Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-571-574-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-14
Bylos Nr.
1A-571-574-2014
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-01543-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė (pirm.), Daiva Kazlauskienė, Artūras Šumskas
Nuteistasis
V. G.
Nukentėjusysis
S. K.
Civilinis ieškovas
Teritorinės ligonių kasos, S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-571-574/2014Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01543-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.8.; 2.12.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jurgitos Mačionytės, teisėjų Artūro Šumsko, Daivos Kazlauskienės,

sekretoriaujant Agnei Lopuchinai,dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui,nuteistojo V. G. gynėjai adv. Julijai Žukienei,nukentėjusiajam S. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 str. 2 d. 8 p. 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant iki 2014 m. gruodžio 1 d.

Iš nuteistojo V. G. civilinio ieškovo Teritorinės ligonių kasos naudai priteista 121,13 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Iš nuteistojo V. G. nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo S. K. naudai priteista 1 630 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

V. G. pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisintas, nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. K. sveikatą, o būtent:

jis, 2012 m. gegužės 28 d. apie 20.20 val., viešojoje vietoje – daugiabučio namo, esančio Šaltkalvių g., Vilnius, kieme, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia ranka su joje laikytu raktų ryšuliu sudavė S. K. vieną smūgį į pilvą, bei vieną smūgį į veidą, tuo nukentėjusiajam S. K. padarė muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p., ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu sutinka iš dalies, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį išteisino pagal LR BK 284 str. 1 d., savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. 8 p., padarymo, nepripažįsta, mano, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad jis iš chuliganiškų paskatų tyčia padarė S. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas jo kaltę pagrindė vien tik nukentėjusiojo S. K. bei jo artimų ir giminaičių liudytojų - L. K., Jolantos D. R., B. R., S. S. parodymais, tuo tarpu kitų liudytojų parodymus teismas vertino kritiškai, nes jie, teismo manymu, yra neobjektyvūs ir prieštaringi, kadangi jis (V. G.) ir minėti liudytojai yra pažįstami. Šiuo atveju teismas nukentėjusiojo, jo artimųjų ir draugų parodymus taip pat turėjo vertinti kritiškai, nes liudytojai L. K., Jolanta D. R., B. R., S. S. gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Tokiu būdu buvo pažeistas rungimosi principas.

Teismas visiškai nepasisakė ir, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesivadovavo medicinos specialistų padarytomis išvadomis.

Pirmas įžeidinėti pradėjo S. K., kuris ir pirmas sudavė kelis, ne mažiau keturių, smūgių jam (V. G.) į galvą. Nuo smūgių jis apsvaigo, negali tiksliai pasakyti, ar pastūmė S. K. ir pastarasis trenkėsi į praviras automobilio dureles, ar stvėrė S. K..

Nors tarp jo veiksmų ir S. K. kūno sužalojimų yra priežastinis ryšis, tačiau jis (V. G.) sužalojo S. K. netyčia, gindamasis ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų.

N. S. K., nei jis iš karto po įvykio specialistų apžiūrėti nebuvo, siuntimo nustatyti sveikatos sutrikdymo masto taip pat nei vienas iš jų negavo.

Į Lazdynų ligoninę jis (V. G.) kreipėsi 2012 m. gegužės 29 d., sekančią po įvykio dieną, bet priimtas nebuvo. 2012 m. gegužės 30 d. policijoje buvo gautas pranešimas iš RVUL (Lazdynų ligoninės), kad buvo slaugytojos B. telefoninis pranešimas, jog 2012 m. gegužės 30 d. 18.50 val. į ligoninę kreipėsi V. G., kuris paaiškino, kad 2012 m. gegužės 28 d. apie 21.00 val. Šaltkalvių g. sumušė pažįstamas. Diagnozė: Paviršutinis galvos sužalojimas. Po apžiūros paleistas į namus.

