- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2013-05-07
- Bylos Nr.
- I-377-257/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- D. V., D.
- Atsakovas
- Joniškio rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Mindaugas Balevičius
dalyvaujant atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos atstovei Linai Valiukonytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. V. atstovo advokato Mindaugo Balevičiaus pasirašytą skundą atsakovei Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl Joniškio rajono savivaldybės administracijos įsakymo 1 punkto panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. V. advokato Mindaugo Balevičiaus pasirašytu skundu teismo prašo:
1) panaikinti 2013-01-02 Joniškio rajono savivaldybės administracijos įsakymo Nr. AP-6 1 punktą, pripažįstant, jog pareiškėjas iš pareigų atleistas šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos;
2) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2013 01 07) iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
3) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovės 4000 Lt dydžio sumą patirtai neturtinei žalai atlyginti;
4) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. V. teismo prašė patenkinti jo skundą. Pasisakymuose teismo posėdžio metu ir skunde (1 tomas, b. l. 2-6) nurodė, jog Joniškio rajono savivaldybėje nuo 2004 metų iki atleidimo dirbo vedėju. Savo darbą atlikdavo tinkamai, kėlė kvalifikaciją, turėjo savo nuomonę, dalyvaudavo įvairiuose pasitarimuose, projektuose, įvairiais klausimais rinkdavo informaciją, ją sistemino. Jis priklauso Socialdemokratų partijai, tačiau dirdamas savivaldybėje nepolitikavo. 2012 metais balandžio mėnesį buvo išspausdintas interviu laikraštyje, dėl to balandžio 13 d. buvo surengta spaudos konferencija. Konferencijos metu administracijos direktorius apkaltino pareiškėją, kad jis nepasirūpino Šilumos ūkio specialiuoju planu. Tokio pobūdžio neteisinga informacija viešai pasirodė nebe pirmą kartą, todėl pareiškėjas raštu balandžio 19 d. kreipėsi į rajono merą G. Č., kad jis paneigtų neteisingą informaciją. Tačiau pareiškėjui teko kreiptis į Etikos komisiją, kuri pripažino, kad informacija buvo paviešinta neteisingai. Mano, kad dėl šios situacijos pateko į vadovybės nemalonę. Pastebėjo, kad pareiškėjui duodama vis mažiau nurodymų, kad nebereikia atlikti kai kurių užduočių, kurios anksčiau buvo jam skiriamos. Nuolat atsitiktinai sužinodavo, kad jo vadovaujamo skyriaus darbuotojams, jam nežinant, tiesiogiai pavedamos atlikti įvairios užduotys. Pradėjo domėtis, kodėl nuo jo slepiama informacija, tačiau jokio atsakymo iš darbuotojų nesulaukdavo. Buvo įvykdyta reorganizacija. Pareiškėjui nuo įspėjimo apie pareigybės panaikinimą iki atleidimo dienos nebuvo siūlytos to paties lygmens ir kategorijos arba žemesnės pareigos. Pareiškėjo nuomone, jis turėjo didelę darbo patirtį, tinkamą išsilavinimą ir galėjo užimti Infrastruktūros skyriaus poskyrio vedėjo ar bet kurio skyriaus specialisto pareigas. Vietinio ūkio ir turto skyriuje ilgiausiai išdirbęs buvo pareiškėjas ir jo kvalifikacija buvo aukščiausia iš visų šiame skyriuje dirbusių asmenų, pareiškėjas turėjo aukščiausią kategoriją. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovė jo neinformavo nei žodžiu, nei raštu apie laisvas pareigas, apie ketinamas steigti pareigas. Informacija, kam pavesta rengti pareigybes, kas dalyvaus komisijoje, nuo jo buvo slepiama. Ar buvo pasirašytinai supažindintas su 2012-11-05 įsakymu Nr. A-959, su įsakymu Nr. A-961, su 2012-11-29 įsakymu Nr. A-1051, taip pat Nr. A-1050, tiksliai pasakyti negali, bet jei tai susiję su naujomis pareigybėmis, tai tikrai nebuvo supažindintas, apie jas negavo jokios informacijos. 2012-12-14 laikraštyje išspausdintas administracijos direktoriaus interviu, kuriame jis pasakė, kad pareiškėjui pareigų nesiūlys. Toks jo teiginys ir buvo įgyvendintas. Nurodė, jog dėl neteisėto atleidimo iš darbo pablogėjo pareiškėjo sveikata, nuolat turi naudoti įvairius vaistus – kankina nemiga, jaučia nerimą, padidėjo kraujospūdis. Kiekviena žinutė, pasirodžiusi spaudoje, kuri susijusi su darbu, jį veikia psichologiškai, jaučiasi įžeistas, pažemintas, neteisingai įvertintas, jaučia buvusių bendradarbių ignoravimą. Darbe būdavo įvairių situacijų, teko patirti nemažai streso, tačiau iki atleidimo iš darbo jokių problemų dėl sveikatos neturėjo. Dirbo vadovaujamą darbą, teko vadovauti 11 žmonių, tačiau anksčiau jokių pretenzijų dėl jo darbo niekas nereiškė. Nori, kad tiesa išaiškėtų, kad būtų sugrąžinta jo reputacija. Šiuo metu neturi darbo, iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, susirasti naują darbą labai sunku. Dėl nurodytų priežasčių prašo priteisti moralinę žalą. Mano, kad pareiškėjo nurodyta pinigų suma už patirtą moralinę žalą yra minimali.