- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-08
- Bylos Nr.
- ATP-510-360/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01531-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Pažeidėjas
- J. S.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2014-04-12, 13.00 val., vairuodamas automobilį VAZ 2103, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, išvažiavo iš šalutinio kelio, pažeisdamas kelio ženklo „Duoti kelią“ reikalavimą, ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu. Iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai, nuvažiavo. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutarimu J. S. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą. Teismas J. S. taip pat pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu galutinė nuobauda J. S. paskirta 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-21 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl jo kaltės. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad jo ir nukentėjusiojo Z. G. vairuojamos transporto priemonės kontaktavo šonais, tai yra jo mašina galiniu kairiu sparnu galimai lietėsi su Z. G. priekiniu dešinu sparnu. Tokio pobūdžio kontaktas nėra būdingas, kai pagrindiniu keliu važiuojančią mašiną blokuoja iš šalutinio kelio išvažiavusi transporto priemonė, nes iš mašinų apgadinimų matyti, kad mašinos kontaktavo būdamas lygiagrečiai viena kitos atžvilgiu, vadinasi susidūrimo metu judėjo viena kryptimi. Tai prieštarauja prielaidai, kurią iškėlė nukentėjusysis ir kurios laikėsi Klaipėdos miesto apylinkės teismas, esą jis, J. S., išvažiavo iš šalutinio kelio į žiedą prieš pat nukentėjusiojo vairuojamą transporto priemonę ir trenkėsi į ją šonu. Išvažiuojant iš šalutinio kelio trenktis į pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę galima statmenai ar kitokiu kampu ir toks susidūrimas palieka visai kitokio pobūdžio transporto priemonių apgadinimus, kurie nėra panašūs į tuos, kurie užfiksuoti šioje byloje. Tuo tarpu šioje byloje iš transporto priemonių apgadinimų matyti, kad jos praslydo viena kitos atžvilgiu, todėl nėra pagrindo teigti, kad tai jis trenkėsi į Z. G. Jeigu jau kalbėti apie atsitrenkimą, tai teisinga būtų konstatuoti, kad tai Z. G. trenkėsi į jį, nes Z. G. kontaktavo su J. S. transporto priemonės galine dalimi.
Toliau apeliantas teigia, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog nukentėjusiojo transporto priemonė stovi tarp 1 ir 2 antros Jakų žiedo juostos. Tai rodo, kad kontakto metu Z. G. nebuvo 1 eismo juostoje. Iš fotonuotraukų ir transporto priemonių apgadinimų pobūdžio galima daryti išvadą, kad kontaktas tarp transporto priemonių įvyko, Z. G. rikiuojantis iš 2 eismo juostos į 1 eismo juostą. Būtent tuo metu jis ir kliudė savo priekiniu dešiniu sparnu galinį kairįjį jo automobilio sparną. Šios aplinkybės paneigia jo kaltę dėl eismo įvykio ir kelia klausimų dėl Z. G. kaltės. Pažymėtina, kad įvykio aplinkybės teismo buvo atkurtos vien tik iš nukentėjusiojo pasakojimo. Policijos pareigūnai apklausti teisme, nematė paties įvykio ir taip pat vadovavosi vien tik Z. G. pasakojimu. Jokių kitų objektyvių jo kaltės įrodymų byloje nesurinkta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo akcentuoja, jog patikimų duomenų, remiantis, kuriais būtų galima konstatuoti jo kaltę dėl eismo įvykio nėra. Atvirkščiai, iš nuotraukų ir apgadinimų pobūdžio galima daryti išvadą, jog dėl eismo įvykio yra kaltas Z. G.
Toliau apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė netinkamą išvadą, jog jis, J. S., padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 str. 1 d. Pažymėtina, kad tame straipsnyje aprašytas pažeidimas, tai yra pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, gali būti padaromas tik tyčia. Iš byloje esančių jo paaiškinimų ir transporto priemonių apgadinimų matyti, kad kontaktas buvo nežymus ir jis tai laikė rato gaubto nukritimu. Taigi jis nesuprato, jog įvyko eismo įvykis ir sąžiningai klydo. Kalbant apie asmens pareigą suprasti, jog buvo eismo įvykis, šioje vietoje teismas turėjo įvertinti ir jo amžių, kuris yra 78 metai. Kiekviena byla privalo būti išnagrinėjama individualiai, turi būti atsižvelgta į visas tos bylos aplinkybes, nuobaudos privalo būti individualizuotos. Taigi ir teismas privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens amžių kaip veiksnį galėjusį įtakoti jo gebėjimą suvokti, jog įvyko eismo įvykis, o ne nuo rato nukrito gaubtas.
Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisinga dar ir dėl to, kad paskirtoji nuobauda neatitinka nuobaudos tikslų. Nors jis pats neprašė, tačiau teismas privalėjo taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti jam mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Kaip viena iš atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių yra tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų. Be to, jis yra našlys. Miręs ir jo sūnus (mirties liudijimai pridedami). Vienintelis jo pragyvenimo šaltinis – pensija, kurios apmokėti paskirtą baudą nepakanka. Transporto priemonė jis naudoja tam, kad galėtų nuvykti prie žmonos ir sūnaus kapų Gargžduose. Jis pats gyvena vienas Klaipėdoje. Netekus teisės vairuoti, jis negalėtų savarankiškai vykti į kapus, nors į kapus vyksta po 2 kartus per savaitę.
Pažymėtina, kad šioje byloje analizuojama jo veika pripažintina kaip nepavojinga, net jeigu teismas ir pripažintų, jog pakanka įrodymų patvirtinančių jo kaltę ir tyčią. Būtina įvertinti jo asmenybę, amžių ir jo administracinių teisės pažeidimų istoriją. Jis neturi jokių galiojančių nuobaudų. Nėra jokio pagrindo jį bausti pagal ATPK 130 str. 1 d. numatytą sankciją, net pagal jos minimumą. Jam taikytinas ATPK 30¹ straipsnis, nes darytina išvada, kad net iš švelnesnėmis nei įstatymo sankcijos minimumas priemonėmis bus pasiekti nuobaudos tikslai. Nėra jokio pagrindo taikyti pažeidėjo atžvilgiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o jam skirtina piniginė bauda mažintina teismo nuožiūra, įvertinus visas bylos aplinkybes ir pažeidėjo amžių bei pajamas.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas pateikė atsiliepimą ir prašo administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-21 nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinėn atsakomybėn patrauktą J. S. pripažino kaltu ir nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Nagrinėjamoje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad J. S. 2014-04-12, 13.00 val., vairuodamas automobilį VAZ 2103 išvažiavo iš šalutinio kelio, pažeisdamas kelio ženklo „Duoti kelią“ reikalavimą, ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu. Iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai, nuvažiavo. Byloje surinktų duomenų visuma taip pat patvirtina, kad įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.
Konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. padarė ATPK pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad apeliantas negalėjo nesuprasti to, jog jis ne tik sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.
Apygardos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju be visų kitų administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų, ypač reikšmingi yra paties apelianto parodymai, duoti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. parodė, kad važiavo iš Gargždų, pravažiavo autostradą, pasuko į dešinę norėdamas važiuoti į prekybos uosto garažus, už 50 metrų važiavo mašina, o už jos autobusas, jo posūkis jau buvo įjungtas, jis pasuko į pirmą juostą, išgirdo suskambant garsą (kaip skarda), pirma pristabdė, galvojo, kad skarda. Galvojo, nukrito rato gaubtas, ir nuvažiavo ramiai į garažą, pastatė mašiną ir nuėjo namo. Kai atvažiavo į garažą, mašinos neapžiūrėjo (b. l. 23).
Taigi, šiais savo parodymais pats apeliantas teisme patvirtino, jog įsukęs į žiedo pirmą juostą girdėjo skardų garsą. Kartu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauko J. S. pozicija yra prieštaringa bei visiškai nenuosekli. Tokia išvada darytina todėl, kad, pirmiausia, apeliantas teigė tariamai galvojęs, jog nukrito rato gaubtas, tačiau garaže pastatęs mašiną jos neapžiūrėjo. Tokiu būdu J. S. laikosi versijos, jog nepajuto jokio kontakto su kitu automobiliu ir nieko nežino apie jokį eismo įvykį.