Užduotis atlikti teismo medicinos tyrimą ir nustatyti jo kūno sužalojimus pagal medicininių dokumentų kopijas buvo surašyta tik 2012 m. gruodžio 14 d. Specialisto išvada Nr. G96113(01) gauta 2013 m. lapkričio 11 d. Išvadoje užfiksuotų jo kūno sužalojimų lokalizacija ir pobūdis patvirtina jo parodymus, kad S. K. sudavė jam kelis smūgius ir kad jis nuo S. K. gynėsi prisidengdamas ranka. Galvos sumušimai, nors ir neįtraukti į sužalojimų mastą, bet yra nustatyti Lazdynų ligoninėje, kurie neginčytinai patvirtina jo parodymus, kad įvykio metu jis buvo sumuštas S. K..

2012 m. liepos 1 d. VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė apžiūrėjusi S. K. asmens sveikatos istorijos kopiją bei rentgenogramą, gautą iš VšĮ RVU ligoninės nustatė, kad S. K. padaryta muštinė žaizda nosies nugarėlėje su nosies kaulu lūžiu, sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tuo tarpu pagal pateiktus S. K. medicinos dokumentus padaryta specialisto išvada Nr. 02503112 (01), kad S. K. nustatyta muštinė žaizda nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu į nosies nugarėlės sritį tiek ir minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką atsikišusį paviršių (pvz. griūnant). Ši išvada objektyviai patvirtina jo (V. G.) versiją.

P. S. K. ir liudytojai, kuriuos jis nurodė tik papildomoje apklausoje 2012 m. birželio 20 d. (pirmoje apklausoje jis paminėjo, kad įvykį girdėjo tik jo teta, o papildomoje apklausoje jau nurodė, kad įvykį teta matė pro langą) parodė, kad po to, kai jis (V. G.) sudavė S. K., pastarasis jo daugiau nemušė, kas patvirtina jo (V. G.) versiją, kad būtent S. K. inicijavo konfliktinę situaciją, reikalaudamas iš R. G. pinigų už neva apgadintą jam nepriklausantį automobilį, pirmas pradėjo muštines su juo, pirmas pradėjo smūgiuoti jam ir padarė jam kūno sužalojimus.

Šalies argumentai

S. K. nurodyti liudytojai - teta L. K., artima draugė J. R., jos motina B. R., jo draugė ir kaimynė S. S. davė parodymus, kurie nors ir atkartoja S. K. versiją, užfiksuotą jo papildomuose parodymuose, kurios jis laikosi teisme, bet tuo pačiu ir prieštarauja vieni kitiems.

Tuo tarpu liudytojai J. L., T. L., E. L. ir R. G. davė nuoseklius parodymus apie įvykį, kuriuos teismas nepagrįstai vertino kritiškai.

Liudytojas E. L. parodė, jog matė pro langą, kad S. K. sudavė jam (V. G.) kelis smūgius į galvos sritį.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas šališkai, paviršutiniškai ir neišsamiai, apklausti tik tie liudytojai, kuriuos nurodė S. K., įvykio vieta neapžiūrėta, parodymų patikrinimas vietoje atliktas tik su S. K., kurio metu jis parodė, kur stovėjo neva apgadintas B. R. priklausantis automobilis, ir atliktas tik 2012 m. lapkričio 20 d., todėl negali objektyviai atkartoti įvykio.

S. K. klaidina teismą dėl automobilių stovėjimo vietos, tai jis daro sąmoningai, kad suderintų savo liudytojų parodymus, kurie neva matė įvykį, nors realios įvykio vietos jie iš savo langų matyti negalėjo, tačiau ši aplinkybė nebuvo patikrinta.

Automobilis stovėjo ne daugiabučio namo, esančio Šaltkalvių g. 64, Vilnius, o tarp elektros skydinės ir šoninės namo Nr. 70 Šaltkalvių gatvėje, Vilniuje, sienos, kurioje nėra langų. Iš buto, kuriame gyvena S. K. su teta, langų, apaugusių medžiais, ir butų langų, kuriuose gyvena jo draugai - liudytojai šioje byloje, negalima buvo pamatyti to, kas vyksta prie elektros skydinės.