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Mindaugas Balevičius prašė teismo patenkinti pareiškėjo skundą visiškai. Nurodė, kad atsakovė atleisdama pareiškėją pažeidė VTĮ 43 str. 1 d. įtvirtintas garantijas. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie laisvas darbo vietas bei numatomas įsteigti pareigybes, pareiškėjui nebuvo siūloma užimti kitas pareigas. Atsakovė pripažįsta, jog pareiškėjas atitiko reikalavimus ir jam galėjo būti siūloma užimti žemesnės kategorijos pareigas, tačiau nebuvo pasiūlyta dėl tokių priežasčių: žemesnės pareigos buvo pasiūlytos kitiems asmenims, kurie vykdė pareigybių aprašymuose numatytas funkcijas iki struktūrinių pertvarkymų; pareiškėjas neturėjo pirmenybės teisės būti paliktas dirbti LR darbo kodekso 135 str. prasme; atsakovė vadovavosi diskrecijos teise. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, jog atsakovės paminėti asmenys iki tol sėkmingai dirbo. Tačiau byloje yra įrodymų, jog pareiškėjas dirbo gerai, tai patvirtina metinėmis veiklos vertinimo išvadomis, be to, pareiškėjas buvo ilgametis UAB Joniškio energijos valdybos narys ir atsakovės, kaip dalininko, atstovas; iš 2008 08 20 įsakymo Nr. AP-408 matyti, kad pareiškėjas buvo laikinai (J. P. atostogų metu) paskirtas Socialinės paramos skyriaus veiklos koordinatoriumi su teise pasirašyti dokumentus, tai taip pat liudija pareiškėjo kvalifikaciją. Teismui pateikti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai bei darbas 28 - iose komisijose, darbo grupėse taip pat patvirtina gerą pareiškėjo darbą bei kvalifikaciją, nes jei pareiškėjas būtų dirbęs blogai, tai atsakovė nebūtų skyrusi jo minėtiems darbams vykdyti. Atleidimo dieną pareiškėjui buvo likę mažiau nei 5 metai iki senatvės pensijos, todėl jis priklausė socialiai pažeidžiamų asmenų grupei (DK 129 str.). Atstovas nurodė, jog atsakovė netinkamai suprato, aiškino bei taikė diskrecijos teisę, todėl pažeidė VTĮ reikalavimus ir pareiškėjo teisę tęsti tarnybą. Atsakovės diskrecijos teisė reiškia, kad tuo atveju, jei vykdant struktūrinius pertvarkymus susiklosto tokia situacija, kad yra du ar daugiau vienodos kvalifikacijos darbuotojai, tai darbdavys turi teisę pasirinkti, kuriam tokios pačios kvalifikacijos darbuotojui siūlyti tęsti tarnybą, o kuriam nesiūlyti. Atsakovė privalėjo byloje įrodyti, jog tokia situacija buvo susiklosčiusi, t.y., kad pareiškėjo ir kitų asmenų kvalifikacija buvo vienoda. Nagrinėjamoje byloje atsakovė apskritai neteikė jokių įrodymų apie asmenų, kuriems buvo pasiūlyta užimti kitas pareigas, kvalifikaciją, o ir iš atsakovės atsiliepimo matyti, kad atsakovė apskritai nenustatinėjo vienodos kvalifikacijos buvimo ar nebuvimo aplinkybės. Nurodė, kad pareiškėjas buvo ilgiau išdirbęs Vietinio ūkio ir turto skyriuje, nei bet kuris tarnautojas (iš to paties Vietinio ūkio ir turto skyriaus), kuriam buvo pasiūlytas kitas darbas. Dėl naikinamos pareigybės pagrindinių funkcijų išlikimo atstovas nurodė, kad atsakovė teigia, jog nors daugelis Vietinio ūkio ir turto skyriaus vedėjo funkcijų buvo perkelta į Infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybes, tačiau šios pareigybės nėra tapačios, nes prisidėjo aplinkos apsaugos, civilinės saugos ir mobilizacijos, sanitarijos ir viešosios tvarkos užtikrinimo srityse. Pažymėjo, jog pareiškėjo vadovaujamame skyriuje 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011 metais dirbo pavaldinys – vyresnysis specialistas aplinkos apsaugos klausimais, vadinasi, tais metais pareiškėjui užteko kompetencijos vadovauti aplinkos apsaugos vyr. specialisto veiklai. Pareiškėjas buvo civilinės saugos ir mobilizacijos komisijos ilgametis narys bei yra išklausęs su minėta veikla susijusius kursus bei pateikė į bylą tai patvirtinančius pažymėjimus, o taip pat, kad turėjo teisę skirti administracines baudas už viešosios tvarkos pažeidimus. Taigi, objektyviai pažvelgus į naujo Infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybę matyti, kad ji didžiąja dalimi sutampa su buvusia pareiškėjo pareigybe, o patirties, kvalifikacijos vadovauti aplinkos apsaugos, civilinės saugos ir mobilizacijos bei sanitarijos ir viešosios tvarkos sferoms pareiškėjas turėjo pakankamai, tačiau dirbtinai nustačius A lygio 12 kategoriją atsakovei atsirado galimybė teigti, kad ji negalėjo pasiūlyti pareiškėjui užimti minėtos pareigybės. Apibendrindamas išsakytas aplinkybes atstovas nurodė, kad atsakovė pažeidė VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas.
Atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos atstovė Lina Valiukonytė teismo posėdžio metu teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pasisakymuose teismo posėdžio metu nurodė, kad garantija, kad turi būti pasiūlytos kitos pareigos, yra neabsoliuti. Atleidžiamas valstybės tarnautojas turi atitikti siūlomos pareigybės aprašyme keliamus specialiuosius, bendruosius reikalavimus. Atsakovė nurodė, kad, pavyzdžiui, Infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme numatyto bendro reikalavimo dėl nustatytos A 12 kategorijos pareiškėjas neatitiko, todėl jam nebuvo pasiūlyta, o Infrastruktūros skyriaus kitų specialistų, t. y. turto valdymo, susisiekimo, statinių naudojimo priežiūros, nors ir atitiko reikalavimus, bet nebuvo pasiūlyta todėl, kad pareiškėjas neturėjo pirmenybės teisės. Diskrecijos teise buvo naudotasi objektyviai ta prasme, kad buvo pasiūlyta tiems specialistams, kurie sėkmingai funkcijas vykdė iki struktūrinių pertvarkymų, ir būtų buvę, atsakovės manymu, neteisinga ir nesąžininga tų specialistų atžvilgiu, nes realiai visos jų funkcijos buvo perkeltos. Atsakovės atstovės nuomone, būtų pažeistas Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p ir 43 str. 1 d., nes realiai pareigybės išliko, išliko tos pačios specialistų funkcijos. Šiuo konkrečiu atveju pareigybės nebuvo naikinamos, jos buvo perkeliamos į kitą skyrių. Dėl to savivaldybės administracija ir turėjo siūlyti tiems vykdžiusiems savo funkcijas specialistams Vietinio ūkio ir turto skyriuje vykdyti savo pareigas Infrastruktūros skyriuje. Minėtų specialistų atžvilgiu nebuvo jokių tarnybinių nuobaudų, jie buvo gerai susipažinę su savo darbo specifika. Kituose skyriuose, tai pavyzdžiui, Infrastruktūros skyriaus Viešosios tvarkos poskyryje, pareiškėjui nebuvo pasiūlytos pareigos todėl, kad pareiškėjas neatitiko specialiųjų reikalavimų, t. y. neturėjo reikalaujamos darbo patirties arba neturėjo reikalaujamo išsilavinimo, pavyzdžiui, Viešosios tvarkos poskyrio vedėjo išsilavinimas neatitiko, todėl šios pareigos buvo pasiūlytos D. Z.. Civilinės saugos ir mobilizacijos specialisto pareigybės aprašyme nurodyta, jog specialistas privalo turėti ne mažesnę kaip 1 metų civilinės saugos darbo patirtį. Šios pareigos buvo pasiūlytos J. L., nes jis 4 metus vykdė civilinės saugos funkcijas ir buvo civilinės saugos vyriausiasis specialistas, nepriskirtas padaliniui. B. Š. nuo 2011-05-23 dirba su aplinkosauga, todėl aplinkos apsaugos ir sanitarijos pareigos buvo pasiūlytos būtent B. Š.. Pareiškėjui nebuvo pasiūlyta jau minėta nuo 2013-01-07 esanti laisva pareigybė Socialinės paramos ir sveikatos skyriuje, kadangi po struktūrinių pertvarkymų šioje pareigybėje gali dirbti asmuo, turintis teisinį išsilavinimą, kadangi atsirado poreikis šiam skyriui atstovauti teismuose. Teisės ir metrikacijos skyriaus, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo ar specialistų pareigybės pareiškėjui taip pat nebuvo siūlomos, kadangi pareiškėjas neatitiko keliamų specialiųjų reikalavimų. Savivaldybės administracija manė, kad tuo atveju, jei asmuo neatitinka pareigybėse keliamų bendrųjų bei specialiųjų reikalavimų, informuoti nereikia, kad nebūtų sukurti nepagrįsti lūkesčiai. Pareigybės, kurias atitiko – Infrastruktūros skyriaus susisiekimo klausimu, turto valdymo, statinių naudojimo ir priežiūros specialistų – nebuvo siūlomos, nes buvo pasiūlytos analogiškas pareigas vykdžiusiems specialistams iki struktūrinių pertvarkymų. Pasiūlymai buvo parengti gruodžio 3 d., o darbuotojams pateikti gruodžio 4 d., lapkričio 29 d. išėjo direktoriaus įsakymas dėl pareigybių patvirtinimo. Rugsėjo 6 d. direktorius pasėdyje viešai pranešė, kad bus įteikti įspėjimai, kad skyrių vedėjai laukiami su pasiūlymais dėl pareigybių aprašymų. Kadangi buvo panaikintas Vietinio ūkio ir turto skyrius, kurio funkcijos buvo daug siauresnės nei naujai įkurtas Infrastruktūros skyrius, kur prisidėjo 5 papildomos veiklos sritys ir 43 papildomos funkcijos, tai automatiškai vedėjui padidėjo atsakomybė, padidėjo ir pareigybės aprašyme numatytų veiklos sričių apimtis, platesnė pareigybės paskirtis, todėl mano, kad realiai Vietinio ūkio ir turto skyriaus vedėjo pareigybė yra panaikinta, nes skiriasi nuo Infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybės. Struktūriniai pertvarkymai buvo įgyvendinami siekiant optimizuoti, tinkamai vykdyti savivaldybės administracijos funkcijas. Mano, kad pareiškėjas yra atleistas teisėtai pagal teisės aktų reikalavimus ir teisingai. Prašymas dėl neturtinės žalos, atsakovo nuomone, turėtų būti atmestas. Nurodė, kad Vietinio ūkio ir turto skyriuje ilgiausiai buvo išdirbęs D. V.. Aukščiausia kvalifikacija buvo D. V., tačiau visi šiame skyriuje dirbantys specialistai atitiko jų pareigybėse keliamus reikalavimus. Laisvų pareigybių sąrašo pareiškėjui savivaldybė raštu neteikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo D. V. atstovo advokato Mindaugo Balevičiaus pasirašytas skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas ginčija Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. AP-6 1 punkto teisėtumą ir pagrįstumą, kuriuo, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, panaikinus valstybės tarnautojo pareigybę pareiškėjas D. V. nuo 2013 m. sausio 7 d. buvo atleistas iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto skyriaus vedėjo pareigų (1 tomas, b.l.7). Pareiškėjas buvo karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybės lygis – A, kategorija – 11 (Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A-618 patvirtintos Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas, 1 t., b. l. 175-177).
