Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (pirmininkės ir pranešėjos), Dalios Gumuliauskienės, Irmos Čuchraj, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro atstovei Editai Mikalainienei, atsakovės Neringos savivaldybės tarybos bei Neringos savivaldybės administracijos atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui Sergejui Juzikui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo prašymą dėl termino atnaujinimo paduodant prašymą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovėms Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie KM Klaipėdos teritoriniam padaliniui tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, LR AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, A. B., R. K., UAB „Klaipėdos projektai“ dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas paliko prokuroro prašymą ir prašo atnaujinti terminą prašymui paduoti.

Atsakovų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Kultūros paveldo departamento prie KM Klaipėdos teritorinio padalinio atstovai, trečiųjų suinteresuotų asmenų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM, LR AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, UAB „Klaipėdos projektai“ atstovai, tretieji suinteresuoti asmenys A. B., R. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta. Trečiojo suinteresuoto asmens A. B. advokato Gintauto Daugėlos prašymas dėl bylos atidėjimo netenkintinas, nes įstatyme nėra numatyti pagrindai atidėti prašymo dėl termino atnaujinimo nagrinėjimą. Prašymas dėl termino atnaujinimo nagrinėtinas nurodytoms šalims nedalyvaujant (ABTĮ 34 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas, atsisakytina priimti prašymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnis, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjui buvo pateikta 2008 12 05 generalinės prokuratūros raštas dėl tyrimo pradėjimo etnokultūriniame draustinyje (duomenys neskelbtini), sandėliuko rekonstrukcijos, nustatymo prieštaravimų generaliniam planui bei viešojo intereso gynimo LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nustatyta tvarka (priedas, 1 tomas, b.l. 1). 2008 12 30 pareiškėjui nurodyta patikrinti statybos leidimų teisėtumą etnokultūriniame draustinyje (duomenys neskelbtini) (priedas, 1 tomas, b.l. 7). Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2009 01 15 gauta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvada dėl Neringos savivaldybės tarybos 2000 10 13 sprendimo Nr. 94 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo (priedas, 1 tomas, b.l. 101-103). 2009 03 04 gauta išvada iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos dėl detaliojo plano pagrindu išduotų statybos leidimų, vasarnamio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti, vasarnamio statybos atitikties techniniam projektui (priedas, 1 tomas, b.l. 139-141). 2009 02 11 gauta išvada Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano (priedas, 1 tomas, b.l. 149-150). Klaipėdos apygardos prokuratūros 2009 03 12 nutarimu atsisakyta ginti viešąjį interesą, nustačius, kad kreiptis į teismą dėl Neringos savivaldybės tarybos 2000 10 13 sprendimo Nr. 94 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo”, projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo bei techninio projekto panaikinimo nėra pagrindo (priedas, 1 tomas, b.l.180-184). Lietuvos Generalinės prokuratūros 2009 05 12 nutarimu panaikintas Klaipėdos apygardos prokuroro 2009 03 12 nutarimas Nr. 10.11-12 “Atsisakyti ginti viešąjį interesą”, nurodant ištirti papildomas aplinkybes (priedas, 2 tomas, b.l. 2-7). Klaipėdos apygardos prokuroras 2009 06 29 (patvirtinta 2009 06 30) pakartotinai atsisakė ginti viešąjį interesą, nes nustatyti teisės aktų pažeidimai nėra akivaizdūs ir pakankami kreiptis į teismą ir inicijuoti bylą ABTĮ 56 straipsnio tvarka dėl Neringos savivaldybės tarybos 2000 10 13 sprendimo Nr. 94 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo”, projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo bei techninio projekto panaikinimo (priedas, 2 tomas, b.l. 59-62). Nutarimas nepanaikintas. 2009 07 07 prokuratūroje gauta pakartotina Kultūros paveldo departamento prie KM išvada dėl viešojo intereso gynimo (b.l. 10-12). 