Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-15 · Administracinė byla Nr. I-5856-189/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-15
Bylos Nr.
I-5856-189/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05539-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
P. Š.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui
Kategorijos
  • 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5856-189/2015Proceso Nr. 3-61-3-05539-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 6.8., 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės,

dalyvaujant pareiškėjui P. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2) prašydamas:

1) Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Valdyba) 2014-12-10 sprendimą Nr. (6.5)-9797 (pagal dokumentus pareiškėjo sutikimu ginčijamo sprendimo numeris yra Nr. (6.5)-9794-b.l. 5; toliau - Nr. (6.5)-9794);

2) Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus 2013-10-28 sprendimą Nr. P5-23740 ir priimti naują sprendimą dėl kompensacijos skyrimo pareiškėjui už ypatingas darbo sąlygas.

Nurodė, kad į VSDFV pareiškėjas su skundu kreipėsi prašydamas panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2013-10-28 sprendimą Nr. P5-23740 ir priimti naują sprendimą dėl kompensacijos skyrimo už ypatingas darbo sąlygas. Taip pat prašė pripažinti, kad skundui paduoti nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei prašė terminą atnaujinti. VSDFV 2014-12-10 sprendimu Nr. (6.5)-9794 (b.l. 5) atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip praleidus nustatytą terminą skundui paduoti bei nurodė, kad pareiškėjas nepateikė svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti. Pareiškėjas nesutikdamas su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.

Nesutikdamas su skundžiamais sprendimais nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyrius 2013-10-28 sprendimu Nr. P5-23740 pareiškėjui nusprendė neskirti kompensacijos už kenksmingas darbo sąlygas, nes pareiškėjas neatitinka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 str. 2 d. 2 punkte ir 5 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. iki 1995-01-01 nėra išdirbęs 12,5 metų ar 6 metų 3 mėn. 1986-1994 m. laikotarpiu ypatingose sąlygose, nurodytuose Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų, pareigų sąraše Nr. 2. Atsakovės sprendime nustatyta, kad pareiškėjo darbo stažą dirbant Panevėžio šilumos tinkluose katilinės mašinisto pareigose nuo 1975-10-14 iki 1984-11-27 sudaro 9 metai 1 mėnuo ir 14 dienų. Pareiškėjo teigimu, jo darbo stažas jam dirbant Panevėžio šilumos tinkluose katilinės mašinisto pareigose turėjo būti skaičiuojamas nuo 1975-10-14 iki 1986-06-01, o nuo 1986-06-01 iki toliau darbo stažas turėjo būti skaičiuojamas dirbant Panevėžio šilumos tinkluose katilinės operatoriaus pareigose. Per visą tą laiką darbo pobūdis nebuvo pakitęs, buvo nepertraukiamas, todėl Panevėžio šilumos tinkluose ypatingose darbo sąlygose nepertraukiamai yra išdirbęs 12,5 metų ir todėl pareiškėjui priklauso kompensacija. Pareiškėjas neturintis teisinių žinių, todėl nesuprato apskundimo terminų skaičiavimo tvarkos ir terminų, todėl prašė pripažinti, kad terminas skundui paduoti yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo (b. l. 62–65) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas prašydamas panaikinti Panevėžio skyriaus 2013-10-28 sprendimą į VSDFV kreipėsi su 2014-10-31 skundu, nurodydamas, kad skyriaus sprendimas jam buvo įteiktas 2014 m. birželio mėn. pradžioje, todėl termino skundui pateikti nėra praleidęs. VSDFV prieš nagrinėjant pareiškėjo skundą surinko duomenis, kad pareiškėjui VSDFV Panevėžio skyriaus 2013-10-28 sprendimas buvo įteiktas tą pačią sprendimo priėmimo dieną (2013-10-28). Taigi pareiškėjui per 6 mėnesius šio sprendimo neapskundus, VSDFV pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido terminą nustatytą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 dalyje. VSDFV pareiškėjui iki 2014-12-12 pasiūlė pateikti termino praleidimą pagrindžiančias priežastis, įrodymus. Išaiškino, kad nenurodžius prašomų pateikti duomenų jo skundas būtų paliktas nenagrinėtu. Pareiškėjas nurodė, kad skyriaus sprendimas jam buvo įteiktas 2014 m. birželio mėn. todėl nurodydamas, kad neturi teisinių pagrindų nesuprato apskundimo tvarkos, prašė pripažinti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. VSDFV įvertinusi, kad teisinių žinių stoka neįrodo, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, taip pat, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas jokių termino praleidimą pagrindžiančių įrodymų nepateikė, atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą. Atitinkamai pareiškėjo skundas nėra išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepimo (b. l. 39–43) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjui VSDFV Panevėžio skyriaus 2013-10-28 sprendimas Nr. P5-23740 dėl atsisakymo skirti kompensaciją buvo įteiktas pasirašytinai tą pačią dieną, t. y. 2013-10-28. Todėl nepagrįstai pareiškėjas teigia, kad jam VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimas buvo įteiktas 2014 m. birželio mėn. Pareiškėjas į VSDFV kreipėsi tik 2014-10-31, t. y. praleidęs įstatyme nustatytą apskundimo terminą. Nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė įstatyme nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl byla turėtų būti nutrauktina. Pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis įvertino kaip nesvarbiomis.