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011, 2011 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-3380/2011 yra išaiškinęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies norma yra skirta karjeros valstybės tarnautojui, kurio užimama pareigybė naikinama, t. y. situacijai, kai valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų procedūra dar nepasibaigė, todėl ji turi būti aiškinama (suprantama) kaip atitinkama garantija tarnautojui tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje. Todėl tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos (suformuluotos atitinkamų garantijų pavidalu) taikytinos, suponuojant situaciją, kai atitinkama pareigybė yra realiai naikinama, t. y. toliau neišlieka. Todėl, sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą, pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, dėl to valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė yra panaikinta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-247/2010).
Taip pat nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad bendroji viešojo administravimo subjekto kompetencija struktūros nustatymo atžvilgiu yra reglamentuota Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai įvertinęs Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, 2011 m. sausio 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A62-340/2011, išaiškino, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Pažymėjo, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl tam tikros institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus, savo praktikoje (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A756-346/2011, Nr. A492-1954/2012) taip pat vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007 ir kituose procesiniuose sprendimuose yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas. Teisėjų kolegija pažymi, jog ta aplinkybė, kad dalis pareiškėjo iki atsakovo atliktų struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog išliko ir pareiškėjo pareigybė. Pažymėtina, kad tokią poziciją formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012).
Taigi nagrinėjamoje byloje privalu nustatyti, ar atsakovė realiai atliko kompetentingo organo sprendimu įformintus struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta pareiškėjo pareigybė, ar atlikus šiuos pertvarkymus pareiškėjas nebegalėjo vykdyti pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, nes šios funkcijos buvo iš viso nebeatliekamos arba joms vykdyti užteko mažiau darbuotojų, ar pareiškėjo funkcijos iš viso išliko. Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti yra aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo įstaigos (institucijos) struktūra (sandara) ir kaip ji pakito ir ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tik tokie, kuriais siekiama pagrįsti valstybės tarnautojo atleidimą iš valstybės tarnybos. Taip pat byloje svarbu nustatyti, ar atsakovė pagrįstai ir teisėtai nepasiūlė pareiškėjui kitų pareigų, o konstatavusi, jog nėra kitų pareigų, kurias būtų galima pasiūlyti pareiškėjui (valstybės tarnautojui), pareiškėją atleido iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto skyriaus vedėjo pareigų.
Joniškio rajono savivaldybės taryba 2012 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimą Nr. T-165 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės administracijos struktūros pakeitimo ir patvirtinimo“, kuriuo pakeitė Joniškio rajono savivaldybės administracijos struktūrą ir panaikino Civilinės metrikacijos, Informacinių technologijų, Juridinį, Kraštotvarkos ir architektūros, Socialinės paramos, Sveikatos, Vietinio ūkio ir turto skyrius bei vyriausiųjų specialistų, nepriklausančių padaliniui, pareigybes: aplinkos apsaugos; civilinės saugos; mobilizacijos; paveldosaugos; savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus. Patvirtino naujus skyrius: Architektūros ir teritorijų planavimo; Infrastruktūros; Socialinės paramos ir sveikatos; Teisės ir metrikacijos (1 t., b. l.9-10). Palyginus panaikinto Vietinio ūkio ir turto skyriaus veiklos nuostatus (patvirtinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. A-835, 1 t., b. l.138-139), aplinkos apsaugos; civilinės saugos; mobilizacijos; paveldosaugos vyriausiųjų specialistų, nepriklausančių padaliniui, pareigybių aprašymus ir naujai įsteigto Infrastruktūros skyriaus veiklos nuostatus (patvirtinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. A-942, 1 t., b. l. 140-142) matyti, jog visi Vietinio ūkio ir turto skyriaus uždaviniai ir funkcijos, vyriausiųjų specialistų funkcijos aplinkos apsaugos, civilinės saugos ir mobilizacijos, sanitarijos ir viešosios tvarkos užtikrinimo srityje buvo perduoti Infrastruktūros skyriui. Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. T-225 patvirtintas Infrastruktūros skyriaus Viešosios tvarkos poskyris (1 t., b. l.16).
Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A-618 Vietinio ūkio ir turto skyriuje buvo patvirtintos pareigybės: skyriaus vedėjo – A lygio 11 kategorijos, trys vyriausiųjų specialistų – A lygio 9 kategorijos ir viena vyresniojo specialisto – A lygio 8 kategorijos (1 t., b. l.167-168). Naujame Infrastruktūros skyriuje įsteigtos skyriaus vedėjo pareigybė – A lygio 12 kategorija, taip pat trys vyriausiųjų specialistų – A lygio 9 kategorijos ir viena vyresniojo specialisto – A lygio 8 kategorijos bei Infrastruktūros skyriaus Viešosios tvarkos poskyrio vedėjo A lygio 10 kategorijos pareigybė ir dvi vyriausiųjų specialistų – A lygio 9 kategorijos pareigybės – civilinės saugos ir mobilizacijos bei aplinkos apsaugos ir sanitarijos srityse (1 t., b. l. 51, 67-86).
Žemesnės instancijos teismas
Palyginus pareiškėjo eitų Vietinio ūkio ir turto skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, patvirtintą Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A-618 (1 t., b. l.175-177), ir Infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, patvirtintą Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-959 (1 t., b. l.67-68), matyti, jog Infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme naujai apibrėžta pareigybės paskirtis, išplėsta veiklos sritis, nustatant, jog skyriaus vedėjo pareigybė reikalinga infrastruktūros plėtros politikai Joniškio rajono savivaldybėje įgyvendinti, aplinkosaugos, sanitarijos, viešosios tvarkos užtikrinimo, civilinės saugos ir mobilizacijos administravimo funkcijų vykdymui užtikrinti. Infrastruktūros skyriaus vedėjo funkcijos praplėstos, pridedant funkciją – koordinuoja ir kontroliuoja infrastruktūros, aplinkosaugos, sanitarijos, viešosios tvarkos užtikrinimo, civilinės saugos ir mobilizacijos administravimo funkcijų vykdymą. Taip pat atsakovė pakeitė pareigybės kategoriją iš 11 į 12.
Teismo nuomone, prie Vietinio ūkio ir turto skyriaus prijungus vyriausiųjų specialistų funkcijas aplinkos apsaugos, civilinės saugos ir mobilizacijos, sanitarijos ir viešosios tvarkos užtikrinimo srityje ir įsteigus vieną Infrastruktūros skyrių, sudarė pagrindą atsakovei analizuoti naujo skyriaus uždavinius ir funkcijas bei, atsižvelgus į juos, tvirtinti valstybės tarnautojų pareigybės aprašymus bei pakeisti Infrastruktūros skyriaus vedėjo pareigybės paskirtį, veiklos sritį, kategoriją.
Nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad pareigybės aprašymas iš esmės pasikeitė, t. y. atsižvelgiant į pakeistų funkcijų pobūdį buvo pakeista kategorija, atitinkamai buvo padidintas atlyginimas, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo tik pakeistas pareigybės aprašymas. Teismas konstatuoja, jog pareiškėjo eitos Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto skyriaus vedėjo A lygio 11 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos buvo realiai panaikintos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nustatęs valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktą, turi patikrinti, ar atsakovė tinkamai užtikrino Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytą pareiškėjo garantiją dėl paskyrimo į kitas pareigas.
Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo privalo būti priimtas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011 pažymėjo, kad VTĮ 43 straipsnio 1 dalies norma yra skirta karjeros valstybės tarnautojui, kurio užimama pareigybė naikinama, t. y. situacijai, kai valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų procedūra dar nepasibaigė, todėl ji turi būti aiškinama (suprantama) kaip atitinkama garantija tarnautojui tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje. Pažymėta, kad tuo ši teisės norma iš esmės skiriasi nuo to paties straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcija), kuri yra adresuota buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, kuris buvo atleistas iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, ir yra skirta nustatyti atitinkamas garantijas šiai kategorijai priklausantiems asmenims.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad iš nurodytos teisės normos matyti, kad prielaida ją taikyti yra atitinkamas darbdavio (pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 14 d., nagrinėjamoje situacijoje juo yra atsakovė) sprendimas panaikinti dėl tam tikrų priežasčių atitinkamą valstybės tarnautojo užimamą pareigybę. Kalbant apie tokio sprendimo (sprendimo dėl būsimo pareigybės panaikinimo) sąsają su aptariamoje teisės normoje numatytu pranešimu (įspėjimu) apie pareigybės panaikinimą, būtina pažymėti, kad nurodyto įspėjimo paskirtis yra suteikti valstybės tarnautojui patikimą ir tikrovę atitinkančią informaciją apie jo užimamos pareigybės naikinimą ir suteikti jam (priklausomai nuo įspėjimo trukmės) atitinkamą laiką apsispręsti dėl galimybės tęsti tarnybą iš esmės tokiomis pačiomis sąlygomis (būti paskirtam į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas) arba kitomis, palyginus su naikinama pareigybe, karjeros požiūriu blogesnėmis sąlygomis (būti paskirtam į žemesnės kategorijos pareigas), taip pat socialine prasme suteikti jam galimybę pasiruošti galimam būsimam atleidimui iš pareigų. Tai reiškia, kad gavusiam įspėjimą apie jo užimamos pareigybės panaikinimą valstybės tarnautojui per visą šio įspėjimo galiojimo laikotarpį (nuo įspėjimo gavimo dienos iki pareigybės faktiško panaikinimo dienos) darbdavio turi būti teikiama visa (išsami) informacija apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti, vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą. Tai taip pat reiškia, kad tokioje situacijoje darbdavys, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatų garantinį pobūdį, privalo elgtis gavusio paminėtą įspėjimą valstybės tarnautojo atžvilgiu atsakingai, sąžiningai ir aktyviai ta prasme, kad būtų sudaryta galimybė šiam tarnautojui gauti su jo pareigybės panaikinimu sietiną ir šioje teisės normoje nustatytoms garantijoms įgyvendinti reikšmingą informaciją.