Raktai nuo automobilio buvo pas jo žmoną R. G., kuri atrakino automobilį ir konflikto metu sėdėjo atrakintame automobilyje, ko neneigia ir S. K. bei jo liudytojai. Ir ji vienintelė buvo tiesioginė įvykio liudytoja. B. S. K. pradėjo konfliktą, ir būtent jis pirmas panaudojo prieš jį fizinę jėgą, todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 8 p., požymių.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad jis iš chuliganiškų paskatų tyčia padarė S. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent daugiabučio namo kieme, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, girdint kitiems žmonėms, išvadino S. K. necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, bei tyčia ranka su joje laikytu raktų ryšuliu sudavė S. K. vieną smūgį į pilvą, bei vieną smūgį į veidą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis V. G. bei jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. V. G. apeliacinis skundas atmestinas.

N. V. G. skundžia nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu padarius LR BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą nusikalstamą veiką. Nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad jis iš chuliganiškų paskatų tyčia padarė S. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Apeliacinis skundas nagrinėjamas skundo ribose.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, priešingai nei nurodoma skunde, V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p., įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą – liudytųjų bei nukentėjusiojo parodymus, paties nuteistojo parodymus, apžiūros protokolus, fotolenteles (t. 1, b.l. 23), planą-schemą įvykio vietos, akistatos protokolą, specialisto išvadą bei kitus byloje surinktus įrodymus. Tokiu būdu skundo argumentai, jog teismas jo kaltę pagrindė vien tik nukentėjusiojo S. K. bei jo artimų ir giminaičių liudytojų - L. K., Jolantos D. R., B. R., S. S. parodymais, dėl ko buvo pažeistas rungimosi principas, taip pat ir tai, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesivadovavo medicinos specialistų padarytomis išvadomis, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktines bylos aplinkybes, įvertinęs visus byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagrįstai pripažino V. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką bei tinkamai kvalifikavo nuteistojo neteisėtus veiksmus.