Atsakovų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintina iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-12-10 sprendimo Nr. (6.5)-9794 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus 2013-10-28 sprendimo Nr. P5-23740 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo priimti naują sprendimą dėl kompensacijos skyrimo pareiškėjui už ypatingas darbo sąlygas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyriui 2013-09-27 pateikė prašymą skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas (b. l. 44). VSDFV Panevėžio skyrius išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą 2013-10-28 sprendimu Nr. P5-23740 (b. l. 7) nusprendė neskirti kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, nes pareiškėjas neatitinka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 str. 2 dalyje 2 punkte ir 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Pareiškėjui 2013-10-28 sprendimas Nr. P5-23740 buvo įteiktas tą pačią sprendimo priėmimo dieną (2013-10-28, b. l. 56, 76).

VSDFV 2014-11-04 buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas VSDFV prašė panaikinti skyriaus 2013-10-28 sprendimą Nr. P5-23740 (b. l. 66).

VSDFV 2014-11-18 raštu Nr. (6.5)I-9219, nustačiusi, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 dalimi ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės) 20 punktu pasiūlė iki 2014-12-12 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą apskųsti skyriaus sprendimą praleido dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti. Rašte taip pat nurodė, kad pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, o nepateikus įrodymų skundas bus paliktas nenagrinėtu.

Pareiškėjas 2014-11-28 VSDFV pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog yra įsitikinęs, kad skyriaus sprendimas jam buvo įteiktas 2014 m. birželio mėn., tačiau šios aplinkybės jis pagrįsti negalintis. Taip pat nurodė, kad teisinių žinių stoka, apskundimo tvarkos nesupratimas lėmė termino praleidimą skundui paduoti (b. l. 84).

VSDFV 2014-12-10 sprendimu Nr. (6.5)I-9794, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios, pareiškėjo teigimu, nulėmė termino skundui paduoti praleidimą, taip pat įvertinusi, kad daugiau pareiškėjas jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, galėjusių pateisinti termino skundui paduoti praleidimą nepateikė, remiantis Taisyklių 31 punktu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo.

Pareiškėjas prašydamas panaikinti VSDFV ir VSDFV skyriaus sprendimus bei prašydamas įpareigoti priimti naują sprendimą dėl kompensacijos skyrimo pareiškėjui už ypatingas darbo sąlygas su skundu kreipėsi į teismą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas), Vyriausybės 1995-02-20 nutarimu Nr. 267 patvirtintas Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) bei Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Tvarkos aprašo (redakcija galiojanti nuo 2010-01-01) 27 punkte nustatyta, kad ginčai dėl kompensacijų nagrinėjami Pensijų įstatymo 45 straipsnio nustatyta tvarka. Pensijų įstatymo (redakcija galiojanti nuo 2013-01-01) 45 straipsnyje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 dalį Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundai nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Šioje nuostatoje taip pat nustatyta, kad skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 73, 76, 78) tvirtina, kad pareiškėjui VSDFV skyriaus 2013-10-28 sprendimas buvo įteiktas 2013-10-28. Pareiškėjas šiuo aspektu teikdamas, jog yra įsitikinęs, kad skyriaus sprendimą gavo 2014 m. birželio mėn., šių aplinkybių objektyviais įrodymais nepatvirtino. Tuo tarpu VSDFV įvertinusi duomenis apie skyriaus sprendimo pareiškėjui įteikimą pagrįstai padarė išvada, kad skundą dėl VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo teisėtumo pareiškėjas VSDFV padavė praleidęs terminą t. y. pareiškėjas ginčą ikiteismine tvarka inicijavo jau praleidęs Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 6 metų terminą skundui paduoti.

