- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- I-193-355/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Daunys (pirm.), Laisvutė Kartanaitė, Marytė Švažienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Radviliškio
- Trečiasis asmuo
- Radviliškio rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Vitalijus Metelica
- Kategorijos
- 4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Donato Daunio,
dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Radviliškio žemėtvarkos skyriaus atstovams Algirdui Gedminui ir Jurgitai Damaševičiūtei,
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovui Arnoldui Matuzevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Radviliškio žemėtvarkos skyriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl Šiaulių apskrities viršininko 2010 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. V-1495 „Dėl prašymo parduoti asmeninio ūkio žemę netenkinimo ir asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo“ panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2010 m. gegužės 17 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2010 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. V-1495 „Dėl prašymo parduoti asmeninio ūkio žemę netenkinimo ir asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo“.
Skunde (b.l.2-5) ir pasisakymuose teismo posėdžio metu pareiškėjas V. P. nurodė, kad skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Šiaulių apskrities viršininkas neteisingai vadovavosi 2010 m. sausio 8 d. išvada Nr.4R-l „Dėl V. P. asmeniniam ūkiui suteiktos žemės“, nes išvadoje nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsakovas pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę į nuosavybę, nuosavybės neliečiamybę, kadangi jis už žemę buvo sumokėjęs, ji jam buvo perduota, todėl sandoris jau įvykęs. Pareiškėjas nurodė, kad 1993 m. kovo 30 d. Radviliškio rajono Radviliškio apylinkės sprendimo protokolu nuo 1993 metų jam buvo suteikta 1,00 (vienas) ha žemės asmeniniam ūkiui. 1994 m. spalio 14 d. jis pateikė prašymą leisti pirkti asmeniniam ūkiui ne aukciono tvarka 2,0 ha ploto žemės sklypą. 1994 m. spalio 25 d. surašyta pažyma, kad matuojant asmeninio ūkio žemę kartu su namų valdos sklypu nustatytas naudojamos žemės plotas 2,0 ha, iš to ploto – 2,0 ha žemės ūkio naudmenų. Taip pat nurodyta, kad jis turi teisę iš valstybės pirkti 2,0 ha asmeninio ūkio žemės, iš to ploto žemės ūkio naudmenų – 2,0 ha. 1994 m. gruodžio 2 d. Radviliškio rajono valdyba potvarkiu Nr.353V „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ jam leido išpirkti 2,00 ha asmeninio ūkio žemės, esančios Kutiškių kaime, Radviliškio rajone. 1994 m. gruodžio 21 d. už faktiškai naudotą 2,00 ha žemės plotą jis sumokėjo 135,00 Lt valstybės vienkartinių išmokų. Pareiškėjas nurodė, kad yra įgijęs agronomijos specialybę, dirbo Radviliškio bandymų stoties eksperimentiniame ūkyje laukininkystės brigadininku ir iš šio darbo buvo pašauktas tarnauti karo tarnyboje. Tarnavimas karo tarnyboje nenutraukia teisinių darbo santykių. Pažymėjo, kad 2,00 ha žemės buvo skirta šeimai, o ne kaip atskiram šeimos nariui, todėl jis mano, kad turėjo teisę gauti žemės asmeniniam ūkiui. 1994 m. gruodžio 21 d. mokėjimo pranešimu valstybės vienkartinėmis išmokomis ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis už 2,00 ha žemės sumokėjo 135 Lt. Žemė jam buvo perduota naudotis ir už tai jis mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo įgaliotas atstovas advokatas Vitalijus Metelica teismo prašė patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti skundžiamą įsakymą. Nurodė, jog pareiškėjas gavo žemę, ją išsipirko investiciniais čekiais ir naudojosi, buvo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris. Pareiškėjas jau tuo metu turėjo savo šeimą, buvo įgijęs išsilavinimą. Nuo 1998 metų tarnavo karo tarnyboje, grįžęs sukūrė šeimą, santuoka buvo sudaryta anksčiau, negu išduotas pažymėjimas ir gyvena atskirai, turi dukrą. Mano, kad žemė pareiškėjui suteikta teisingai. Skundžiamas įsakymas neteisėtas, nes juo panaikinamas žemės suteikimas, naudojimasis ja, išsipirkimas, tačiau nenaikinami žemės suteikimo dokumentai, išsipirkimo, tarybos ir valdybos sprendimai. Jie galioja ir šiuo metu. Mano, kad atsakovas turėjo priimti įsakymą – suteikti žemę nuosavybėn, kad pareiškėjas galėtų registre įregistruoti nuosavybės teisę.
