- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e1-1440-1036/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34775-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- V. D.
Įžanginė dalis
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) administratore, teista:
1) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį – 30 MGL dydžio bauda. Teistumas išnykęs, 2015 m. lapkričio 17 d. bauda išieškota; kaltinama pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. 2020 m. rugpjūčio 30 d., apie 00 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2.41 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamoji V. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad psichinėmis ligomis nesirgo ir neserga, nėra gydyta nuo narkomanijos bei priklausomybės alkoholiui. Šiuo metu dirba, pajamas gauna. Anksčiau yra teista. Parodymus duoti sutinka. 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 22:00 val. ji savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) su svečiais vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu buvo išgėrusi apie 2 butelius šampano. Vėliau vyrui pasibaigė cigaretės, todėl jos nusprendė nuvažiuoti į artimiausią degalinę "Jozita", kuri randasi netoli jų namų. Jai, jos vyrui A. K. (K.) ir jo mažamečiui sūnėnui V. Č. važiuojant į degalinę, ji išgirdo policijos garsinę sireną, bei sustojo dešiniajame kelkraštyje. Policijos pareigūnams ją sustabdžius netoli (duomenys neskelbtini) turgaus, prie žiedo, jie patikrino jos blaivumą, kadangi ji pasirodė neblaivi. Pirmo pūtimo metu alkoholio matuoklis parodė 2,41 promilių girtumą. Antrą kartą pučiant į alkoholio matuoklį ji jau nesugebėjo pasitikrinti girtumo, kadangi jai pritrūko oro. Ji žinojo, kad už vairavimą būnant apsvaigusiam nuo alkoholio gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Vairavo automobilį nes tikėjosi, kad niekas nepastebės bei nesustabdys. Šiuo metu vairuotojo pažymėjimo neturi, kadangi jisai yra atimtas už vairavimą, būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, pagal administracinį nusižengimo kodeksą. Dėl to, kad vairavo automobilį apsvaigusi nuo alkoholio gailisi, bei su jai inkriminuojama veika sutinka. Daugiau apie šį įvykį nieko negali papasakoti (b. l. 41).
Kaltinamosios V. D. kaltę, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jos pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.
Liudytojas G. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. rugpjūčio 30 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu S. B. apie 00:20 prie jų privažiavo automobilis, kurio vairuotojas pasakė, jog nuo Liepkalnio link Rudaminos kaimo važiuoja automobilis VW Passat, raudonos spalvos, vairuotojas galimai neblaivus, nes vinguriavo po kelią. Su kolega vyko ieškoti minėto automobilio, pavažiavus 100 metrų, pamatė priešais atvažiuojantį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apsisukus ir įjungus mėlynos ir raudonos spalvos šviesos ir garso signalą, automobilis sustojo kelkraštyje. Priėjus prie vairuotojo, ten sėdėjo moteris, kaip vėliau paaiškėjo V. D., vairuotoja buvo akivaizdžiai neblaivi, iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, nesiorientavo aplinkoje. Tuomet paprašė, kad vairuotoja atiduotų automobilio raktelius, tačiau raktus pateikti atsisakė ir juos padarė šalia sėdėjusiam vyrui A. K. Tuomet paprašė vairuotojos išlipti iš automobilio ir prieiti prie jų tarnybinio automobilio ir pasitikrinti neblaivumą: pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,41 promilių girtumas, vėliau praėjus 20 minučių, davė dar apie 6 kartus pūsti, kad antrą kartą nustatyti neblaivumą, tačiau vairuotoja taip ir nesugebėjo įpūsti į alkotesterį, nes buvo stipriai neblaivi, vėliau vairuotoja pradėjo ant jų keiktis necenzūriniais žodžiais. Automobilyje taip pat buvo nepilnametis V. Č., kuris buvo perduotas močiutei. Paprašius A. K. atiduoti raktus, šis pasakė, kad neturi, nes išmetė. Vairuotoja buvo perduoti mobilios kuopos ekipažui V 1911, jie pristatė į OVS. Vairuotoja V. D. teigė, kad alkoholį vartojo prieš 4-5 valandas. Automobilis buvo nugabentas į saugojimo aikštelę adresu Eišiškių pl. 127., Vilnius. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 16).
Liudytojas J. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad parodymus duoti sutinka, duos jam gerai žinoma lietuvių kalba. V. D. yra jo dukra. Automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jis yra šio automobilio savininkas, teisę vairuoti transporto priemonę turi. Maždaug prieš dvi savaites dukra Viktorija paprašė jo paskolinti automobilį, nes jai reikalingas važinėti į darbą. Jis manė, kad dukra turi teisę vairuoti transporto priemones, nežino, kad teises prarado, todėl davė jai automobilį. Taip pat nežinojo, kad jam priklausantį automobilį vairuos būdama išgėrusi, kitaip automobilio nebūtų jai paskolinęs. Prašo jam gražinti automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nes tai jo nuosavybė bei jis jam yra būtinas. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 29).
