Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo prokurorės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės 2018 m. birželio 5d. nutarties , kuria baudžiamoji byla dėl V. S. pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1d., 222 str. 1d. , perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2018-05-03 Vilniaus miesto apylinkės teisme su kaltinamuoju aktu gauta baudžiamoji byla, kurioje

V. S. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 apgaulingai tvarkė UAB „R“ apskaitą, t. y.

- Nuo 2013-05-09 iki 2016-06-30 būdamas UAB „R“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) direktoriumi, būdamas atsakingas pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. nuostatą - ,,už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ ir 21 str. nuostatą - „už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“ laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-04-11 tyčia pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) Nr. IX-574: 4 str. nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 str. 2 d. nuostatą, kad ,, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. nuostatą, kad ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 str. 1 d. 4, 5 punktų nuostatas, kad ,,privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“ ir 13 str. 3 d. nuostatą, kad ,,įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“:

- Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 vykdydamas UAB „R“ veiklą, t. y. statybos darbų generalinio rangovo funkcijas organizavo klientams statybos paslaugų teikimą, dalies gautų pajamų neįtraukė į UAB „R“ apskaitos registrus, apyvartos žiniaraščius už bendrą 338107,10 Lt. (97922,58 eurų) sumą, bei patvirtinančių dokumentų apie parduotas prekes ar paslaugas nepateikė įmonės apskaitą tvarkiusiai buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei UAB „T“, o tiksliau darbuotojai (buhalterei) L. S., kuri nežinojo apie paslaugų ar prekių pirkimą ar pardavimą, bei be apskaitos dokumentų, bei gautų pajamų, bei išlaidų neįtraukė į UAB „R“ apskaitą, dėl ko neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio iš viso sumoje 314046 eurų.

- Taip pat jis, V. S., siekdamas nuslėpti UAB „R“ vykdomus sandorius (prekių ir paslaugų pirkimus bei pardavimus) ir neapskaitytų grynųjų pinigų buvimą bendrovės kasoje, tyčia įmonėje nevedė avansinės apyskaitos registro, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų, ilgalaikio turto ir atsargų apskaitos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo registrų, kasos knygos, didžiosios knygos ar kito suvestinių sąskaitų apskaitos registro, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „R“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31, taip nuslepiant realias įmonės gautas pajamas ir patirtas išlaidas.

Tokiais savo veiksmais V. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Taip pat V. S. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas neteisingus duomenis apie UAB „R“ pajamas, pelną, turtą, bei jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai, t.y.

- Nuo 2013-05-09 būdamas UAB „R“ direktoriumi, už mokestinį laikotarpį nuo 2014 metų sausio 1 d. iki 2015 metų gruodžio 31 d., siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio ir pasitelkęs šiam tikslui įmonės apskaitą tvarkiusios buhalterines paslaugas teikiančios įmonės UAB „T“ darbuotoją (buhalterę) L. S., kuri nežinojo apie jo apgaulingai tvarkomą UAB „R“ buhalterinę apskaitą ir kuri, suklaidinta jo, įrašė į kas mėnesines pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 neteisingus duomenis apie UAB „R“ pajamas, pelną bei turtą, t. y deklaracijų eilutėje Nr. 11 nurodė neteisingus duomenis apie įmonės gautas apmokestinamąsias pajamas, to pasekoje deklaracijų eilutėje Nr. 29 nurodė neteisingas įmonės atliktų pardavimų PVM sumas, bei deklaracijų eilutėje Nr. 22 žinomai neteisingai nurodė įmonės pirkimo PVM duomenis (PVM atskaitą didinančius duomenis) ir kurias, pasinaudodama elektroninio deklaravimo sistema kas mėnesį nuo 2014-05-14 iki 2016-02-25 pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl ko neapskaitė bei nedeklaravo visų įmonės gautų apmokestinamųjų pajamų, ko pasekoje neapskaičiavo (išvengė), nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 314046 eurų mokėtino pridėtinės vertės mokesčio.