Akcentuodama nurodyto darbdavio elgesio sąžiningumo ir atsakingumo aspektus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija pažymėjo, kad šių kriterijų neatitinkančiu gali būti pripažintas toks darbdavio elgesys, kai (pavyzdžiui) pareigybių, į kurias, laikantis paminėtų Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies sąlygų, gali pretenduoti valstybės tarnautojas, aprašymai yra patvirtinami arba tuo pačiu su faktiniu pareigybės panaikinimo laiku, arba vėliau. Tokioje situacijoje būtų galima konstatuoti, kad atleidžiamas iš pareigų valstybės tarnautojas buvo dirbtinai pašalintas iš jam gyvybiškai svarbios jo pareigybės panaikinimo procedūros ir tokiu būdu buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai tęsti tarnybą pas darbdavį bei pačios Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje jam nustatytos garantijos.
Kalbant apie šioje administracinėje byloje nagrinėjamą situaciją, teismas pažymi, kad 2012 m. rugsėjo 4 d. įspėjime (pranešime) (1 t., b. l. 8) apie pareiškėjo užimamos pareigybės panaikinimą 2013 m. sausio 7 d. buvo nurodyta, kad šis panaikinimas yra siejamas su atsakovės struktūriniu pertvarkymu, tai yra Joniškio rajono savivaldybės administracijos struktūros pakeitimu ir kai kurių pareigybių panaikinimu. Šiame įspėjime buvo pateikta nuoroda į tokio pertvarkymo lokalinį teisinį pagrindą: Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. T-165 ir savivaldybės administracijos direktoriaus 2012m. rugsėjo 3 d. įsakymą A-750. Iš savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo matyti, kad juo buvo patvirtinta nauja Joniškio rajono savivaldybės administracijos struktūra (kurioje Vietinio ūkio ir turto skyriaus nebeliko, įsteigtas Infrastruktūros skyrius, prie jo prijungtos kai kurių panaikintų vyriausiųjų specialistų, nepriklausančių padaliniui, funkcijos), po to tarybos 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. T-225 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas pakeistas Infrastruktūros skyriuje įsteigiant Viešosios tvarkos poskyrį, šiuos sprendimus vykdyti buvo pavesta savivaldybės administracijos direktoriui (1 t., b. l. 16). Iš savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. A-961 (1 t., b. l.147) matyti, kad naujame Infrastruktūros skyriuje įsteigta šio skyriaus vedėjo (A lygio 12 kategorijos) pareigybė ir buvo įsteigtos pareigybės: vyriausiojo specialisto (energetikos), karjeros valstybės tarnautojo (A lygis, 9 kategorija), vyriausiojo specialisto (susisiekimo), karjeros valstybės tarnautojo (A lygis, 9 kategorija), vyriausiojo specialisto (turto valdymo), karjeros valstybės tarnautojo (A lygis, 9 kategorija), vyresniojo specialisto (statinių naudojimo priežiūros), karjeros valstybės tarnautojo (A lygis, 8 kategorija); Infrastruktūros skyriaus Viešosios tvarkos poskyrio vedėjo, karjeros valstybės tarnautojo (A lygis, 10 kategorija), Infrastruktūros skyriaus Viešosios tvarkos poskyrio vyriausiojo specialisto (civilinės saugos ir mobilizacijos), karjeros valstybės tarnautojo (A lygis, 9 kategorija), Infrastruktūros skyriaus Viešosios tvarkos poskyrio vyriausiojo specialisto (aplinkos apsaugos ir sanitarijos), karjeros valstybės tarnautojo (A lygis, 9 kategorija) (1 t., b. l. 153).
Palyginus šias naujo skyriaus pareigybes su pareigybėmis, kurios buvo panaikintame Vietinio ūkio ir turto skyriuje, matyti, kad A lygio 11 kategorijos pareigybės neliko, tačiau įsteigtos žemesnės kategorijos A lygio 10 kategorijos, A lygio 9 kategorijos pareigybės. Išvardintos faktinės bylos aplinkybės, teismo manymu, leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas turėjo pagrįstus lūkesčius, kad naujame skyriuje galės užimti žemesnės kategorijos pareigas. Todėl, sprendžiant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje pareiškėjui nustatytų garantijų laikymosi klausimą, ypatingą reikšmę įgyja paminėtame naujai įsteigtame skyriuje numatytų pareigybių aprašymų patvirtinimas ir tokio patvirtinimo laikas bei pareiškėjo susipažinimo su šiais dokumentais faktas.
