Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant bendraatsakovio AB ,,Kelmės melioracija“ direktoriui ir Alfonso Jokūbaičio firmos ,,Vorupė“ savininkui Alfonsui Jokūbaičiui, trečiojo asmens UAB DK ,,PZU Lietuva“ atstovei Renatai Jagafarovaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakoviams AB ,,Kelmės melioracija“ ir Alfonso Jokūbaičio firmai ,,Vorupė“, tretiesiems asmenims UAB DK ,,PZU Lietuva“ ir R. B. dėl žalos atlyginimo regreso teise ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo R. B. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, gautas jo prašymas bylą nagrinėti teismo posėdyje jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2006-08-10 Kelmės r. kelio Nemakščiai-Jauniškė-Junkilai 23 kilometre dėl R. B., vairavusio Alfonso Jokūbaičio firmai „Vorupė" priklausančią transporto priemonę Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta A. Š. priklausanti transporto priemonė BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-4). Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog eismo įvykio kaltininku pripažintas R. B.. Trečiasis asmuo R. B. įvykio dieną dirbo AB „Kelmės melioracija" ir eismo įvykis įvyko jam einant darbines pareigas (b. l. 172). Dėl autoįvykio padarytos žalos, nukentėjusiam E. K. pagal A. Š. prašymą UAB DK ,,PZU Lietuva“ išmokėjo 1409 Lt sumą (b. l. 5, 9-18). Iš pateiktų dokumentų matyti, jog tarp ieškovo ir draudimo bendrovės buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 4, pagal kurios 2.1.3 p. ieškovas kompensavo UAB DK "PZU Lietuva" 1409 Lt (b. l. 6-8, 19-20). Buvo siųstos pretenzijos dėl 1409 Lt sumokėjimo ieškovui (b. l. 21-24), tačiau iki šiol minėta suma nėra ieškovui sumokėta.

Byloje kilo ginčas dėl draudimo sutarties liudijimo (duomenys neskelbtini) ir draudimo poliso (duomenys neskelbtini) galiojimo. Bendraatsakoviai nurodo, jog buvo sudaryta draudimo sutartis ir polisas, todėl prašo ieškinį atmesti. Trečiojo asmens UAB DK "PZU Lietuva" atstovės teigimu sutartis negaliojo, nes buvo sugadinti blankai ir neįtraukti į jų sistemą, be to, draudimo įmoka buvo sumokėta tik po eismo įvykio, kurią atsakovas gali susigrąžinti pateikęs prašymą. Iš byloje esančio draudimo sutarties liudijimo matyti, jog 2006-05-07 trečiojo asmens UAB DK "PZU Lietuva" išduotas J. P. vardu blankas yra sugadintas (b. l. 38, 100). Trečiojo asmens atstovė paaiškino, jog sutartis negalioja, nes buvo įvesta svetima pavarde J., o parašas yra kito asmens. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau klastojimo nebuvo nustatyta. Tokius atstovės paaiškinimus byloje patvirtina byloje esantis nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 97-99), kuriame nustatyta, jog dėl techninės klaidos buvo išduoti ne Alfonso Jokūbaičio, o P. J. duomenys sutarties liudijimui, o J. parašo Alfonsas Jokubaitis neklastojo, o pats pasirašė tik prie P. J. pavardės (b. l. 99). Tačiau, ta aplinkybė, jog parašas nebuvo suklastotas, nedaro sutarties liudijimo ir poliso galiojančiu, nes sutartis į draudimo bendrovės sistemą įvesta kaip sugadintas blankas, joje nėra tinkamo PZU Lietuva atstovo parašo. CK 6.991 straipsnio 1 dalyje nenustatytas reikalavimas, kad draudimo liudijimą (polisą) pasirašytų draudėjas (ar jo atstovas), o privalo būti draudiko įgalioto sudaryti draudimo sutartį asmens parašas ir jo antspaudas. Pagal pavedimo sutartį (b. l. 177-180) bendraatsakoviui nesuteikta teisė sudaryti sutartį savo interesais, nes sutarties liudijime nurodytas automobilis priklausė firmai ,,Vorupė“ (CK 6.760 str., 1.5 str.).

Sutarties liudijime (b. l. 38) matyti, jog draudimas galioja nuo 2006-05-08 00:00 val. iki 2007-05-07, tačiau apie tai, jog polisas būtų išduotas ir būtų J. P., kaip UAB DK ,,PZU Lietuva“ atstovo parašas, byloje įrodymų nėra, todėl negalima laikyti, jog tarp šalių susiformavo draudimo sutartiniai santykiai ir draudimo apsauga įsigaliojo sutartyje nustatytomis individualiai aptartomis sąlygomis – 2006-05-08, 00:00 val. Šiuo atveju dėl draudimo įmokos sumokėjimo termino praleidimas draudimo sutarties įsigaliojimui nereikšmingas (CK 6.996 str. 1 d.), kadangi sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.991 str. 1 d. 11 p.), nes 2006-05-09 sutarties blankas fiksuotas kaip sugadintas ir be draudiko parašo (b. l. 100). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju P. J. patvirtino, jog dirba draudimo bendrovėje, tačiau nėra išrašęs firmai ,,Vorupė“ privalomojo sutarties liudijimo, jo nepasirašė, savo prisijungimo slaptažodžio nėra praradęs ir nėra niekam davęs, jis iš draudimo bendrovės gavo sutarčių ir liudijimų blankus, bet tokios sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) negavo (b. l. 98). Atsakovo atstovas Alfonsas Jokūbaitis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, jog sutartį pasirašė jis, o ne P. J. (b. l. 97). Bendraatsakoviui buvo pranešta 2006-10-13 raštu apie tai, jog draudimo polisas eismo įvykio dieną negaliojo ir tai patvirtina kvietimas atvykti į UAB DK ,,PZU Lietuva“ (b. l. 176). CK 6.991 str.1 d. nenustatytas reikalavimas, kad draudimo liudijimą (polisą) pasirašytų draudėjas (ar jo atstovas), bet privalo būti draudiko įgalioto sudaryti draudimo sutartį asmens parašas ir jo antspaudas. Iš visų įrodymų visumos, teismas sprendžia, jog draudimo sutartis nebuvo sudaryta (CPK 178, 185 str.).

