Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atstovei Ernestai Mockutei

suinteresuotų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinio priežiūros skyriaus atstovui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kaišiadorių poskyrio atstovui, Valstybinės įmonės Registrų centras Kauno filialo Kaišiadorių skyriaus atstovui nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybiniam priežiūros skyriui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kaišiadorių poskyriui, Valstybinės įmonės Registrų centras Kauno filialo Kaišiadorių skyriui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais teismo posėdžio metu: pareiškėjos šeima ilgą laiką gyveno name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys. Lietuvos Respublikai atkūrus nepriklausomybę, šis namas kartu su žemės sklypu ir jo priklausiniais buvo atstatytas S. Z.. S. Z., atsižvelgdama į tai, kad visu turtu, į kurį jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, jau ilgą laiką naudojosi pareiškėjos šeima, šį turtą 1993 m. kovo 23 d. sutartimi pardavė pareiškėjos motinai S. J.. Kaišiadorių rajono 2-o notaro biuro notarė G. S., sudarydama ir patvirtindama sutartį, padarė klaidą – išbraukė eilutę, kuria buvo susitarta dėl Pastato pirkimo – pardavimo dėl to, kad pastatas neva priklausė Kaišiadorių rajono savivaldybei 1992 m. balandžio 29 d. Kaišiadorių rajono valdybos potvarkio Nr. 135-v pagrindu, nors minėtame potvarkyje dėl pastato priklausomybės nėra pasisakoma. 1999 m. sausio 26 d. S. J. dovanojimo sutarties pagrindu žemės sklypą su priklausiniais padovanojo savo dukrai V. J., kuri visą laiką – nuo 1999 m. sausio 26 d. dovanojimo sutarties sudarymo – atvirai ir nepertraukiamai rūpinosi pastatu, savo lėšomis keitė jo duris, stogą, atliko kitus būtinus veiksmus siekiant pastatą išlaikyti ir išsaugoti, nors niekada nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į pastatą. Pareiškėja nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu nei CK 4.47 str. nurodytu būdu, daiktas nėra viešame registre įregistruotas kito asmens vardu, pareiškėja, būdama sąžiningo suklydimo įtakoje (t.y. netinkamai supratusi notarės veiksmus bei nesuvokdama notarės atlikto ištaisymo teisinių pasekmių), sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai jau daugiau kaip 14 metų valdė pastatą kaip savą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. J. bei jos atstovas adv. padėjėjas Justas Kacvinskis prašė pareiškimą tenkinti.

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinio priežiūros skyriaus atstovas. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir dėl pareiškimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kaišiadorių poskyrio atstovas. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos pareiškime išdėstytais reikalavimais, pareiškėja jokių įrodymų, patvirtinančių pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, valdymą ir priežiūrą, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2008; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-535/2008 ir kt.). Teismui konstatavus visas šias sąlygas valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal 1964 m. CK) ir tęsiasi jam įsigaliojus („Valstybės žinios“, 2000, Nr. 74-2263).

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos bei jos atstovo paaiškinimais nustatyta, kad 1993 m. kovo 23 d. Sutartimi pareiškėjos motina S. J. nupirko medinį gyvenamąją namą su dviem priestatais, turintį bendro naudingo ploto 95,27 kv. m. ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11). Šį turtą S. J. 1999 m. sausio 26 d. sutartimi padovanojo dukrai - pareiškėjai S. J. (b.l. 14-15). Sudarant minėtą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, sutartyje buvęs įrašas apie mūrinio ūkio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, pardavimą S. J., panaikintas, nurodant, kad mūrinis ūkio pastatas priklauso Kaišiadorių rajono savivaldybei 1992 m. balandžio 29 d. Kaišiadorių rajono valdybos potvarkio Nr. 135-v pagrindu (b.l 10-11). Iš 2013 m. gruodžio 2 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 21-23) matyti, kad nuosavybės teisės į pastatą – ūkinį pastatą, esantį Kaišiadorių r. sav. Kaišiadorių m. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos (b.l 21). VĮ Registrų centras Kauno filialas 2013 m. rugsėjo 12 d. rašte Dėl nekilnojamojo turto registre įregistruotų kadastro (ar registro) duomenų ištaisymo nurodė, kad patikrinus ūkinio pastato 2I1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių m. nekilnojamojo turto registre nurodytus įregistravimo dokumentus su dokumentais, esančiais archyvinėje kadastro ir registro dokumentų byloje, nustatė, kad į pastatą 2I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotos Kaišiadorių rajono savivaldybės nuosavybės teisės yra klaidingos, nuosavybės teisės juridinis įregistravimo pagrindas yra 1992-04-29 savivaldybės tarybos sprendimas Nr.135-v, kuriame nurodytos daiktinės teisės nieko bendro su ūkinio pastatu neturi, todėl ištaisė duomenis, išregistruodami daiktines teises į ūkinį pastatą 2I1 p (b.l. 16).

Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar taikytinos CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šioje teisės normoje nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas – ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas nei valstybės, nei kito asmens vardu ir nėra pripažintas savavališka statyba. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Taigi ūkinis pastatas 2I1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių m., atitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir viešajame registre nėra įregistruotas jokio kito asmens vardu (CK 4.69 str. 3 d.).

Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad pareiškėja V. J. nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į ūkinį pastatą 2I1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių m. kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu, bet statinį valdo kaip savą nepertraukiamai ir sąžiningai t. y. būdama pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į įgyjamą nekilnojamąjį daiktą, daugiau nei 10 metų, t.y. nuo pat 1992 m. sausio 26 d., ji atvirai ir nepertraukiamai valdė ir rūpinosi pastatu, atliko būtinus veiksmus, siekiant ūkinį pastatą išlaikyti ir išsaugoti. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėja valdė statinį, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu.

Vertinant šias nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas faktas, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į ūkinį pastatą 2I1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių m.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į ūkinį pastatą 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 42.00 kv. m., tūris – 118 kub.m., esantį (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių m.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.