Nors apeliantas nurodo, kad pirmas įžeidinėti pradėjo S. K., kuris ir pirmas sudavė kelis smūgius jam (V. G.) į galvą, jis S. K. sužalojo netyčia, gindamasis ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų, tačiau kaip matyti ne tik iš nukentėjusiojo S. K. (t. 1, b.l. 186), bet ir kitų liudytojų parodymų, o taip pat ir kitos bylos medžiagos, ši V. G. versija paneigta. Antai, liudytoja teisme apklausta B. R. parodė, kad pro langą matė, kaip tarp vyrų prasidėjo konfliktas, V. G. aprimo, pasuko link namų, staigiai atsisuko ir sudavė du smūgius S. K. – vieną smūgį į pilvą, kitą – į veidą. N. S. Kukojev konfliktinės situacijos nesukėlė, būtinumo suduoti smūgius nebuvo, smūgis į veidą buvo netikėtas, S. K. nebandė gintis, kai atvyko policija kaltinamasis nepasirodė. Išbėgusi į kiemą matė kraują (t. 1, b.l. 201, 202). J. L., pas kurį buvo atvažiavęs S. K. sumušęs vyras, priėjęs prie S. K., siūlė jam pinigų už tai, kad jis nerašytų pareiškimo (t. 1, b.l. 68). S. K. taip pat teisme parodė, kad po įvykio į kiemą išėjęs buto savininkas bandė susitarti ir pasiūlė jam 500 Lt už sulaužytą nosį, pats pasakė, kad tai už V. G. veiksmus (t. 1, b.l. 186). L. S. S. teisme parodė, kad įvykį matė pro langą, V. G. buvo piktas, keikėsi, ji puikiai matė kaip V. G. sudavė S. K. į nosį, pradėjo tekėti kraujas. Visą įvykį ne tik matė, bet ir girdėjo (t. 1, b.l. 217, 218). Taip pat parodė, kad vyriškis pirmas pradėjo stumdyti S. K., pradėjo pulti S. K., kumščiu sudavė S. K. į nosį. Jos akivaizdoje S. K. vyriškiui nesudavė nei karto (t. 1, b.l. 72). Jolanta D. R. taip pat parodė, kad išėjusi į kiemą pradėjo aiškintis dėl automobilio apgadinimo, kaltinamasis pradėjo šaukti, grasinti, matė, kaip V. G. staigiai sudavė S. K. į pilvą su raktais, S. K. jį pastūmė ir V. G. davė S. K. į nosį, pradėjo stipriai bėgti kraujas. Kaltinamasis iš karto pasišalino. Smūgis buvo suduotas su atskiru didesniu ilgesniu raktu, dūrė į pilvą, po suduoto smūgio S. K. pastūmė V. G. nuo savęs delnais, V. G. iš karto sudavė kumščiu, smūgio metu ji stovėjo labai arti, viskas vyko labai greitai, nespėjo pamatyti su kuo būtent pataikė (t. 1, b.l. 219). Taip pat Jolanta D. R. parodė, kad kai po V. G. smūgio S. K. pradėjo iš nosies bėgti kraujas, V. G. daugiau jo nemušė (t. 1, b.l. 63). L. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad matė, kaip V. G. staigiai atsisuko ir sudavė S. K., po to, kai S. K. atsistūmė, V. G. sudavė jam į nosį. Kai buvo suduotas smūgis ji buvo prie atviro lango, po smūgio S. K. stovėjo laikydamasis už nosies (t. 1, b.l. 220). R. G. parodė, kad matė kaip S. K. prie nosies bėgo kraujas (t. 1, b.l. 221). Liudytoja apklausta T. L. parodė, kad matė, kaip jaunas žmogus laikėsi už nosies (t. 2, b.l. 3). E. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad matė, kaip nukentėjusysis laikėsi su dviem rankomis už nosies, matė kraują (t. 2, b.l. 4). Taip pat parodė, kad matė, jog pas S. K. yra praskelta nosis (t. 1, b.l. 66). Iš byloje esančio garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad Jolanta D. R. po įvykio skambino į Bendrosios pagalbos centrą, kur nurodė, kad girtas vyras sumušė vaikiną, visi kaimynai viską matė (t. 1, b.l. 57). S. K. paaiškino, kad Jolanta D. R. įvykį faktiškai matė nuo pradžios (t. 1, b.l. 186). Liudytoju apklaustas pareigūnas parodė, kad aiškinantis įvykio aplinkybes, po pokalbio su S. K. nuėjo į butą Nr. 58, esantį Šaltkalvių g, Vilniuje. V. G. iš buto neišėjo, paaiškino, kad yra išgėręs ir dėl įvykio nieko aiškinti nenorėjo (t. 1, b.l. 71).