Šiame kontekste pastebėtina, kad Infrastruktūros skyriaus pareigybės patvirtintos administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-961 (1 t., b. l.147), 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A-1050, pareigybių aprašymai – 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. A-959 (1 t., b. l. 67), 2012 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A-1051 (1 t., b. l. 69). Byloje nėra duomenų, jog atsakovė supažindino pareiškėją su šiais lokaliniais teisės aktais. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog informacijos apie naujai įsteigtas pareigybes pareiškėjui nepateikė, nes pareiškėjas neatitiko pareigybių aprašymuose keliamų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų. Infrastruktūros skyriaus vyriausiųjų specialistų, kurių pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus atitiko pareiškėjas, pareigos buvo siūlomos analogiškas pareigas iki struktūrinių pertvarkymų savivaldybės administracijoje ėjusiems specialistams. Todėl, atsakovės nuomone, būtų buvę neprotinga informuoti pareiškėją apie steigiamas pareigybes, kurios antrą dieną po patvirtinimo siūlomos analogiškas pareigas vykdžiusiems Vietinio ūkio ir turto skyriaus vyriausiesiems specialistams, ir taip sukurti pareiškėjui nepagrįstus lūkesčius, kad jis gali būti į jas paskirtas (1 t. b. l. 136).
Teismo nuomone, išvardintos faktinės bylos aplinkybės, atsakovės argumentai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovė, kaip darbdavys, elgėsi nesilaikydama aukščiau aptarto sąžiningo ir atsakingo elgesio modelio ir, taip elgdamasi, iškreipė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytų garantijų prigimtį bei aukščiau aptartą įspėjimo (pranešimo) apie pareigybės panaikinimą paskirtį. Atsakovė, numatydama atitinkamos pareigybės panaikinimą, per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos nesuteikė pareiškėjui visos (išsamios) informacijos apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-1367/2011, Nr. A143-1371/2011), tuo pažeidė pareiškėjo teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje ta prasme, kad turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas. Atsakovė pareiškėją visiškai eliminuodama iš šios procedūros užkirto kelią pareiškėjui pretenduoti į naujai steigiamas Joniškio rajono savivaldybės administracijos pareigybes bei pateikti savo argumentus dėl tokio pretendavimo. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies požiūriu tai reiškia, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrinta minėtoje normoje įtvirtinta garantija. ABTĮ taikymo prasme tai yra pagrindas pripažinti, kad tokiu būdu buvo pažeistos pagrindinės procedūros – taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei administracinio sprendimo pagrįstumą, o tai yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-1367/2011, Nr. A143-1371/2011).
Minėta, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog atsakovė naikindama pareiškėjo užimtą pareigybę, pareiškėjui būtų siūliusi užimti kitas to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės kategorijos (valstybės tarnautojo sutikimu) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, vertinusi pareiškėjo pirmumo teisę būti paliktam valstybės tarnyboje. Todėl, teismo nuomone, nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą teismas neturi teisinio pagrindo nustatinėti naujų aplinkybių dėl pareiškėjo pretendavimo į tam tikras pareigas ar pirmumo teisės likti valstybės tarnyboje, nes toks teisminis nagrinėjimas būtų laikomas administracinės procedūros (atleidimo iš valstybės tarnybos naikinat pareigybę) dalimi (jos tąsa), o teismo užduotis yra kitokia – patikrinti ir teisės taikymo požiūriu įvertinti jau priimto administracinio sprendimo (tuo pačiu ir šio sprendimo priėmimo procedūros) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-1367/2011).
Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo atleidimas iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto skyriaus vedėjo A lygio 11 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų pripažintinas neteisėtu.
LR darbo kodekso 130¹ straipsnis reglamentuoja grupės darbuotojų atleidimo procedūrą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, grupės darbuotojų atleidimu laikomi darbo sutarčių nutraukimai, kai per trisdešimt kalendorinių dienų dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, darbovietės struktūrinių pertvarkymų ar dėl kitų priežasčių, nesusijusių su atskiru darbuotoju, numatoma atleisti iš darbo:
1) dešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo dvidešimties iki devyniasdešimt devynių darbuotojų;
2) ne mažiau kaip dešimt procentų darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų;
3) trisdešimt ir daugiau darbuotojų įmonėse, kuriose dirba trys šimtai ir daugiau darbuotojų. Pagal straipsnio 2 dalį, grupės darbuotojų atleidimais nelaikomi atvejai, kai darbuotojai atleidžiami iš darbo suėjus darbo sutarties (terminuotos, sezoninės, trumpalaikės) terminui.
Pagal LR DK 130¹ str. 3 d., apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Vyriausybės nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą. Darbo sutartis negali būti nutraukiama pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais ( 4 dalis).
Atsakovė nurodė, jog 2012-09-01 Joniškio rajono savivaldybės administracijoje dirbo 110 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, ir 79 valstybės tarnautojai (iš viso 189). Savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. A-750 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės administracijos kai kurių pareigybių panaikinimo“ nuo 2013 m. sausio 7 d. naikino pareigybes 9 darbuotojų ir 28 karjeros valstybės tarnautojų, dirbusių naikinamuose savivaldybės administracijos skyriuose (1 t., b. l.160).