Tačiau atsakydamas į teisėjos klausimą pažeidėjas nurodė, kad jis negalvojo, kad jam reikalinga sustoti, nes galvojo, kad nuo rato nukrito gaubtas. Jis nesusidūrė, jam įvažiavo į automobilio užpakalį (b. l. 24). Taip J. S. netiesiogiai patvirtino, jog tikrai suprato, kad įvyko eismo įvykęs, nes, anot jo, jam įvažiavo į automobilio užpakalį.
Apygardos teismas akcentuoja ir tai, kad byloje esančios foto nuotraukos iš eismo įvykio vietos patvirtina, kad susidūrimo metu automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, buvo apgadintas pakankamai ženkliai, t. y. iš foto nuotraukų labai aiškiai matosi, kad yra apgadintas šio automobilio priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas (b. l. 14-17). Minėtos foto nuotraukos taip pat patvirtina, kad ir apelianto automobiliui VAZ 2103, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, buvo padaryti aiškūs apgadinimai: apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (b. l. 18-19). Todėl apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. negalėjo nepajusti ir suprasti to, kad sukėlė eismo įvykį. Įvertinus abiem automobiliam padarytus apgadinimus, darytina išvada, kad kontaktas tarp minėtų automobilių turėjo būti pakankamai stiprus bei garsus. Be to, kaip jau minėta, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. duodamas nenuoseklius parodymus teisme nurodė, kad jam įvažiavo į automobilio užpakalį.
Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas visus apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad jis nesuprato, jog įvyko eismo įvykis ir sąžiningai klydo, atmeta kaip nepagrįstus.
Apeliaciniam skunde taip pat dėstoma daug argumentų apie tai, kad iš nuotraukų ir apgadinimų pobūdžio galima daryti išvadą, jog dėl eismo įvykio yra kaltas Z. G., o ne jis, J. S. Tačiau nagrinėjamu atveju tokie apelianto samprotavimai yra nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.
Apygardos teismas sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Tai, kad apeliantas pateikia savo įvykio versija ir aiškina, jog Z. G. trenkėsi į jį, nes Z. G. kontaktavo su jo transporto priemonės galine dalimi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjo gynybinės pozicijos ir siekimo išvengti administracinės atsakomybės.
Iš byloje esančių policijos pareigūnų Tarnybinių pranešimų matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog Jakų žiedinėje sankryžoje yra eismo įvykis ir, kad vienas automobilis yra pasišalinęs. Policijos pareigūnai nuvyko į eismo įvykio vietą, kuri buvo detaliai nufotografuota, taip pat nubraižyta eismo įvykio vietos schema (b. l. 4-6). Policijos pareigūnų nubraižyta eismo įvykio schema aiškiai patvirtina, jog nukentėjusysis Z. G. vairavęs automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, važiavo pagrindinio keliu (b. l. 6). Šios schemos objektyvumu abejoti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi ji buvo nubraižyta ne kelių eismo įvykio dalyvių, o policijos pareigūnų, kurie visiškai nesuinteresuoti neteisingai užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes.
Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. S. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Jo kaltė padarius šiuos administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta visiškai.
Pažeidėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Tačiau apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvams.
Apeliaciniame skunde taip pat yra suformuotas prašymas skirti J. S. mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudą, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, t. y. apeliaciniame skunde prašoma pažeidėjui taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Tačiau nagrinėjamu atveju toks prašymas yra visiškai nepagrįstas.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Šiuo atveju jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų pažeidėjui paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, byloje nenustatyta. Priešingai, administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. nei jį suradus policijos pareigūnams iš karto po įvykio, nei bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme savo kaltės nepripažino. Apeliaciniame skunde išdėstyta pažeidėjo pozicija dėl eismo įvykio taip pat neleidžia teigti, jog jis nors kiek gailėtųsi pasišalinęs iš eismo įvykio vietos ir pripažintų savo kaltę. Todėl taikyti apeliantui ATPK 30¹ str. nuostatas nėra jokio pagrindo.
Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas pažeidėjui administracinę nuobaudą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jis yra sulaukęs 65 metų. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai nenustatė pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, apeliantui už padarytus administracinius teisės pažeidimus paskyrė minimalias straipsnių sankcijose numatytas administracines nuobaudas, kurios nagrinėjamu atveju yra optimalios (teisingos ir protingos).
Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-21 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.