Teismo posėdžio metu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Radviliškio žemėtvarkos skyriaus atstovas A. G. prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodė, kad Radviliškio rajono apylinkės tarybos 1993-03-30 sesijos sprendimas Nr. 14 ir Radviliškio rajono valdybos 1994-12-02 potvarkis Nr. 353V „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ pareiškėjui asmeniniam ūkiui leido pirkti žemės, esančios Kutiškių k., Radviliškio r., nesuteikiant žemės naudotis. Šie sprendimai nėra panaikinti. 1993-03-30 sprendimu V. P. buvo suteiktas 1 ha asmeninio ūkio žemės, iki to pilietis žemės neturėjo. Prašė 3 ha žemės, bet suteiktas 1 ha. 1993 m. lapkričio mėn. matuojant žemę, V. P. buvo atmatuota 2 ha asmeninio ūkio žemės, neturint jokio juridinio pagrindo. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jam priklauso 2 ha, parašė prašymą leisti privatizuoti 2 ha asmeninio ūkio žemės. Tarnautojas nepatikrino priimto sprendimo ir 1994-12-02 potvarkiu leido V. P. investicinėmis lėšomis sumokėti už 2 ha asmeninio ūkio žemės. Šiaulių apskrities viršininko administracija peržiūrėjusi dokumentus nusprendė neparduoti pareiškėjui 2 ha asmeninio ūkio žemės, nes nustatė, kad toks žemės plotas jokiais teisės aktais V. P. nebuvo suteiktas. Kai buvo pradėti nagrinėti pareiškėjo skundai, buvo nustatyta, kad V. P. yra A. P. šeimos narys, šitai šeimai žemė buvo suteikta ir privatizuota. Pagal teisės aktus daugiau kaip 3 ha šeima negalėjo privatizuoti. Iškilo dilema – ar gali Paliulių šeima privatizuoti 4-5 ha žemės, ir buvo nuspręsta, kad daugiau kaip 3 ha Paliulio šeima įsigyti negali, nes V. P. yra A. P. šeimos narys, sūnus. Šiaulių apskrities viršininko administracija negalėjo panaikinti sprendimų, kuriais pareiškėjui buvo suteikta žemė, tačiau taip pat negalėjo leisti pareiškėjui nusipirkti 2 ha žemės, nes pažeistas Žemės reformos įstatymas.
Teismo posėdžio metu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Radviliškio žemėtvarkos skyriaus atstovė Jurgita Damaševičiūtė prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovas Arnoldas Matuzevičius prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Nurodė, kad 1993-03-30 sprendimas ir 1994-12-02 potvarkis Nr. 353V yra nepanaikinti, galiojantys ir juos privalu vykdyti. Pats trečiasis suinteresuotas asmuo šių aktų naikinti, pripažinti neteisėtais negali.
Pareiškėjo skundas tenkintinas ir skundžiamas Šiaulių apskrities viršininko 2010 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. V-1495 „Dėl prašymo parduoti asmeninio ūkio žemę netenkinimo ir asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo“ naikintinas.
Pareiškėjas ginčija Šiaulių apskrities viršininko 2010 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. V-1495 „Dėl prašymo parduoti asmeninio ūkio žemę netenkinimo ir asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo“, kuriuo jis vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsniu, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio 8 punktu, Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 4 ir 12 punktais ir 17 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 14 punktu, atsižvelgdamas į Šiaulių apygardos prokuratūros 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo netenkino piliečio V. P. prašymo parduoti jam Radviliškio rajono Radviliškio apylinkės tarybos 1993 m. kovo 30 d. sesijos sprendimu (protokolo Nr. 14) skirtos ir Radviliškio rajono valdybos 1994 m. gruodžio 2 d. potvarkiu Nr. 353V „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ leistos pirkti asmeniniam ūkiui žemės, esančios Kutiškių kaime, Radviliškio rajone, nesuteikiant naudotis vietoj šios žemės kitų žemės sklypų asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje, kadangi piliečiui V. P. žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta pažeidžiant įstatymus. Nutraukė piliečiui V. P. teisę naudotis asmeninio ūkio žeme, kuri buvo skirta Radviliškio rajono Radviliškio apylinkės tarybos 1993 m. kovo 30 d. sesijos sprendimu (protokolo Nr. 14) ir leista pirkti Radviliškio rajono valdybos 1994 m. gruodžio 2 d. potvarkiu Nr. 353V „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ pažeidžiant įstatymus, nuo 2010 m. liepos 1 d. Nurodė, kad šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių (toliau – Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės) 2 punkte nurodoma, kad įstatymų nustatyta tvarka suteikti ir naudojami asmeniniam ūkiui žemės sklypai parduodami tiems fiziniams asmenims, kuriems jie buvo suteikti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisinis asmeniniam ūkiui žemės suteikimo pareiškėjui pagrindas yra Radviliškio rajono Radviliškio apylinkės tarybos 1993 m. kovo 30 d. sesijos sprendimas (protokolo Nr. 14) ir Radviliškio rajono valdybos 1994 m. gruodžio 2 d. potvarkis Nr. 353V „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ (b.l.84). Šie teisės aktai yra galiojantys ir nepanaikinti.
Vadovaujantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 11 punktu, žemėtvarkos skyrius, gavęs šių Taisyklių 9 punkte nurodytus dokumentus, per 20 darbo dienų atlieka šiuos darbus: 11.1. sutikrina asmens pateiktus duomenis, pridėdamas išrašus prie asmens pateiktų prašymo ir kitų dokumentų, <...> patvirtinančiais: 11.1.1. <....>; 11.1.4. ar asmeniui perkant žemės sklypą nebus viršytas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnyje nustatytas leistinas maksimalus galimos įsigyti iš valstybės nuosavybėn (susigrąžintos natūra, perduotos, suteiktos nuosavybėn, pirktos iš valstybės) žemės plotas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme įtvirtintas maksimalus įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės plotas; 11.2. <...>; 11.4. parengia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties (šių Taisyklių 1 priedas) projektą.
Taisyklių 14 punkte nurodoma, kad apskrities viršininkas per 10 darbo dienų nuo minėtųjų dokumentų pateikimo priima sprendimą parduoti žemės sklypą arba prašymo netenkinti, tai įformindamas įsakymu. Jeigu priimamas sprendimas prašymo netenkinti, įsakyme išdėstomi šio sprendimo motyvai ir nurodoma, kad įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu priimamas sprendimas žemės sklypą parduoti, įsakyme nurodoma, kad žemės sklypą leidžiama parduoti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis (arba su atitinkamais tų sąlygų papildymais ir pakeitimais).
Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad atsakovė vadovaudamasi aukščiau nurodytų taisyklių punktais priėmė įsakymą pareiškėjui neparduoti žemės, nurodant, kad žemė asmeniniam ūkiui pareiškėjui buvo suteikta pažeidžiant įstatymus. Nustatytų įstatymo pažeidimų plačiau neargumentavo, nagrinėjant administracinę bylą paaiškino, kad Radviliškio rajono Radviliškio apylinkės tarybos 1993 m. kovo 30 d. sesijos sprendimu (protokolo Nr. 14) pareiškėjui buvo suteikta 1 ha asmeninio ūkio žemė. 1993 m. lapkričio mėn. matuojant žemę, pareiškėjui neteisėtai buvo atmatuota 2 ha asmeninio ūkio žemės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad asmeninio ūkio žemė pareiškėjui buvo suteikta Radviliškio rajono Radviliškio apylinkės tarybos 1993 m. kovo 30 d. sesijos sprendimu (protokolo Nr. 14) ir Radviliškio rajono valdybos 1994 m. gruodžio 2 d. potvarkiu Nr. 353V „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ (b.l.84). Šie teisės aktai nėra panaikinti ar ginčijami šioje byloje, todėl teismas juos laiko teisėtais, taip pat teisėtu ir asmeninio ūkio žemės suteikimą pareiškėjui. Teismas neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, nenagrinės atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių apie asmeninio ūkio žemės suteikimą pareiškėjui.
Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 14 punktas nurodo pareigą motyvuoti tokio pobūdžio įsakymus. Ji įtvirtinta ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t.y. jis turi būti motyvuotas.
Teismo kolegijos nuomone, ginčijamas įsakymas nemotyvuotas. Atsakovė nurodė tik teisės aktuose įvardintą žemės nepardavimo pagrindą (LR žemės reformos įstatymo 15 str. 12 d. – Asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus), tačiau jo nemotyvavo.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apskrities viršininko 2010 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. V-1495 „Dėl prašymo parduoti asmeninio ūkio žemę netenkinimo ir asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo“ yra be motyvų, todėl neatitinka jam teisės aktų keliamų privalomų reikalavimų, yra neteisėtas iš esmės ir todėl naikintinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kai administracinis aktas, kuris privalo būti motyvuotas, yra be motyvų, motyvų nepagrįstumo klausimas apskritai neturi būti keliamas ir nagrinėjamas. Todėl teisėjų kolegija šioje byloje nenagrinės, ar pagrįstai ir teisėtai atsakovė nusprendė neparduoti asmeninio ūkio žemės pareiškėjui ir nutraukti teisę naudotis šia žeme. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo įsakymo pripažinimui neteisėtu.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 103 str. 1 d. 1 p.
nusprend ž i a:
Pareiškėjo V. P. skundą patenkinti ir panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2010 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. V-1495 „Dėl prašymo parduoti asmeninio ūkio žemę netenkinimo ir asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.