Iš 2020 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio G. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad š. m. rugpjūčio 30 d., dirbamas kartu su vyriaus. patruliu S. B. patruliuodami Rudaminos k. pastebėjo įtartiną automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustabdžius minėtą automobilį (duomenys neskelbtini) už vairo sėdėjo V. D.. Nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. 00:26 pirmu pūtimu patikrinus alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ĄRFlVl-0207, patikros Nr. 1217357 jos girtumą buvo nustatytas 2.41 prom. neblaivumas. Antru pūtimu V. D. į alkotesterį įpūsti nepavyko. Automobilyje kartu sėdėjo nepilnametis vaikas kaip vėliau paaiškėjo V. Č. ir vyriškis, kuris duomenų nepateikė. Į pagalbą pristatyti vairuotoją atvyko ekipažas V 1911, kurie pristatė vairuotoją į OVS. Faktinis sulaikymo laikas 00:16. V. Č. buvo nuvežtas ir perduotas močiutei A. K., adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinus per duomenų bazes paaiškėjo, kad V. D. buvo atimta teisė vairuoti, ir nebuvo įvykdytos teisės vairuoti grąžinimo sąlygos dėl to buvo surašytas AN protokolas ROIK: 20121865388 (b. l. 6).
Iš 2020 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 00:40 val. dirbdamas su vyriausiuoju patruliu K. S. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) AP1856 patruliui reikalinga pagalba. Atvykus nurodytu adresu iš minėto patrulio buvo perimta sulaikyta pil. V. D., kuri pristatyta į OVS. Faktinis sulaikymo laikas 00.26 val. (b. l. 7).
Iš 2020 m. rugpjūčio 30 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. D. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkotesteriu "Alcotest 7510" Nr. ARFM-0207, patikros sertifikatas Nr. 1217357, V. D. buvo atliktas neblaivumo patikrinimas ir 00.26 val. nustatytas 2,41 promilių girtumas, antru pūtimu nesugebėjo įpūsti. Pasirašyti atsisakė (b. l. 32).
Iš alkotesterio patikros kvito matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. 00.26 val. prietaisu "Alcotest 7510" Nr. ARFM-0207 V. D. nustatytas 2.41 promilių girtumas (b. l. 34).
Iš išrašo iš VĮ „Regitra“ matyti, kad automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Vin kodas (duomenys neskelbtini), priklauso J. K. (b. l. 26).
Iš 2020 m. rugpjūčio 30 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros atlikimo vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūra atliekama tamsiu paros metu, esant dirbtiniam apšvietimui. Apžiūros metu nustatyti išoriniai kėbulo apgadinimai, visas kėbulas apibraižytas, prie apžiūros pridedamos nuotraukos (b. l. 19 – 20).
Automobilis priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 25).
2020 m. rugsėjo 1 d. J. K. išduotas leidimas atsiimti automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 31).
Iš išrašo iš VšĮ „Emprekis“ matyti, kad vidutinė automobilio „VW Passat Variant TDI“ , kategorija M1-AC, pasirinkti metai: 1997, kaina Lietuvoje be PVM yra 793 eurai, su PVM 960 eurai (b. l. 27).
Iš 2020 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. V. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad V. D., 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 00:25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.41 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. D. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 8).
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamosios parodymus, liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami V. D. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. Kaltinamosios veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti kaltinamajai baudą. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutinka, tačiau prašo teismo baudos mokėjimą išdėstyti 2 metų laikotarpiui (b. l. 77).
Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina V. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) neturint teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti atimta už vairavimą esant neblaiviai, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, kuriame buvo ne tik kitas asmuo, bet ir mažametis vaikas, taip keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Individualizuodamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina ir kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad V. D. neteista (teistumas išnykęs), bausta administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviai, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad savo elgesio ir veiksmų kaltinamoji kritiškai nevertina, dirbanti. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – baudą, jos dydį parenkant didesnį nei įstatymo numatytas minimumas.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai V. D. buvo sulaikyta nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. 00 val. 16 min. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. 15 val. 23 min. (b. l. 38, 48), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.
Kaltinamoji prašė paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Spręsdamas dėl kaltinamosios prašymo leisti jai baudą sumokėti dalimis, teismas pažymi, kad nei BK, nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės nuosprendžio (ir baudžiamojo įsakymo) priėmimo metu išdėstyti baudos savanoriško sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji dirba, augina mažametį vaiką bei į skirtinos bausmės dydį, jai nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 24 mėnesiai.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajai V. D. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė kai teisė vairuoti transporto priemonę jam atimta už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, t. y. už vairavimą esant neblaiviai. Nagrinėjamu atveju transporto priemonę vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas 2,41 promilių girtumas, kad tokie V. D. veiksmai – vairavimas esant neblaiviai, kėlė pavojų ne tik jai pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, tame tarpe ir kartu važiavusiam vyrui bei mažamečiui vaikiui, ji rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamosios padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau ji buvo abejinga bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamosios asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą kaltinamajai uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 44–47).
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. V. D. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamoji negalėtų padaryti jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamosios tėvui J. K. (b. l. 26). Liudytoju apklaustas J. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad automobilį tik paskolino savo dukrai, jam nebuvo žinoma, kad dukra neturi vairuotojo pažymėjimo, tuo labiau neįtarė, kad vairuos jam priklausančią ir reikalingą transporto priemonę. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 960 eurų su PVM (b. l. 27). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas, kaip teisingai nurodyta ir prokurorės kasaciniame skunde, leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44–47), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti V. D. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d. 00 val. 16 min. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. 15 val. 23 min., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę V. D. skirti 38 MGL (1 900 eurų) dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti nuteistajai, kad ji sumokėjusi baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.
Įspėti nuteistąją, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (tris) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 30 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis V. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 960 (devynis šimtus šešiasdešimt eurų).
Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.
Nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamoji turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.