- Nuo 2013-05-09 būdamas UAB „R“ direktoriumi, už mokestinį laikotarpį nuo 2014 metų sausio 1 d. iki 2015 metų gruodžio 31 d., siekdamas išvengti pelno mokesčio ir pasitelkęs šiam tikslui įmonės apskaitą tvarkiusios buhalterines paslaugas teikiančios įmonės UAB „T“ darbuotoją (buhalterę) L. S., kuri nežinojo apie jo apgaulingai tvarkomą UAB „R“ buhalterinę apskaitą ir kuri, suklaidinta jo, įrašė į 2015-12-03 metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204) neteisingus duomenis už 2014 metus nurodant, jog gautas bendrovės veiklos rezultatas – pelnas (46 deklaracijos eilutė), kuris sudaro 181378 Lt (52530 eurų), kai tuo tarpu realus bendrovės veiklos rezultatas už 2014 metus yra 235308 Lt ( 68150 eurų) pelnas ir taikant tuo laiku galiojusį pelno mokesčio tarifą (15 % nuo apmokestinamųjų pajamų), dėl to bendrovė neapskaičiavo papildomai mokėtino į biudžetą 2343 eurų pelno mokesčio. Tuomet L. S., pasinaudodama Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistema (EDS), 2015-12-03 Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė šią metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204), dėl ko bendrovė išvengė (nedeklaravo) ir nesumokėjo į biudžetą 2343 eurų mokėtino pelno mokesčio. Taip pat 2016-06-01, siekdamas išvengti pelno mokesčio ir pasitelkęs šiam tikslui įmonės apskaitą tvarkiusios buhalterines paslaugas teikiančios įmonės UAB „T“ darbuotoją (buhalterę) L. S., kuri nežinojo apie jo apgaulingai tvarkomą UAB „R“ buhalterinę apskaitą ir kuri, suklaidinta jo, įrašė į 2016-06-01 metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204) neteisingus duomenis už 2015 metus nurodant, jog gautas bendrovės veiklos rezultatas – pelnas (46 deklaracijos eilutė), kuris sudaro 11256 eurų, kai tuo tarpu realus bendrovės veiklos rezultatas už 2015 metus yra 925656 eurų pelnas ir taikant tuo laiku galiojusi pelno mokesčio tarifą (15 % nuo apmokestinamųjų pajamų), dėl to bendrovė neapskaičiavo mokėtino į biudžetą 138848 eurų pelno mokesčio. Tuomet L. S., pasinaudodama Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistema (EDS), 2016-06-01 Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė šią metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN 204), dėl ko bendrovė neapskaičiavo (išvengė), nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą 138848 mokėtino pelno mokesčio. T. y. UAB „R“ už 2014 – 2015 veiklos vykdymo metus teritoriniam mokesčių administratoriui pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204) nedeklaravo dalies gautų pajamų, bendrovės buhalterinės apskaitos registruose, apyvartos žiniaraščiuose neapskaitytų, apmokestinamųjų pajamų, ko pasekoje neapskaičiavo (išvengė), nedeklaravo ir nesumokėjo į biudžetą iš viso 141191 eurų mokėtino pelno mokesčio.

Tokiais savo veiksmais V. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 2 d., skundžiama 2018 m. birželio 5d. nutartimi baudžiamoji byla dėl kaltinimų, pareikštų V. S., buvo perduota prokurorui, teismui pripažinus , kad šioje baudžiamojoje byloje buvo surašytas kaltinamasis aktas, neatitinkantis BPK 219 str. reikalavimų , kurie trukdo bylą nagrinėti teisme.

Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė , skųsdama minėtą teismo nutartį, prašo ją panaikinti , nes ji yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismo išvada, kad kaltinamajam V. S. suformuluotas kaltinimas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, atmestina kaip nepagrįsta. Prokurorės nuomone, jam pareikštas kaltinimas yra suprantamas, jame aiškiai nustatytos nagrinėjimo teisme ribos, kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos tiek, kiek jos yra nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Iš kaltinamajam V. S. suformuluoto kaltinimo akivaizdu, kad yra nurodytas jo nusikalstamų veiksmų padarymo laikotarpis, nurodyti jo nusikalstami veiksmai, padariniai, sukelti tokiais jo veiksmais. Kaltinime V. S. inkriminuotus nusikalstamus veiksmus detalizuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-03-21 pranešime dėl nusikalstamos veikos Nr. 21.193)R-1698 esantys UAB „R“ patikrinimo metu gauti duomenys apie konkrečias UAB „T1“ metinėse pelno ir PVM deklaracijose neįrašytas (nedeklaruotas) pinigų sumas, apie dizinius ir juridinius asmenis , iš kurių šios pinigų sumos gautos , apie veiksmus, kuriais už UAB „R“ buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą. Su šiais duomenimis kaltinamasis V. S. turėjo teisę susipažinti , dėl to nėra jokio pagrindo teigti , kad tam tikrų aplinkybių nenurodymas V. S. pareikštame kaltinime gali pažeisti jo gynybos teises.