Taigi, atsakovė struktūrinių pertvarkymų metu numatė atleisti daugiau kaip dešimt procentų darbuotojų, todėl pagal DK 130¹ str. 1 d. 2 p. pripažintina, jog atsakovė buvo numačiusi atleisti darbuotojų grupę.
Byloje nėra duomenų, jog atsakovė apie numatomą grupės atleidimą informavo darbo biržą. Atsakovė nurodė, jog darbo biržai apie darbuotojų atleidimą nepranešė, nes nemano, jog nagrinėjamu atveju buvo vykdomas grupės atleidimas, kadangi realiai struktūrinių pertvarkymų metu 2013 m. sausio 7 d. atleido 4 karjeros valstybės tarnautojus ir 4 darbuotojus, dirbusius pagal darbo sutartį. Teismas atsakovės argumentą atmeta kaip neteisėtą, kadangi LR DK numato pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą, o ne apie įvykdytą atleidimą.
Teismas konstatuoja, jog atsakovė pažeidė LR DK 130¹ str. numatytą pareigą, tačiau, teismo nuomone, šis pažeidimas nėra esminis, kuriam esant būtų galima taikyti ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.
Valstybės tarnybos įstatymas nenustato, kaip turi būti kompensuojama valstybės tarnautojui, kai jo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, taikytinas LR darbo kodekso 300 straipsnis.
Žemesnės instancijos teismas
LR darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas teismui nepateikė reikalavimo grąžinti pareiškėją atgal į valstybės tarnybą, todėl jo pažeistos teisės turi būti ginamos Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalyje numatytu alternatyviu pažeistų darbuotojo teisių gynybos būdu.
Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. AP-6 dalis, kuria pareiškėjas atleistas iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto skyriaus vedėjo pareigų nuo 2013 m. sausio 7 d., naikintina nustatant, kad D. V. iš valstybės tarnybos atleidžiamas teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Atitinkamai pareiškėjui priklauso išeitinė išmoka, apskaičiuojama pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies taisykles, ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos (2013 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Teismas pažymi, kad jeigu darbdavys, atleisdamas darbuotoją iš darbo, jau yra sumokėjęs Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą išmoką, teismui pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu bei taikant Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalį, antrą kartą Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta išmoka nebepriteisiama. Nustatyta, kad pareiškėjui skundžiamo įsakymo 2 dalimi buvo išmokėta išeitinė išmoka (1 tomas, b. l. 7), todėl ji pareiškėjui nepriteisiama.
Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1279 redakcija) nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjui iš atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, tai yra 2013 m. sausio 7 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjo vidutinį vienos dienos darbo užmokesčio dydį.
Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš atsakovės 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo pablogėjo pareiškėjo sveikata, nuolat turi naudoti įvairius vaistus – kankina nemiga, jaučia nerimą, padidėjo kraujospūdis. Kiekviena žinutė, pasirodžiusi spaudoje, kuri susijusi su darbu, jį veikia psichologiškai, jaučiasi įžeistas, pažemintas, neteisingai įvertintas, jaučia buvusių bendradarbių ignoravimą. Nori, kad tiesa išaiškėtų, kad būtų sugrąžinta jo reputacija. Šiuo metu neturi darbo, iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, susirasti naują darbą labai sunku.
Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, taikytinas Darbo kodekso 250 straipsnis, kuriame numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu.
Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos aplinkybes, pripažįsta, kad pareiškėjas dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, tai yra neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos, patyrė neturtinę žalą, tai yra dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją. Teismas pažymi, jog pareiškėjas byloje neįrodė, jog dėl neteisėto pareiškėjo atleidimo sutriko jo sveikata, todėl teismas sprendžia, jog pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Teismas nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo pinigais dydį atsižvelgia į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neteisėtų veiksmų trukmę; pažeidimo įtaką tolesniam pareiškėjo gyvenimui; ar pareiškėjo teisės yra pažeistos negrįžtamai; ar neturtinės žalos nepriteisimo atveju pareiškėjo pažeistos teisės iš esmės liktų neapgintos, t. y. nebūtų pasiektas kertinis teisinės valstybės principas dėl pažeistų teisių teisminio gynimo, sprendžia, kad pareiškėjui priteistina 2 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti (Žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-492-1806-12).
Pareiškėjas skundu teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jų dydį patvirtinančius įrodymus pateiks vėliau. Teismo posėdžio metu pareiškėjas, jo atstovas šio prašymo nepatikslino, įrodymų nepateikė, todėl jo prašymas paliekamas nenagrinėtu. Pažymėtina, jog ABTĮ 45 straipsnis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 43-45 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. V. atstovo advokato Mindaugo Balevičiaus pasirašytą skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti pareiškėjo D. V. atleidimą iš valstybės tarnybos (Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto skyriaus vedėjo pareigų, pareigybės lygis – A, kategorija – 11) neteisėtu.
Panaikinti 2013 m. sausio 2 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos įsakymo Nr. AP-6 1 dalį ir pripažinti, kad pareiškėjas D. V. iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto skyriaus vedėjo A lygio 11 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų atleistas teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti pareiškėjui D. V. iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. sausio 7 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į pareiškėjo vidutinį vienos dienos darbo užmokesčio dydį.
Priteisti iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos pareiškėjui D. V. 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjo D. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.