Bendraatsakoviai prašo taikyti ieškinio senatį, numatytą CK 1.125 str. 7 ir 8 d. Kadangi draudimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikytinas, nes nėra susiklosčiusių draudimo teisinių santykių (CK 1.125 str. 7 d.). CK 1.125 str. 8 d. numato, jog sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo. Šiuo atveju senaties terminas nėra suėjęs, nes eismo įvykio data yra 2006-08-10, draudimo išmoka išmokėta 2006-11-21, o ieškovas kreipėsi į teismą 2009-07-07, nesuėjus trejų metų terminui, todėl nepagrįstas bendraatsakovių prašymas taikyti senaties terminą.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog dėl R. B. neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsirado 1409,000 Lt žala ir yra visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti, t. y., neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp jų, todėl konstatuotina, jog dėl 2006-08-10 įvykio atsiranda R. B. civilinė atsakomybė. Kadangi minėto įvykio metu R. B. transporto priemonę naudojo darbo metu ir darbo tikslais, todėl pagal Civilinio kodekso 6.264 str. 1 d., kuriame nustatyta, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės, todėl už trečiąjį asmenį R. B. yra atsakingas jo darbdavys bendraatsakovis AB „Kelmės melioracija“. Kadangi eismo įvykio metu trečiojo asmens R. B. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri priklausė bendraatsakoviui Alfonso Jobūbaičio firmai ,,Vorupė“, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o minėtu automobiliu R. B. autoavarija įvyko R. B. dirbant AB ,,Kelmės melioracija“, todėl dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo atsakingi abu bendraatsakoviai. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.6 straipsnis nustato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai. Nagrinėjamoje byloje bendraatsakoviai yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir darbdavys, nors automobilį vairavo R. B., tačiau jis vykdė darbo funkcijas, taigi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas buvo ne trečiasis asmuo, bet bendraatsakovis (CK 6.270 straipsnis). Be to bendraatsakovis turi žalą atlyginti ir kaip samdantis darbuotojus asmuo, kuris atsako už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės: žalą didesnio pavojaus šaltiniu padarė AB ,,Kelmės melioracija“ darbuotojas, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus (b. l. 172, CK 6.264 straipsnis). Kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai atsirado objektyvioji civilinė atsakomybė, t. y. civilinė atsakomybė be kaltės, už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis), o kaip samdančiam darbuotojus asmeniui, t. y. darbdaviui, – netiesioginė civilinė atsakomybė už darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą, todėl darytina išvada, kad transporto priemonės savininko ir įvykio kaltininko darbdavio pareiga atlyginti dėl padarytos žalos išmokėtą sumą yra solidari (CK 6.264 str. 6.6, TPVCAPDĮ 4 str. 2 d., 23 str. 1 d.).

TPVCAPDĮ 17 straipsnyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet Biuras (ieškovas) moka išmokas, o minėto straipsnio 1 d. 1 p. leidžia Biurui mokėti išmokas nukentėjusiam trečiajam asmeniui, jeigu kaltininkas, kurio tapatybė yra nustatyta, padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė: žala padaroma vairuojant transporto priemonę ir žala padaroma neapdrausta transporto priemone. Įstatymas nustato ieškovui teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (23 str.). Tai reiškia, kad įstatymas įtvirtino asmens, padariusio žalą ir automobilio savininko, kaip neįvykdžiusio įstatymo nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį, solidariąją prievolę grąžinti ieškovui atlygintos žalos sumą.

Ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, todėl reikalaujama suma priteistina iš bendraatsakovių solidariai (Civilinio kodekso 6.246 str., 6.270 str., 6.280 str., 6.6 str. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str., Civilinio proceso kodekso 178, 185 str.).

Priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2009-07-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 str., 6.210 str.1 d.).

Iš bendraatsakovių priteistinos 81,10 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, t. y. iš kiekvieno po 40,55 Lt, o ieškovui - jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 66 Lt žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 88 str. 92 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str. – 268 str., 270 str., 284 teismas,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iš bendraatsakovių AB ,,Kelmės melioracija“ ir Alfonso Jokūbaičio firmos ,,Vorupė“ 1409,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus devynis litus) nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 1409 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2009-07-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66 Lt (šešiasdešimt šešių litų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš bendraatsakovių AB ,,Kelmės melioracija“ ir Alfonso Jokūbaičio firmos ,,Vorupė“ valstybei po 40,55 Lt (keturiasdešimt litų, 55 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.