Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-719-337/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-11
Bylos Nr.
1S-719-337/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Kategorijos
Teisėjas Kęstutis Rimkus Nr.1S-719-337/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorei Jelenai Sabaliauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo M. R. skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutarties, kuria buvo atmestas Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. pareiškimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo įtariamajam T. Č.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Č. įtariamas tuo, kad jis 2014-07-24, apie 15 val. 30 min., būdamas prie namo Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo žmona A. Č. metu, dešinės rankos delnu smogdamas jai vieną kartą į veidą, po to įstumdamas ją į namo laiptinę ir pastumdamas pastarąją taip, kad ji krisdama smarkiai atsitrenkė į laiptus bei turėklus, savo šeimos nariui – žmonai A. Č. – sukėlė fizinį skausmą, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu T. Č. buvo sulaikytas 2014 m. liepos 24 d., o 2014 m. liepos 25 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras kreipėsi į Ignalinos rajono apylinkės teismą prašydamas įtariamajam T. Č. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Skundžiama nutartimi Ignalinos rajono apylinkės teismas prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo atmetė, motyvuodamas tuo, jog T. Č. yra įtariamas padaręs nesunkų nusikaltimą, dirba, vedęs, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, neteistas, kitos kardomosios priemonės jam paskirtos nebuvo, taigi pagrindo manyti, jog T. Č., būdamas laisvėje, trukdys procesui ar darys naujus sunkius ar apysunkius nusikaltimus nėra.

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas M. R. skundžia Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014-07-25 nutartį ir prašo ją panaikinti bei priimti naują sprendimą – įtariamajam T. Č. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad įtariamasis neturi pastovios gyvenamosios vietos, kas, anot prokuroro, suponuoja, jog jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bei visiškai nemotyvavo savo sprendimo. Taip pat tvirtina, jog neskirdamas kardomosios priemonės teismas neatsižvelgė į tai, kad T. Č. atžvilgiu atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai, o dar vienas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais ir nepraėjus metams nuo nusikalstamų veikų padarymo T. Č. įtariamas naujų nusikalstamų veikų padarymu šioje byloje. Nurodo, jog tai, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką jau esant kito ikiteisminio tyrimo metu paskirtai kardomajai priemonei, kurios esmė buvo užkardyti naujų nusikalstamų veikų darymą ir apsaugoti nukentėjusiąją nuo galimų prieš ją daromų naujų nusikalstamų veikų bei esant draudimui bendrauti su nukentėjusiaisiais ir ieškoti ryšių su jais, įtariamasis padaro prieš tą patį asmenį – A. Č. naują nusikalstamą veiką, parodo tai, kad įtariamojo asmenybė yra linkusi nusikalsti bei negerbianti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų draudimų ir nepaisanti jam paskirtų kardomųjų priemonių. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog švelnesnėmis už suėmimą kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų kardomųjų priemonių tikslų.

Be viso to, prokuroro nuomone, tai, jog T. Č. tiek šiame, tiek kitame ikiteisminiame tyrime nusikalstamas veikas įtariamas padaręs prieš šeimos narius, parodo jo polinkį smurtauti artimoje aplinkoje ir dėl to nelaikytina, jog jo socialiai ryšiai yra pakankamai stiprūs.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį bei ikiteisminio tyrimo medžiagą skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014-07-25 nutartis, nors ir labai lakoniškai motyvuota, tačiau iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, prokuroro pareiškimas dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo T. Č. atmestas pagrįstai.

Vadovaujantis BPK 119 str. kardomosios priemonės gali būti taikomos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 120 str. 1 ir 2 d. įtvirtintas baigtinis kardomųjų priemonių sąrašas, iš kurio matyti, kad suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kuri pagal BPK 122 str. nuostatas gali būti skiriama tik tais atvejais, kai iš byloje esančių duomenų galima pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, arba trukdys procesui, arba darys naujus nusikaltimus ir tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, taip pat tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. BPK 121 str. 2 d. leidžia taikyti kardomąsias priemones tik tais atvejais, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Kaip matyti skundžiamoje teismo nutartyje buvo konstatuota, kad byloje surinktų faktinių duomenų visetas yra pakankamas pagrįstai manyti, kad įtariamasis T. Č. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taigi kardomosios priemonės įtariamajam skyrimo pagrindas, numatytas BPK 121 str. 2 d., sprendžiant teismui kardomosios priemonės skyrimo klausimą buvo. Kad duomenų (ir kokių būtent) pakanka ir yra pagrindas skirti kardomąją priemonę skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pasisakė, taigi BPK reikalavimų nepažeidė.