Skunde taip pat teigiama, kad, realizuojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2d. nuostatas, teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas , kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta , baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė yra į teisingą ir nešališką teismą , kurio pareiga išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Skunde konstatuojama , kad teismas neaiškias nusikalstamos veikos aplinkybes , susijusias su į UAB „ R“ apskaitą neįtrauktomis piniginėmis lėšomis , gali nagrinėdamas bylą apklausti liudytojus, juridinių asmenų atstovus specialistus . Teismo išvada, kad teismas neturi galimybių kaltinamajam e akte esančių trūkumų ištaisyti nagrinėdamas bylą .

Skunde taip pat nurodoma, kad teismo argumentai , jog BK 222 str. 1d. įtvirtintų padarinių – negalėjimu visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto , nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros , buvimas turi būti nustatomas tik specialisto išvada . Sutinkama, kad to nustatymui reikalingos specialios žinios, tačiau specialisto išvada nėra vienintelis šaltinis , kuriuo, naudojant specialias žinias, gali būti konstatuojami BK 222 str. 1d. įtvirtintų padarinių egzistavimas. Tokie padariniai, kaip rodo teisminė praktika, gali būti nustatyti kompetentingos įstaigos patikrinimo, revizijos aktais , audito ataskaita ar specialisto išvada , ekspertizės aktu. Šiuo nagrinėjamu atveju apgaulingo apskaitos tvarkymo padariniai nustatyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikso finansų ministerijos Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimo skyriaus 2017-01-30 UAB „R“ patikrinimo akte Nr. (21.60-32)Be to šių padarinių buvimą patvirtina ir 2018-01-25 UAB „T1“ dokumentų apžiūros, atliktos dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistei, protokolas. Teismui manant, kad to nepakanka aptariamų padarinių nustatymui, teismas bylos nagrinėjimo metu turi teisę skirti specialių tyrimą .

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundas atmetamas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 2str. nuostatomis , pareigą atskleisti nusikalstamas veikas , turi prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, o teismas , ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus , patikrina, juos vertina . Realizuojant konstitucinius principus , teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, be abejo turi būti aktyvus , rinkti papildomus įrodymus, keisti kaltinimą Lietuvos Respublikos BPK 256 str. numatyta tvarka. Vienok, teismo pareiga yra laikytis visų reikalavimų, keliamų kaltinamojo akto surašymui , baudžiamojo proceso normų laikymuisi , proceso dalyvių , tame tarpe ir kaltinamųjų, teisių užtikrinimui.

Tam, kad , nagrinėjant baudžiamąsias bylas , būtų tinkamai vykdomas teisingumas, nusikaltimų padarymu kaltinamas asmuo turi teisę gintis nuo aiškaus, suprantamo kaltinimo , jo gynybos teisės turi būti užtikrintos. Toks kaltinimo aiškumas, konkretumas taip pat yra reikalingas teismui , nes tik esant tinkamai ir teisingai suformuluotam kaltinimui, teismas gali aiškintis inkriminuojamo kaltinimo padarymo aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BPK 232 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad parengimo nagrinėti bylą teisme metu gali būti priimta nutartis perduoti bylą prokurorui. Lietuvos Respublikos BPK 234 straipsnio 2 dalis numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad kaltinamajame akte turi būti nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo asmenybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Šio straipsnio 4 punktas numato, kad kaltinamajame akte turi būti nuodyta duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, aptariamoje baudžiamojoje byloje yra pažeisti ne tik kaltinamojo akto surašymo reikalavimai, tačiau yra esmingai pažeisti baudžiamojo kodekso normų reikalavimai .

Kaltinamajam V. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1d. pareikštas kaltinimas yra ydingas, apylinkės teismas pagrįstai pripažino , kad jis nekonkretus, apibendrintas, ir tai ne tik trukdo kaltinamajam gintis nuo tokio nekonkretaus kaltinimo, bet ir teismui nagrinėti bylą teisme. Kaltinime apibendrintai nurodyta, kad V. S., nurodytu laikotarpiu vykdydamas veiklą dalies gautų pajamų neįtraukė į UAB "R" apskaitos registrus, apyvartos žiniaraščius už bendrą 338 107,10 LT (97 922,58 eurų) sumą, tačiau neaišku, kada, kokių pajamų neįtraukė į įmonės apskaitą, neaišku, kas tai per sumos, kada jos buvo gautos, kaip buvo gautos. Šių aplinkybių neįvardijimas rodo, kad kaltinamojo akto surašymas neatitinka kaltinamojo akto surašymo reikalavimų , taip pat tokių aplinkybių nenurodymas dėl kaltinamo asmens teisių žinoti kuo jis yra konkrečiai kaltinamas rodo , kad yra pažeidžiamos jo gynybos teisės, o tai pripažintina esminiu baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimu.

