Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-02-13 · Civilinė byla Nr. e2A-169-198/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-13
Bylos Nr.
e2A-169-198/2018
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-02380-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
UAB „Kelio servisas Utenoje“
Atsakovas
UAB „Alauša“
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-169-198/2018

teisėja Vijolė Vitienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02380-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.9; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Kelio servisas Utenoje“ apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-290-356/2017 pagal ieškovės UAB „Kelio servisas Utenoje“ ieškinį atsakovei UAB „Alauša“ dėl skolos, palūkanų, išieškojimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Kelio servisas Utenoje“ prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Alauša“ 794,57 Eur skolą, 104,53 Eur palūkanų, aštuonių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimą, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad be pateisinamų priežasčių atsakovė ne iki nustatytų terminų apmokėjo PVM sąskaitas faktūras KUS Nr. 0005543, KUS Nr. 0005891 ir KUS Nr. 0005950, pagal šias sąskaitas skolos likutis po 2017-08-04 buvo 55,66 Eur.

Ieškinio dalies dėl 35,91 Eur skolos sumos nebepalaikė, jos atsisakė ir prašė bylą nutraukti, nes tokią sumą atsakovė sumokėjo 2017-08-04.

Atsakovė be teisėto pagrindo taip pat atsisakė apmokėti 2015-05-27 PVM sąskaitą faktūrą KUS Nr. 0004863 703 Eur sumai už automobilio OPEL remontą ir detales. Paaiškino, jog įgaliotas atsakovės darbuotojas pristatė automobilį ieškovei, nurodė gedimus, vėliau ieškovės darbuotojas suderino darbų mastą (kainos yra skelbiamos įmonėje viešai), suremontuotą automobilį ir ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą apmokėti už darbus ir detales atsiėmė atsakovės darbuotojai, jokių pretenzijų nepareiškė, automobiliu naudojasi iki šiol, todėl ieškovė sprendė, kad atsakovės direktorius be jokio teisėto pagrindo nepavedė buhalterijos darbuotojams įtraukti šią sąskaitą į buhalterinę apskaitą ir atsisakė apmokėti. Atsakovė taip pat privalo sumokėti 40 Eur, nes tokią sumą kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo gauti iš skolininko.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Bylos dalį dėl 35,91 Eur skolos priteisimo nutraukė, nes priėmė ieškovės atsisakymo nuo šios ieškinio dalies.

Pripažino, kad atsakovė be teisėto pagrindo nevykdė ir nevykdo prievolės atsiskaityti pagal PVM sąskaitas faktūras KUS Nr. 0005543, KUS Nr. 0005891 ir KUS Nr. 0005950, nes ieškovė sąskaitas faktūras pateikė apmokėti po to, kai įvykdė savo prievoles atsakovei – atliko sąskaitose faktūrose nurodytus darbus, perdavė prekes. Konstatavo nebuvus priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymo instituto pagrindo ir sąlygų.

Ieškovės pareikštą atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 35,91 Eur skolos priteisimo ir prašymą šią bylos dalį nutraukti priėmė, nes tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, atsakovė tokią skolos sumą sumokėjo jau po ieškinio pareiškimo.

Darė išvadą, jog šalis siejo ilgalaikiai komerciniai santykiai. Sprendė, kad atsakovės darbuotojo B. V., veikusio L. B., tuo metu laikinai ėjusios direktoriaus pareigas, žodinio įgaliojimo, jai nusprendus automobilį pristatyti būtent ieškovei, pagrindu atlikti veiksmai – perdavė automobilį ieškovei, t. y. atsakovės vadovės jau pasirinktai įmonei, teikiančiai techninės priežiūros ir remonto paslaugas, suteikė informaciją apie jam žinomus gedimus, nurodė save kaip kontaktinį asmenį, turint mintyje šių įmonių ankstesnį bendradarbiavimą, galėjo būti pagrindas ieškovei manyti, kad jis yra įgaliotas, todėl teismas laikė tinkamu ieškovės atstovu sudaryti rangos sutartį.

Teismas darė išvadą, kad 2015-05-12 šalys susitarė dėl automobilio techninės diagnostikos tam, kad nustatytų gedimus, o vėliau būtų užsakyta (arba neužsakyta) atlikti ir kitus papildomus darbus, nes buvo pagrindas išvadai, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad automobilių remonto darbai, jų apimtys ir remonto kainos būdavo derinamos žodžiu su atsakove (ne su automobilį pristačiusiu asmeniu, o su direktoriumi arba įmonės mechaniku) jau atliekant darbus servise, t. y. vėliau galėjo būti papildytas/patikslintas rangos sutarties dalykas. Sprendė, jog tarp šalių 2015-05-12 susiklostė rangos teisiniai santykiai, o rangos sutarties dalykas buvo automobilio techninė diagnostika.