Tačiau, kaip jau ir minėta, be BPK 122 str. 7 ir 8 d. numatytų suėmimo skyrimo sąlygų, turi būti nustatytas bent vienas BPK 122 str. 1 d. 1-3 p. numatytas pagrindas ir, vadovaujantis BPK 123 str. 2 d. nuostatomis, šie pagrindai bei motyvai dėl kiekvieno iš jų turi būti nurodomi ir prokuroro pareiškime, taip pat nurodomi motyvai, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog pagrindai, kuriais remiantis buvo prašoma T. Č. paskirti kardomąją priemonę suėmimą, įvairiose proceso stadijose nuolat keitėsi, tai yra prokuroro pareiškime nurodoma, jog suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, jog įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kadangi neturi pragyvenimo šaltinio ir nuolatinės gyvenamosios vietos, pareiškimo nagrinėjimo metu prokuroras tvirtino, jog yra pagrindo manyti, kad įtariamasis darys naujas nusikalstamas veikas, kadangi per trumpą laiko tarpą yra padaryta ne viena nusikalstama veika, tarp jų ir apysunkis nusikaltimas, ir dėl kurių yra atliekami ikiteisminiai tyrimai bei šiuo pagrindu prašė skirti suėmimą (4 b.l.), taigi, tampa neaišku kuo remiantis ir kokiais pagrindais visgi buvo prašoma paskirti kardomąją priemonę.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos, T. Č. yra įtariamas padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, nėra teistas, išlaiko, kaip pats tvirtina, tris nepilnamečius vaikus ir nors yra įtariamas smurtavęs prieš šeimos narį, tai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, jokiu būdu nereiškia, jog jis nėra saistomas socialiniais ryšiais. Taip pat, priešingai nei teigiama skunde, T. Č. yra dirbantis – turi legalų pragyvenimo šaltinį bei gyvenamąją vietą. Tiek pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo, tiek skunde aukštesniajam teismui nurodomos aplinkybės, jog įtariamasis T. Č. neturi pastovios gyvenamosios vietos bei legalaus pragyvenimo šaltinio ir todėl yra pagrindas jam paskirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę yra visiškai nepagrįstos ir neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 59-1-00230-14 (bylos, kurioje ir buvo prašoma įtariamajam paskirti suėmimą) duomenų, įtariamajam T. Č., ikiteisminiame tyrime Nr. 59-1-00036-14, kuris, kaip matyti vėliau buvo sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 59-1-00136-13, 2014 m. vasario 9 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (beje, nagrinėjamu atveju, nėra suprantama iš kur neturėtų išvykti įtariamasis), įpareigojant įtariamąjį T. Č. nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su M. Č., A. Č. ir I. A., gyvenančiais jau minėtame bute (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 59-1-00230-14, 18 b.l.). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad jau minėtu adresu yra deklaruota ir paties įtariamojo gyvenamoji vieta (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 59-1-00230-14, 29 b.l.). Taigi, atsižvelgiant, jog pačių ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų nutarimu T. Č. buvo apribotos teisės lankytis ir gyventi savo gyvenamojoje vietoje, o kaip matyti iš įtariamojo T. Č. apklausos protokolo (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 59-1-00230-14, 16 b.l.), kitos gyvenamosios vietos jis neturi ir yra priverstas gyventi to paties daugiabučio namo rūsyje, pagrindo tvirtinti jam neturint gyvenamosios vietos jokiu būdu nėra. Skunde taip pat tvirtinama, jog T. Č. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, tačiau iš Sodros duomenų bazės matyti, kad įtariamasis dirba UAB „S.“, nors pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo tuos pačius duomenis buvo nurodęs ir prokuroras, tačiau nėra suprantama kodėl tvirtinama priešingai. Pažymėtina, jog šiame ikiteisminiame tyrime įtariamajam jokios kardomosios priemonės paskirtos nebuvo. Taigi, jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad įtariamasis T. Č. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, arba trukdyti procesui, arba daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus ir taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – labiausiai suvaržančia asmens konstitucines teises, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra užfiksuota. Kartu pažymėtina, jog tokioje įtarimų apimtyje griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neatitiktų ir BPK 11 str. įtvirtinto proporcingumo principo ir jo turinio.

Nors prokuroras tvirtina, jog teismas neskirdamas kardomosios priemonės neatsižvelgė į tai, kad T. Č. atžvilgiu atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai, o dar vienas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais ir nepraėjus metams nuo nusikalstamų veikų padarymo T. Č. įtariamas naujų nusikalstamų veikų padarymu, be to naują veiką padarė pažeisdamas kitame ikiteisminiame tyrime paskirtą kardomąją priemonę, tačiau remiantis iš esmės vien tuo pagrindu, jog įtariamasis pažeidė kitame ikiteisminiame tyrime paskirtą kardomąją priemonę, o iš esmės tai ir yra pagrindinis prokuroro prašymo argumentas, taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę naujai pradėtame tyrime negalima, nesant jau pirmiau aptartų pagrindų. Pažymėtina, jog visgi įtariamajam pažeidus jam paskirtas kardomąsias priemones, jų pakeitimo klausimas turėtų būti sprendžiamas tame pačiame ikiteisminiame tyrime, kuriame jos ir buvo paskirtos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prokuroro nurodomi T. Č. atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai sujungti nebuvo, jų medžiaga teismui nepateikta.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad suėmimas T. Č. šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo paskirtas pagrįstai, nesant tam būtinų ir BPK 122 str. 1 d. 1 – 3 p. numatytų kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo pagrindų, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ir ją naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo M. R. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Vanagas