Tai, kad nei S. K., nei apeliantas iš karto po įvykio specialistų apžiūrėti nebuvo, siuntimo nustatyti sveikatos sutrikdymo masto taip pat nei vienas iš jų negavo, nuteistojo veiksmų kvalifikavimui jokios reikšmės neturi. Juolab, kad kaip matyti, nors ir vėliau, tačiau tiek V. G., tiek ir S. K. buvo apžiūrėti specialistų. Antai, iš byloje esančio apžiūros, kurią atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė, protokolo, matyti, kad S. K. nustatyta muštinė žaizda nosies nugarėlėje su nosies kaulo lūžiu, padaryta paveikus kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2012 m. gegužės 28 d. sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 34). Specialisto išvadoje Nr. G 2503/12(01) nurodyta, kad atsižvelgiant į S. K. nustatytų sužalojimų pobūdį (muštinė žaizda bei lūžę nosies kaulai), jų padarymui reikėjo nemažos jėgos (t. 1, b.l. 40). Tuo tarpu pažymėtina, jog apžiūrėjus V. G., specialisto išvadoje Nr. G 96/13(01) nurodyta, kad poodinės kraujosruvos tiek pavieniui, tiek visos kartu vertinamos nežymaus masto sveikatos sutrikdymu. Raumens sausgyslės apkalkėjimas, bursitas yra lėtinė liga, kurios požymiai buvo matomi 2012 m. birželio 1 d. padarytose peties sąnario rentgeno nuotraukose, priežastinio ryšio su nurodyta trauma neturi (t. 1, b.l. 105). Priešingai nei skunde nurodoma, minėta specialisto išvada Nr. G 96/13(01), nei patvirtina, nei paneigia, kad jis nuo S. K. gynėsi bei, kad įvykio metu jis buvo sumuštas S. K.. Tai, kad specialisto išvadoje Nr. 02503112 (01), nurodyta, jog S. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu į nosies nugarėlės sritį tiek ir minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką atsikišusį paviršių, nepatvirtina, kad sužalojimai galėjo atsirasti S. K. užkliūnant ir griūnant, kadangi kaip matyti iš visos bylos medžiagos, tarp jų ir iš liudytojų parodymų, nei vienas, išskyrus V. G. žmoną (t. 1, b.l. 222), nenurodė, kad S. K., prieš V. G. jam suduodant smūgį į veidą, buvo nugriuvęs. Teisme apklausta R. G., kuri pasak V. G. buvo vienintelė tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja, parodė, jog nematė, kad nukentėjusysis būtų užkliudęs automobilio dureles ar kėbulo dalį (t. 1, b.l. 222).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, priešingai nei nurodoma skunde, pirminėje apklausoje, t.y. 2012 m. birželio 1 d., nukentėjusysis S. K. parodė, kad V. G. jo atžvilgiu išsakytus grasinimus girdėjo ir jo teta L. K. (t. 1, b.l. 21), o 2012 m. birželio 20 d. apklausoje S. K. paaškino, kad jo teta, L. K. patį įvykį matė pro langą (t. 1, b.l. 24). Be to, S. K. jau pirminėje apklausoje parodė, kad įvykio metu šalia stovėjo Jolanta D. R., kuri viską matė ir paskambino policijai (t. 1, b.l. 21). Tai, kad tik papildomoje apklausoje S. K. nurodė ir kitus įvykį mačiusius liudytojus, nesudaro pagrindo abejoti jo parodymais, juolab, kad jo nurodyti liudytojai buvo apklausti, jų parodymai iš esmės atitinka vieni kitus, juos papildo ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir visa kita bylos medžiaga. Liudytojų parodymai tik neesminėse detalėse skiriasi, o tai nesudaro pagrindo jais netikėti, juolab, kad ir pats V. G. akistatos tarp jo bei S. K. metu parodė, kad lauke buvo mergaitė (t. 1, b.l. 88), 2012 m. lapkričio 19 d. vykusioje apklausoje parodė, kad, kai jis kalbėjo su vaikinu, pamatė, jog atėjo kažkokia mergina, kaip suprato ji buvo automobilio savininkė (t. 1, b.l. 81). R. G. teisme parodė, kad išlipusi iš mašinos pamatė merginą, kuri ir iškvietė policiją (t. 1, b.l. 222). T. L. taip pat teisiamajame posėdyje parodė, kad matė, jog stovėjo mergina (t. 2, b.l. 3). J. L. parodė, kad konflikto metu lauke dar buvo žmonių, t.y. jų namo gyventojai (t. 1, b.l. 66).

Pažymėtina, jog liudytojų J. L., T. L., E. L. ir R. G. parodymai apie įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklūs. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Antrojo būrio patrulio tarnybinio pranešimo, kuris teisiamajame posėdyje buvo pagarsintas, V. G. buvo neblaivus, iš 58 buto neišėjo ir dėl įvykio aiškintis nenorėjo (t. 1, b.l. 16), pareigūnas E. L. taip pat parodė, kad nuėjus į butą Nr. 58, esantį Šaltkalvių g., Vilniuje, V. G. iš buto neišėjo, paaiškino, kad yra išgėręs ir dėl įvykio nieko aiškinti nenorėjo (t. 1, b.l. 71). Tuo tarpu tiek J. L. (t. 1, b.l. 66, 203), tiek E. L. (t. 2, b.l. 4) tvirtino, kad V. G. įvykio metu buvo blaivus. Taip pat tiek R. G. (t. 1, b.l. 222), tiek T. L. (t. 2, b.l. 3), tvirtino, jog V. G. įvykio dieną bendravo su policijos pareigūnais, ką tiek apklaustas įtariamuoju (t. 1, b.l. 81), tiek akistatos metu (t. 1, b.l. 87), tiek teisiamajame posėdyje (t. 1, b.l. 185) tvirtino ir pats V. G.. Tokiu būdu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, spręstina, kad apylinkės teismas pagrįstai liudytojų J. L., T. L., E. L. ir R. G. parodymus, kurie neatitinka ne tik, kad nukentėjusiojo nurodytų liudytojų parodymus, bet ir policijos pareigūnų parodymus, vertino kaip siekį padėti V. G. sušvelninti jo teisinę padėtį.