2009 08 06 gauta pažyma iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kurios pagrindu kreiptasi į teismą ginant viešąjį interesą, kurio prašymui pateikti prašoma atnaujinti terminą (b.l. 20-22). Pareiškėjas prašymo padavimo teismui terminą skaičiuoja nuo 2009 07 03 ir laiko, kad nėra praleistas, tačiau prašo atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos ar kiti asmenys įstatymų nustatytais atvejais kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, šie subjektai įgyja bylos šalies teises ir pareigas. Taigi administracinę bylą inicijavusio prokuroro teisinis statusas iš principo suteikia jam tokias pat procesines teises ir pareigas, kaip ir pareiškėjui administracinėje byloje. Sprendžiant prokurorų prašymų padavimo ir priėmimo nagrinėti administraciniuose teismuose klausimus, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir kitais teisę ginti viešąjį interesą nustatančiais įstatymais. Prokurorų įgaliojimus ginant viešąjį interesą nustato Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą, gindami viešąjį interesą, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Ši pozicija yra suformuota 2005 m. rugsėjo 28 d. išplėstinės penkių teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-585-2005, paskelbtoje „Administracinių teismų praktika“( Nr. 8, p. 206-230) ir 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008. Šiuose sprendimuose teisėjų kolegija jau aptarė ABTĮ 13 straipsnio nuostatas dėl teismų praktikos vienodumo formavimo. Taigi vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato priemones, kurių prokuroras gali imtis, jei yra pagrindas manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.). Prokuroras, rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra pagrindo kreiptis į teismą, šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį laiką. Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Pareiškėjas laikė, kad 2009 03 12 yra pakankamai duomenų pripažinti , kad nėra pažeistas viešasis interesas ir atsisakė jį ginti, todėl teismas mano, kad tai dienai buvo surinkta pakankamai duomenų dėl sprendimo priėmimo viešojo intereso gynimui ir laiko, kad terminas nuo šios datos paduoti prašymui praleistas be svarbių priežasčių, nes prokuroras į teismą kreipėsi tik 2009 08 25.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio ir jų taikymo samprata, kokia buvo suformuota, ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pažymima, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t.y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Atsakovės laiko, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą, todėl būtina nustatyti minėtoje nuostatoje numatyto kreipimosi į administracinį teismą termino eigos pradžios momentą, kai į teismą kreipiasi prokuroras gindamas viešąjį interesą. Termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti) yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Teismas laiko, kad prokuroras 2009 m. kovo 12 dienai surinko pakankamai duomenų nustatymui ar pažeistas viešasis interesas, todėl nenustatęs viešojo intereso pažeidimų atsisakė jį ginti. Analogiškai pasielgė ir 2009 06 29 pakartotinai atsisakęs ginti viešąjį interesą dėl Neringos savivaldybės tarybos 2000 10 13 sprendimo Nr. 94 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo”, projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo bei techninio projekto panaikinimo.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ne visi duomenys, kurie Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 straipsnių prasme reikalingi kreipiantis į teismą, tuo pačiu yra būtini tam, kad būtų nustatytas viešojo intereso pažeidimas. Kai kurie duomenys nors ir reikalingi tam, kad pareiškimas atitiktų įstatymų reikalavimus ir būtų priimtas nagrinėti teisme vertintini daugiau kaip techninio pobūdžio. Kiekvienu atveju nustačius, kad prokurorui pakako ar turėjo pakakti duomenų viešojo intereso pažeidimui nustatyti, prasideda termino kreiptis į teismą eiga, todėl likę duomenys pareiškimui tinkamai įforminti turi būti surenkami per jau prasidėjusį ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Jei šie duomenys (pvz., dėl jų didelės apimties, sunkumų juos išreikalaujant) negalėjo būti surinkti per vieno mėnesio terminą, prokurorui, kaip ir kitiems bylą inicijuojantiems subjektams, nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą ( ABTĮ 34 straipsnio 2 dalis). Priešingas aiškinimas, kad tik surinkus visus duomenis, reikalingus pareiškimui į teismą surašyti, prasideda termino kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžia, nepagrįstai iškeltų prokurorus privačių asmenų atžvilgiu, neleistų užtikrinti teisinių santykių stabilumo ir prieštarautų proceso įstatymų sistemai. Todėl teismas, aiškindamasis ar nėra praleistas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas paduoti prašymą, nustatė termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią, t.y. kad pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas 2009 03 04 gavus iš Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pažymą, 2009 01 15 iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvadą dėl Neringos savivaldybės tarybos 2000 10 13 sprendimo Nr. 94 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo”, 2009 02 11 išvadą iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano. Pareiškėjas termino pradžios nesieja nei su viena iš paminėtų datų, nenurodydamas pagrindų bei priežasčių.

Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad už viešojo intereso apsaugą valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos. Nors įstatymai ne visoms iš jų suteikia įgaliojimus kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, tačiau įstatymo viršenybės, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 5, 6 p.) ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad nustačiusios viešojo intereso pažeidimą atitinkamoje srityje jos nedelsdamos informuotų prokurorą ar kitą subjektą apie galimus viešojo intereso pažeidimus (jei įstatymai joms nesuteikia įgaliojimų pačiom imtis priemonių viešajam interesui ginti). Teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas (tame tarpe ir institucijų tarpusavio susirašinėjimas, nepagrįstos informacijos rinkimas) informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laike, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Todėl teismas, įvertinęs ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą pusiausvyrą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento. Ginčijamas atsakovų sprendimas buvo priimtas 2000 10 13, statybos leidimas išduotas 2001 05 22 pripažinimo naudoti tinkamu aktas priimtas 2001 05 22, prokuratūra apie galimą viešojo intereso pažeidimą informuota 2008 12 12. Įvertus šį laikotarpį galima teigti, kad atitinkami viešojo administravimo subjektai nepateisinamai ilgai delsė informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus, tuo pažeisdami teisinių santykių stabilumą, asmenų teisėtus lūkesčius.

Sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti laikomasi Administracinių bylų įstatymo 37 straipsnio reikalavimų. Šio straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą) jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas tokį prašymą atmeta. Todėl teismas, spręsdamas prokuroro prašymo dėl viešojo intereso gynimo priėmimo klausimą nustatė, kad praleistas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas paduoti prašymą, nes prašymo dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią, t.y. kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas, laikytina 2009 03 12. Pareiškėjas neprašo atnaujinti termino nuo to momento kai sužinojo apie galimus pažeidimus etnokultūriniame draustinyje (duomenys neskelbtini). Nenurodo jokių pateisinačių priežasčių dėl nurodyto termino praleidimo. Teismas laiko, kad terminas paduoti skundą yra praleistas, atnaujinti terminą prašymui paduoti nėra pagrindo, todėl atsisakyti priimti prašymą Administracinių bylų įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas nustatė, kad pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių ar išskirtinių aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurių pagrindu turėtų būti atnaujintas praleistas įstatymu nustatytas terminas prašymui paduoti, kurio eigos pradžią pareiškėjas skaičiuoja nuo 2009 07 03, o ne nuo gautų dokumentų laikotarpyje iki 2009 02 27, kurių pagrindu pareiškėjas 2009 03 12 nustatė, kad nėra pažeistas viešasis interesas ir atsisakė jį ginti, pakartotinai priėmė analogišką sprendimą 2009 06 29. Netenkinus prašymo atnaujinti terminą, atsisakytina prašymą priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnio 3 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 105, 106 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

prašymo dėl termino atnaujinimo nepatenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginant viešąjį interesą, prašymą atsakovėms Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie KM Klaipėdos teritoriniam padaliniui tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, LR AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, A. B., R. K., UAB „Klaipėdos projektai“ dėl administracinių aktų panaikinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant atskirąją skundą per Klaipėdos apygardos administracinė teismą.