Kitas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1d. taip pat yra ydingas , nes nėra aišku, kokių pardavimų dokumentai nebuvo pateikti buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, kada tie pirkimai buvo atlikti, kokios tų pirkimų sumos ir pan. Esant tokioms abstrakčioms formuluotoms sudėtinga ne tik gintis nuo kaltinimo, bet ir teismui tikrinti jo pagrįstumą. Taip pat neaišku kas norima pasakyti žodžiais "bei be apskaitos dokumentų". Teismo nurodyti šio kaltinimo trūkumai, prieštaravimai taip pat pažeidžia kaltinamojo asmens gynybos teises, trukdo bylą nagrinėti teisme, tai pripažįstama kaip esminis baudžiamojo proceso pažeidimas ir kaip kaltinamojo akto surašymo reikalavimų pažeidimas.

Teismas skundžiamojoje nutartyje pažymėjo , kad Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies sudėtyje numatytos pasekmės, jog dėl dispozicijoje nurodytos veikos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, yra grindžiamos ne specialiu tyrimu, o tik 2018-01-25 atliktos UAB "R" dokumentų apžiūroje dalyvavusios specialistės J. L. pasisakymais , kurie yra sąlyginiai , apibendrinti , dėl ko nėra aišku., kodėl iš dalies negalima nustatyti veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros – ar tik dėl apskaitos registrų nevedimo, ar dėl visų kaltinime išvardintų veikų, t. y. dėl dalies pajamų neįtraukimo į apskaitą, pirkimus patvirtinančių dokumentų nepateikimo apskaitą tvarkančiai įmonei, gautų pajamų ir išlaidų neįtraukimo į apskaitą ir nevedimo avansinės apyskaitos registro, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų, kasos knygos, didžiosios knygos ar kito suvestinio sąskaitų apskaitos registro. Apžiūros protokole išvados formuluojamos sąlyginai ir apibendrintai ir pasekmės konstatuojamos dėl nesudarytų visų sąskaitų suvestinių registrų už 2013-2015 metus, bei apskaitos registrų ir apskaitos dokumentų neišsaugojimo, bet kaltinime tuo tarpu veiksmai (buhalterinės apskaitos pažeidimai) yra plačiau formuluojami ir nurodoma, kad dėl jų iš dalies neįmanoma nustatyti veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokios išvados, formuluojamos apžiūros protokole, akivaizdžiai neaprėpia visų tų aplinkybių, kurias pagal teismą turėtų ištirti specialistas ir pateikti išvadą. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo išvados dėl specialaus tyrimo būtinumo yra pagrįstos.

Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo pastebėjimui , kad tokia situacija, kai byla akivaizdžiai neparuošta nagrinėjimui perduodama teismui, tikintis, kad visus ikiteisminio tyrimo trūkumus pataisys teismas, turi piktnaudžiavimo procesu požymių. Teismas , nežiūrint jo aktyvaus dalyvavimo procese, negali už ikiteisminio tyrimo įstaigas atlikti visų tyrimo veiksmų, kad išsiaiškintų, kas gi ten atsitiko, savarankiškai ištirti visų faktinių bylos aplinkybių, ir esant reikalui dar ir sukonkretinti bei pataisyti kaltinimą kaltinamajam. Tokiu atveju teismas praranda savo, kaip nepriklausomo, nešališko arbitro statusą byloje, kadangi pats privalo tirti, aiškintis visas bylos aplinkybes, taisyti ydingą kaltinimą, pildyti jį naujomis aplinkybėmis ir pan. Procesinių funkcijų atskyrimas Baudžiamajame procese, t. y. kaltinimo, gynybos ir teisminės, tam ir būtinas, kad žmogui būtų garantuota teisė į greitą ir profesionalų, nešališką tyrimą, efektyvią gynybą, nepriklausomą, nešališką teismą ir pan. Šių funkcijų atskyrimo nepaisymas ir nebūdingų teismui funkcijų priskyrimas atima iš žmogaus galimybes į nešališką ir nepriklausomą teismą, nes teismas iš dalies tampa ir ikiteisminio tyrimo funkcijas vykdančia institucija, t. y. pats aktyviai atlieka tyrimą, aktyviai dalyvauja formuluojant kaltinimą, o po to dar ir priima sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.