Sprendė, jog ieškovė turėjo pareigą susisiekti su atsakovės atstovais ir suderinti teiktinų paslaugų kiekį, kainas dar prieš pradedant darbus. Darė išvadą, kad abi šalys po žodinės rangos sutarties sudarymo pažeidė pareigą bendradarbiauti: atsakovė pristatė automobilį į techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančią įmonę, tačiau nesuteikė tikslios ir ieškovei svarbios informacijos apie atsakovės ketinimus, tokios informacijos nesuteikė ir vėliau, o ieškovė, nors turėjo tokią pareigą, tačiau nesiėmė priemonių išsiaiškinti atsakovės valią dėl paslaugų pobūdžio ir kiekio, kainos, savo nuožiūra nusprendė ne tik nustatyti automobilio gedimus, bet ir atlikti automobilio remonto darbus.

Kadangi atsakovė priėmė suremontuotą automobilį, juo nuo 2015 m. gegužės pabaigos naudojasi, teismas sprendė esant pagrindui ieškinį šioje dalyje tenkinti iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteisti 50 procentų skolos sumos – 351,50 Eur.

Atsižvelgdamas į patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį, teismas priteisė iš atsakovės 63,84 Eur palūkanų, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas: nuo priteistos 455,34 Eur sumos už laikotarpį nuo 2016-11-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nuo 55,66 Eur sumos už laikotarpį nuo 2017-08-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 11,34 Eur žyminio mokesčio, 44,32 Eur kelionės išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kelio servisas Utenoje“ prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo dalį dėl ieškinio tenkinimo iš dalies, priimtą ieškinio dalį tenkinti visiškai .

Teigia, kad teismas sprendime teisingai konstatavo, jog tarp šalių buvo susiklostė rangos teisiniai santykiai, tačiau neteisingai konstatavo, kad rangos sutarties dalykas buvo automobilio techninė diagnostika. Tvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostė rangos teisiniai santykiai, o rangos sutarties dalykas buvo automobilių techninė priežiūra ir remontas. Automobilių techninė diagnostika neapima automobilių techninės priežiūros ir remonto.

Nurodo, jog teismas konstatuodamas apeliantės bendradarbiavimo pareigos pažeidimą neįvertino byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių, kaip tai, kad tarp šalių buvo nusistovėję bendradarbiavimo santykiai dėl automobilių remonto paslaugų pirkimo, nusistovėjus bendradarbiavimo santykiams apeliantė suprato atsakovės valią, t. y. norą servise remontuoti automobilį, kad toliau jį būtų galima eksploatuoti. Apeliantė, priimdama automobilį, užpildė remonto paraiška, jame nurodė gedimus, kliento duomenis. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad automobilio remonto apimtys buvo viršytos ir remonto kainos neatitinka toje verslo srityje, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog pateikto automobilio remonto kaina galėjo viršyti pačio automobilio vertę.

Nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis ir mano, kad atsakovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose per didelės, nepagrįstos tinkamais įrodymais, todėl turi būti sumažintos.

Atsakovė UAB „Alauša“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

Sutinka su teismo argumentais ir išvadomis. Papildomai nurodo, jog sąmata su atsakove ar jos atstovais nebuvo suderinta, visada siekė ir išreiškė, kad prieš pradedant darbus jie turi būti įvertinti ir suderinti. Apeliantė neigdama pažeidus bendradarbiavimo principą, nepateikia jokių įrodymų ar argumentų, kurie nuginčytų pirmosios instancijos teismo išvadas.

Tvirtina, kad visos sąskaitos už teisines paslaugas yra aiškios ir konkrečios, sumos gerokai mažesnės už maksimalius priteistinus dydžius. Pažymi, kad 40 Eur dydžiu apmokėtas atstovavimas parengiamajame posėdyje, kuris savo trukme ir sudėtingumu nusileidžia bylos nagrinėjimui iš esmės, baigiamajai stadijai, todėl pagrįstas ir kainos skirtumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad atsakovė neapmokėjo ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų 2015-05-27 KUS Nr. 0004863, kuria buvo prašoma per 31 dieną apmokėti 703 Eur už automobilio OPEL COMBO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - OPEL) remontą ir detales; 2015-11-23 KUS Nr. 0005950, kuria buvo prašoma per 40 dienų apmokėti 214 Eur už padangas ir jų sumontavimą automobiliui AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutis neapmokėtos sumos po 2017-08-04 – 55,66 Eur.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog automobilis OPEL buvo pateiktas atsakovei atlikti automobilio techninę diagnostiką, šalys pažeidė bendradarbiavimo principą ir nebuvo suderinta automobilio OPEL remonto kaina bei įforminta remonto paraiška.

Ginčo šalys neginčija, kad tarp abiejų įmonių konkrečios rašytinės sutarties dėl apeliantės teikiamų paslaugų nėra, tačiau apeliantė iki ginčo teikė atsakovei paslaugas, o atsakovė atsiskaitydavo už jas. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šalių santykius kaip ilgalaikius komercinius. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog aktualaus ginčo išsprendimui tikslinga remtis tarp šalių susiklosčiusia bendradarbiavimo praktika.

Iš liudytojų L. B., B. V. paaiškinimų, teiktų 2017-06-06, 2017-07-18 teismo posėdžiuose galima daryti išvadą, jog dėl užsakymų atlikti transporto priemonių remontą, remonto apimčių galutinį sprendimą priimdavo atsakovės direktorius. Šios aplinkybės nepaneigė ir apeliantės vadovas A. V., teikęs teismui paaiškinimus kaip liudytojas 2017-06-06 teismo posėdyje. Tai, kad apeliantės sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas anksčiau pasirašydavo ne tik atsakovės direktorius, bet ir kiti atsakovės darbuotojai, nepaneigia pirmiau paminėtos aplinkybės dėl transporto priemonių remonto ir jo apimčių suderinimo tvarkos.

Susipažinus su byloje esančia medžiaga, pripažintina, jog nėra galimybių nustatyti konkretaus asmens, su kuriuo buvo suderinta automobilio OPEL remonto apimtis bei kaina, todėl apeliacinės instancijos teismo manymu, nagrinėjamu atveju nepaneigti atsakovės teiginiai, jog automobilio OPEL remontas nebuvo suderintas su atsakovės direktoriumi. Pagrįsta tvirtinti, kad apeliantė, atlikusi minėto automobilio remonto darbus be atsakovės direktoriaus patvirtinimo, prisiėmė galimas pasekmes (CPK 185 str.).

Byloje pateiktas 2015-05-12 suformuotas užsakymas-sutartis Nr. U1505/137, kuriuo UAB „Alauša“, pateikdama automobilį OPEL apeliantei, nurodė automobilį pristačiusio atsakovės darbuotojo manymu, automobilio gedimus. Byloje nėra ginčo, kad minėtas užsakymas netinkamai užpildytas, tačiau neįrodyta pakankamais ir leistinais įrodymais, jog šiame dokumente nurodyti atliekami darbą ir detalės buvo suderinti su atsakovės direktoriumi, kas apeliantei buvo žinoma iki užsakymo-sutarties sudarymo dienos, jog tai įprasta, tarp šalių susiklosčiusi praktika (CPK 12 str., 178 str.).

Nors ir liudytojas R. Ž. 2017-09-20 teismo posėdžio metu paaiškino, žinojęs tarp įmonių susiklosčiusią automobilių remonto darbų derinimo tvarką ir derinęs automobilio OPEL remonto darbus su atsakovės darbuotoju, tačiau nenurodė konkretaus asmens, kas nesuteikia pagrindo teigti, jog automobilio OPEL remonto darbai, nurodyti užsakyme-sutartyje Nr. U1505/137, buvo suderinti praktikoje susiklosčiusia tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju 2015-05-12 užsakymas-sutartis Nr. U1505/137 apėmė tik automobilio OPEL diagnostiką, t. y. transporto priemonės gedimų nustatymą, nes iš užsakymo-sutarties matyti, jog atsakovės darbuotojas nurodė nekonkrečius automobilio gedimus, kas detaliau būtų nurodyta apžiūrint automobilį.

Atsižvelgiant į nutarties 25, 26, 28 punktuose nurodytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliaciniame skunde nurodytais esminiais argumentais nepaneigtas skundžiamo sprendimo dalies atmesti dalį ieškinio pagrįstumas (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

UAB „Kelio servisas Utenoje“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir teigia, daliai atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų esant nepagrįstoms ir per didelėms.

Nustatyta, kad atsakovės atstovas advokatas A. M., prašydamas priteisti atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas, pateikė teismui sąskaitas už teisines paslaugas už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei atstovavimą 2017-05-11, 2017-06-06, 2017-07-18 ir 2017-09-20 teismo posėdžiuose. Kaip matyti iš pateiktųjų sąskaitų, atstovas nurodė skirtingas teisinių paslaugų kainas už atstovavimą teismo posėdžiuose.

Bylos duomenimis, 2017-05-11 teismo posėdis užtruko apie 20 minučių, 2017-06-06 teismo posėdis – apie 1 valandą 25 minutes, 2017-07-18 teismo posėdis – apie 45 minutes, 2017-09-30 teismo posėdis – apie 2 valandas 9 minutes. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teismo posėdžiams trukus skirtingą laiko tarpą, logiškas ir protingas atstovavimo minėtuose teismo posėdžiuose skirtingas paslaugos įvertinimas (CPK 185 str.). Sutiktina su atsakovės teiginiais, kad civilinėje byloje įvykę teismo posėdžiai savo esme skirtingi, todėl pagrįstas ir skirtingas atstovavimo paslaugos kainos nustatymas. Tai, kad nenurodytas sąskaitose teiktų paslaugų įkainis, nesuteikia pagrindo tvirtinti šioms išlaidoms buvus nepagrįstoms ar atsakovei piktnaudžiaujant bylinėjimosi išlaidoms (CPK 98 str.). Šiuo atveju, mažinti atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas nėra jokio pagrindo (CPK 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo keisti skundžiamą sprendimo dalį (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų ir teiginių apeliacinės instancijos teismas nepasisakys dėl jų mažareikšmiškumo teisingam ginčo išsprendimui.

Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovės UAB „Alauša“ prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas atmestinas, nes atsakovė nepateikė įrodymų patyrusi tokias išlaidas (CPK 98 str., 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

teisėja Birutė Jonaitienė