Taisyklių 20 bei 31 punktuose nustatyta, kad, jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos. Taigi iš paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad, prieš priimdama sprendimą dėl skundo nenagrinėjimo, VSDFV turi pareiškėjui nustatyti terminą, per kurį šis galėtų nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikti šias priežastis pateisinančius dokumentus. Tik tada, kai per nustatytą terminą nebuvo pateikta paaiškinimų ir/ar įrodymų, pateisinančių termino praleidimo priežastis, arba jei VSDFV mano, kad pateikti paaiškinimai ir / ar įrodymai nėra pakankami svarbioms priežastims pagrįsti, VSDFV turi teisę priimti sprendimą neatnaujinti termino ir pareiškėjo skundo nenagrinėti iš esmės.

Kaip nustatyta Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą, nes nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl sprendimų, kurių apskundimui įstatymai nustato aiškią tvarką bei įtvirtina pakankamai ilgą terminą ginčui inicijuoti. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios, pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-31-822/2015).

Kaip 2014-11-27 prašyme VSDFV nurodė pareiškėjas, termino praleidimą lėmė teisinių žinių stoka, apskundimo tvarkos nesupratimas bei negalėjimas (neturėjimas finansinės galimybės) kreiptis teisinės pagalbos. Šias nurodytas aplinkybes vertinant aptarto teisinio reglamentavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, darytina išvada, kad objektyviomis ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis priežastimis, sukliudžiusiomis pareiškėjui laiku paduoti skundą dėl skyriaus sprendimo, negali būti laikomos pareiškėjo 2014-11-27 prašyme nurodytos aplinkybės. Pareiškėjo nurodytos aplinkybė yra subjektyvaus pobūdžio, nulėmusios termino praleidimą skundui paduoti. Pažymėtina, kad skyriaus sprendime yra aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (per 6 mėnesius nuo sprendimo gavimo dienos) be to, tai yra gana ilgas laiko tarpas per kurį pareiškėjas, manydamas, kad nėra įsitikinęs, jog teisingai supranta apskundimo tvarką, iš esmės galėjo kreiptis į sprendimą priėmusią instituciją dėl sprendimo apskundimo tvarkos išaiškinimo, atitinkamai ir pasitikrinant, kada ir kokiu būdu pareiškėjui buvo įteiktas skundžiamas skyriaus sprendimas. Todėl, atsižvelgiant į tai, VSDFV praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu pagrįstai šių pareiškėjo 2014-11-27 prašyme išdėstytų aplinkybių nepripažino (nelaikė) termino praleidimą pateisinančiomis priežastimis.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes (VSDFV skyriaus sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2013-10-28) bei su ginču susijusį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog pareiškėjo VSDFV 2014-11-27 pateiktame prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui dėl skyriaus sprendimo paduoti, todėl VSDFV 2014-12-10 sprendimu Nr. (6.5)I-9794 pagrįstai nustatė, kad pagrindo atnaujinti pareiškėjo praleistą skundo padavimo terminą nėra, bei, vadovaudamasi Taisyklių 31 p. nuostatomis, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014-10-31 skundą.

Minėta, kad keliamam ginčui įstatymų leidėjas yra nustatęs privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Kaip ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjas siekdamas, kad jam būtų paskirta kompensacija už ypatingas sąlygas, naudojosi ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka (skundė VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimą), tačiau VSDFV pareiškėjo ginčo dėl skyriaus sprendimo teisėtumo šiuo atveju nesprendė iš esmės, o atsisakė nagrinėti skundą dėl praleisto termino. Kaip jau aptarta šiame sprendime, pirmiausia turėtų būti išspręstas termino atnaujinimo klausimas skundui dėl skyriaus sprendimo paduoti ir tik atnaujinus terminą skundui paduoti, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl skyriaus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo priimti pareiškėjo atžvilgiu teigiamą sprendimą. Šiuo atveju klausimas dėl VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo VSDFV nebuvo išspręstas, todėl laikytina, kad pareiškėjas iki galo nėra pasinaudojęs privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2013-10-28 sprendimo Nr. P5-23740 panaikinimo ir įpareigojimo priimti naują sprendimą dėl kompensacijos skyrimo pareiškėjui už ypatingas darbo sąlygas paliekamas nenagrinėtu Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 str. 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo P. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-12-10 sprendimą Nr. (6.5)-9794 atmesti kaip nepagrįstą.

Skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus 2013-10-28 sprendimą Nr. P5-23740 ir priimti naują sprendimą dėl kompensacijos skyrimo pareiškėjui už ypatingas darbo sąlygas palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė