Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-7691-713/2015Teisminio proceso Nr.2-69-3-03284-2015-5Procesinio sprendimo kategorija (S) 116.1; 116.11; 128.2; 113.2.

2015 m.balandžio 1 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja G. R. paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tetos E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1996-04-25, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti (3-7 b.l.).

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 1988 m. ji persikraustė pas tetą E. V. gyventi. Prižiūrėjo ją, rūpinosi. 1991-10-23 pareiškėja ir jos vaikai deklaravo savo gyvenmąją vietą tetai nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje. Teta E. V. mirė 1996-04-25. Dar prieš mirtį teta minėjo, jog visą turtą testamentu paliks pareiškėjai. Mirus E. V., pareiškėja priėmė jos palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti, t.y. liko gyventi tetos name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo namą ir kitus statinius, naudojosi palikėjos daiktais. Po tetos mirties pareiškėja į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, tačiau visus palikėjai priklausiusius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus pareiškėja priėmė, faktiškai pradėdama juos valdyti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė (9 b.l.).

Byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt(CPK 133 str. 3 d.) (11 b. l.).

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja G. R. prašo nustatyti palikimo, atsiradusio 1996 m. balandžio 25 d. mirus jos tetai, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja G. R. yra E. V. brolio B. V., mirusio 1984-09-22, dukra (2, 9, 11 elektroninio pareiškimo priedai). Palikėjai E. V. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (5, 8 elektroninio pareiškimo priedai). E. V. mirė 1996-04-25 (1 elektroninio pareiškimo priedas). Po palikėjos mirties Kauno miesto 1-me notarų biure paveldėjimo byla nėra užvesta (10 elektroninio pareiškimo priedas). E. V. 1982-08-12 testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjai (2 elektroninio pareiškimo priedas).

1964 m. CK 574 straipsnyje (2000 m. CK 5.14 straipsnis) nustatyta speciali įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų paveldėjimo pagal įstatymą tvarka. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, kurie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus, nepaisant to, kurios eilės įstatyminiai įpėdiniai jie yra ir kokia jų paveldima dalis. Įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis laikomi baldai, kilimai, indai, buityje naudojama technika, dekoratyviniai namo ar buto daiktai ir pan.

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad G. R. su šeima gyveno kartu su palikėja ir nuo 1991-10-25 deklaravo savo gyvenamąją vietą palikėjai nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini) (3 elektroninio pareiškimo priedas). Po E. V. mirties, pareiškėja iš karto priėmė tetos palikimą aktyviais veiksmais – ėmė faktiškai naudotis palikėjos turtu ir elgėsi su visu E. V. turtu kaip savininkė, kadangi liko gyventi palikėjos namų valdoje, mokėjo komunalinius mokesčius bei sudarė sutartis su komunalines paslaugas teikiančiomis bendrovėmis (4, 6, 7 elektroninio pareiškimo priedai). Pareiškėja į notarą nesikreipė, kadangi jai buvo žinoma apie palikėjos sudarytą testamentą (2 elektroninio pareiškimo priedas). Byloje nėra duomenų apie kitus galimus paveldėtojus.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, jog G. R. po savo tetos E. V. mirties 1996-04-25 per įstatymo nustatytą terminą priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą. Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (1964 m. CK 587 str.; 2000 m. CK 5.50 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str., 448 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270 str., 307 str., 444 str. 2 d. 9 p., 445 str., 448 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1996 m. balandžio 25 d., faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.