Skunde nurodoma, kad įvykio vieta neapžiūrėta, parodymų patikrinimas vietoje atliktas tik su S. K. ir atliktas tik 2012 m. lapkričio 20 d., todėl negali objektyviai atkartoti įvykio. Kaip matyti iš bylos medžiagos policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą iš karto po įvykio, t.y. tą pačią dieną, buvo apklausti liudytojai, nukentėjusysis, bandyta apklausti ir V. G., tačiau pastarasis su pareigūnais bendrauti atsisakė. Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 1, b.l. 28-29) atsispindi visos aptariamo įvykio aplinkybės, remiantis minėtu protokolu, fotolentelėmis (t. 1, b.l. 30-31), taip pat liudytojų, nukentėjusiojo, kaltinamojo parodymais bei kita tuo metu turima ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo nubraižyta ir 2012 m. gegužės 28 d. įvykio vietos planas-schema (t. 1, b.l. 32), kuri atitiko bylos medžiagą.

Nors nuteistasis nurodo, kad iš buto, kuriame gyvena S. K. su teta, langų, apaugusių medžiais, ir butų langų, kuriuose gyvena S. K. draugai - liudytojai šioje byloje, negalėjo matyti įvykio, tačiau kaip matyti iš byloje esančio įvykio vietos plano-schemos iš namo Nr. 64, esančio Vilniuje, Šaltkalvių gatvėje, galima buvo matyti įvykį, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad, liudytojų, kurie gyvena name Nr. 64, parodymai apie įvykio aplinkybes, kaip jau buvo minėta, iš esmės sutapo. Apklausta teisme liudytoja B. R. parodė, kad konfliktas įvyko prie parkuoto automobilio, jos automobilis stovėjo šalia elektros skydinės. Ji pati pro langą matė smūgį su automobilio durelėmis, matė kaip S. K. išėjo į kiemą, jos virtuvės langas buvo praviras. Kiemas pro langą matosi visą laiką, matė smūgius. Vizualiai iš virtuvės niekas netrukdo, matomumas geras, jokia kliūtis matyti netrukdo (t. 1, b.l. 201, 202). J. L. parodė, kad pro jo langus matosi kiemas, iš S. K. laiptinės gal ir galima matyti, butai yra šalia (t. 1, b.l. 203). S. S. parodė, kad gyvena adresu Šaltkalvių g. 64-50, Vilnius, tuo metu viską stebėjo pro langą, vizualiai viskas matosi, iš buto puikiai matė visą situaciją (t. 1, b.l. 217). Taip pat parodė, kad suduotą smūgį galėjo matyti S. K. teta, L. K. (t. 1, b.l. 218). L. K. parodė, kad jos langas buvo atidarytas, medžiai stebėti netrukdė (t. 1, b.l. 220). Apklausta teisme Jolanta D. R. parodė, kad gyvena Šaltkalvių g. 64-52, Vilniuje, langai išeina į kiemą, į stovėjimo aikštelę, matyti netrukdė jokia kliūtis. Tai galėjo matyti beveik visas namas. S. K. ir jos butai yra iš dešinės pusės, o kaimyno iš kairės. Ji gyvena ketvirtame aukšte, S. K. butas yra antrame aukšte. Medžiai netrukdo (t. 1, b.l. 219).

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Jurgita MačionytėTeisėjai (parašas) Daiva Kazlauskienė(parašas) Artūras ŠumskasNuorašas tikras: