pirmininkas jam priskirtas administravimo funkcijas atlieka asmeniškai, tačiau prireikus gali pavesti jas atlikti teismo pirmininko pavaduotojui (pavaduotojams), skyrių pirmininkams, kitiems teisėjams (Teismų įstatymo 103 str. 5 d.).
Teismas, sistemiškai vertindamas aukščiau pateiktų teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad teismas yra teisingumą vykdanti valstybės valdžios institucija, kuri negali būti laikoma viešojo administravimo subjektu tada, kai jo procesiniai veiksmai susiję su teisingumo vykdymu, bylos tyrimu ar su sprendimų vykdymu, t.y. teismas daro išvadą, kad tiek procesiniai teismo veiksmai, tiek neprocesiniai teismo veiksmai negali būti tapatinami ir turi būti aiškiai atskirti.
Išsami minėtų teisės aktų nuostatų analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad teismai (teismų pirmininkai) gali būti laikomi viešojo administravimo subjektais, jei jų veikla susijusi su administravimo veikla, t.y. vidiniu teismo administravimu, tiksliai nustatant, ar tai procesiniai teismo veiksmai, susiję su su teisingumo vykdymu arba bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ar teismo veiksmai viešojo (vidaus) administravimo srityje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas, kurio 2009-05-05 raštą Nr. (CR)177 pareiškėjas V. M. skundė Komisijai, ginčo atveju veikė ne kaip teisingumą vykdanti valstybės valdžios institucija, t.y. neatliko procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu arba bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, bet veikė kaip viešojo (vidaus) administravimo subjektas, t.y. teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-05-05 raštu Nr. (CR)177 Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė suteikė V. M. informaciją, susijusią su vidiniu teismo administravimu, todėl skundo dėl tokių Vilniaus apygardos teismo veiksmų nagrinėjimas yra priskirtinas Komisijos kompetencijai.
Teismas atmeta pareiškėjo V. M. skundo argumentus, kad įstatymai nesuteikia teisės Komisijos pirmininkui ar kuriam nors kitam Komisijos nariui vienasmeniškai priimti sprendimą, t.y., kad įstatymas įtvirtina tik kolegialų Komisijos darbą, kadangi šis argumentas yra pagrįstas tik samprotavimais.
Nuostatų 17 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą), teikiamą Komisijai, priima šios Komisijos narys, kuris išnagrinėja ir išsprendžia šių nuostatų 23 punkte nurodytus klausimus. Nuostatų 23 p. nustatyta, kad Komisijos pirmininkas išnagrinėja ir sprendžia šiuos klausimus: ar priklauso Komisijos kompetencijai nagrinėti gautą skundą (prašymą); ar gautas skundas (prašymas) paduotas nepraleidus nustatyto skundo (prašymo) padavimo termino; ar skundas (prašymas) atitinka šių nuostatų 13-15 p. reikalavimus; ar būtina reikalauti papildomos medžiagos; kuriuos asmenis reikia kviesti į posėdį; kada ir kur nagrinėti skundą (prašymą), t.y. Nuostatų 23 punktas leidžia Komisijos pirmininkui vienasmeniškai išspręsti klausimą dėl to, ar priklauso Komisijos kompetencijai nagrinėti gautą skundą (prašymą). Tokiu būdu vertintina, kad Komisijos narė, pavaduojanti Komisijos primininką, šiuo atveju vienasmeniškai atsisakiusi priimti ir nagrinėti pareiškėjo V. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo neveikimo, teisės aktų reikalavimams procesine prasme nenusižengė.
Dėl atsakovo Vilniaus apygardos teismo atsiliepime išdėstyto teiginio, kad Vilniaus apygardos teismas yra netinkamas atsakovas šioje byloje, teismas daro išvadą, jog pagal ABTĮ 32 str. 3 dalies nuostatas, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Todėl, nagrinėjamu atveju, atsakovu šioje administracinėje byloje pagrįstai patrauktas Vilniaus apygardos teismas, o ne Komisija.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Komisija 2009-06-12 sprendimu Nr. 2009/02-4R-152-7R-71 atsisakydama nagrinėti pareiškėjo V. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų, susijusių su vidiniu teismo administravimu, veikė neteisėtai ir nepagrįstai, todėl pareiškėjo V. M. skundas tenkintinas, o Komisijos 2009-06-12 sprendimas Nr. 2009/02-4R-152-7R-71 naikintinas ir Komisija įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo V. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų.
Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Byloje yra gautas pareiškėjo V. M. prašymas sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar: 1) Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 50 punkto 2 dalies normos, kuriose teigiama, jog „kai nėra Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininko, laikinai jį pavaduoja komisijos pirmininko paskirtas vienas iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narių“, pagal normos turinį ir reguliavimo apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 straipsnio 1 daliai; 2) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti (...) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų (...) procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu (...)“, pagal reguliavimo turinį ir apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsniui bei teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 str. 1 d. 1 punkte nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Konstitucijai, Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams, Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Nagrinėdamas šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas bylas, Konstitucinis Teismas tiria tiek viso akto, tiek ir jo dalies atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams.
Bylos dėl teisės akto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai nagrinėjimo Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, kad visas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (Konstitucinio Teismo įstatymo 64 str. 1 d.).
Atsižvelgęs į minėtų teisės aktų nuostatų analizę, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo V. M. prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra pagrindo, nes nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjo V. M. prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą įvardintų teisės aktų nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p.., 127 str., 129 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo V. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009-06-12 sprendimą Nr. 2009/02-4R-152-7R-71.
Įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją išnagrinėti pareiškėjo V. M. 2009-06-08 skundą dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų.
Pareiškėjo V. M. prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.